Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1969-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
1-1969-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09257-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
N. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1969-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09257-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,kaltinamajai N. M.,gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. 2020 m. kovo 3 d., apie 23.30 val., Vilniuje, Savanorių pr., netoli Savanorių pr. žiedo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu negalėjo nustatyti blaivumo, nes į alkoholio kiekio matuoklį ji nesugebėjo iškvėpti pakankamai oro, todėl buvo pristatyta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kuriame paėmus kraujo mėginį, buvo nustatyta jos kraujyje 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji N. M. teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. kovo 3 d. jai buvo laisvadienis, užėjo kaimynė ir atsinešė vyno. Kadangi ji nesiruošė niekur važiuoti, išgėrė dvi taures. Prieš tai tris dienas laikėsi dietos, o dar prieš tai vartojo antibiotikus, bet ėjo į darbą. Iš darbo jai paskambino bendradarbė, kuri negalėjo priduoti pamainos, nes užstrigo kompiuteris, prašė pagalbos. Ji bandė bendradarbei telefonu paaiškinti ką reikia daryti, tačiau bendradarbė nesuprato. Kadangi ji nesijautė apsvaigusi (kitu atveju būtų važiavusi taksi), jautėsi normaliai, todėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo į darbą, ten viską sutvarkė. Po to, apie 23.05 val., išvažiavo pas pažįstamą priduoti daiktus, ten išgėrė pusę taurės šampano (apie 100 g), pasišnekėjo ir išvažiavo. Važiuojant nuo „Domino teatro“ jai iš paskos važiavo kitas automobilis, nenorėjo pasitraukti, nors buvo laisva juosta. Važiavo Savanorių pr. ir prie žiedo sustabdė policijos pareigūnai, kurie paaiškino, jog buvo gautas iškvietimas, kad ji važiuoja neblaivi. Į alkotesterį jai papūsti nepavyko, todėl pati pasiūlė paimti kraują. Policijos pareigūnai davė pūsti tris kartus, nenorėjo, kad ji važiuotų paimti kraują, tuomet ji pakėlė balsą. Jai liepė eiti per juostą, šokinėti, ji viską darė ką pareigūnai sakė. Po to nuvažiavo paimti kraujo tyrimo ir labai nustebo, kad buvo 2 promilės. Atsižvelgiant į jos svorį ir ūgį, tai buvo „kosminė“ būsena. Ji aiškino policijos pareigūnams, kad taip negali būti, tačiau policijos komisariate pripūtė apie 3 promiles. Gyvenime jai niekada nėra buvę, kad važiuotų neblaivi, turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą. Automobilis priklauso draugui, kurį buvo pasiskolinęs. Sutinka su nustatytu alkoholio kiekiu, tik nežino, kodėl taip gavosi. Mano, kad nedaug buvo išgėrusi. Labai blogai vertina savo elgesį, padarė išvadas, supranta, kad negalima net truputį išgėrus sėsti už vairo, nesvarbu koks vairavimo stažas. Tai pakenkė jos darbui, šeimai, užtraukė gėdą. Po šio įvykio jai pasunkėjo važinėjimas į darbą (atstumas iki darbo 15 km, dirba pamainomis, viešasis transportas anksti ryte ir vėlai vakare nevažiuoja) bei šeimos kasdienis gyvenimas. Neturint vairuotojo pažymėjimo, ji gali netekti darbo, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Prašo paskirti laiduotoja tetą, kuri yra artimiausia giminaitė – mamos sesuo. Ji nuo vaikystės padėjo ją auginti, mirus mamai tapo antra mama. Teta gyvena apie 2 km atstumu nuo jos, dažnai matosi, teta jai daro teigiamą įtaką (moko, bara, aiškina ką galima ir ko negalima daryti). Teta gali ją kontroliuoti, ji bijo prarasti tetos pasitikėjimą, nes yra artimiausias jai likęs žmogus. Paaiškina apie savo šeimyninę ir turtinę padėtį, nurodo, kad per mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta įtariamąja N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 3 d., apie 19.00 val., su drauge šventė vardo dieną, išgėrė dvi taures vyno. Po ko, apie 20.30 val., jai paskambino kolegė iš darbo, kuriai reikėjo pagalbos priduodant pamainą, nes nemokėjo atlikti tam tikrų operacijų kompiuteriu. Jautėsi blaivi, nebuvo kilusi mintis, kad nuo dviejų taurių vyno būtų stipriai apsvaigusi, todėl sėdo į automobilį ir išvažiavo į darbą padėti kolegei. Susitvarkiusi darbe, važiavo atgal į namus, bet apie 23.30 val. buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie nutarė patikrinti jos blaivumą. Į alkotesterį (tris kartus) jai pūsti nesigavo, todėl pati pasiūlė nuvažiuoti į ligoninę, kad jai būtų nustatyta etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Ligoninėje pridavė kraują, po ko buvo pristatyta į policijos komisariatą, kur pūtė į alkotesterį tris kartus. Alkotesteris pirmą kartą parodė apie 3 promiles, antruoju pūtimu, buvo labai greitai (negali nurodyti kiek laiko praėjo) nustatė – 2,84 promilės, trečiuoju pūtimu (taip pat nežino po kiek laiko) nustatė – 1,74 promilės. Automobilis priklauso jos draugui, tuo metu neturėjo savo automobilio, todėl draugas laikinai paskolino. Policijos pareigūnams nesipriešino, dėl įvykio buvo išsigandusi, todėl buvo nervinga. Anksčiau niekada nėra turėjusi panašių įvykių. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi, vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas darbui, kuris yra toli nuo namų, kitos galimybės nuvažiuoti iki darbo nėra. Prašo atsižvelgti į tai, kad anksčiau nebuvo teista ir nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą (b. l. 31, 72).

Liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 3 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. L., apie 23.24 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Savanorių pr., automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas netoli Savanorių pr. žiedo, apie 23.30 val. Automobilį vairavo N. M., iš automobilio salono buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, taip pat šis kvapas buvo jaučiamas bendraujant su vairuotoja. N. M. teigė alkoholio nevartojusi, važiuoja iš darbo, pasiūlius pasitikrinti alkotesteriu, neprieštaravo. Bandant tikrintis alkotesteriu (kelis kartus), N. M. nesugebėjo iškvėpti pakankamai oro, vis nepavykdavo, todėl buvo pasiūlyta vykti į Respublikinį priklausomybių ligų centrą. N. M. tam neprieštaravo. Nuvykus į centrą, N. M. daug šūkavo, elgėsi neadekvačiai, atsisakė pūsti į alkotesterį, sutiko duoti kraują. Išėjus iš centro N. M. nenorėjo sėstis į tarnybinį automobilį, šaukė, kad niekur nevažiuos, buvo paaiškinta, kad yra laikinai sulaikyta ir įtariama nusikaltimo padarymu, todėl privalo važiuoti. N. M. pastoviai vis skambino kažkam, dar kartą jai buvo paaiškinta, kad skambinti negali ir turi važiuoti su policijos pareigūnais. N. M. pristačius į VPK OVS, buvo patikrintas jos blaivumas, pirmu pūtimu 01.15 val. nustatytas – 3,24 promilės girtumas, antru pūtimu 01.30 val. – 2,85 promilės girtumas. N. M. nuo automobilio sustabdymo iki pristatymo į VPK OVS buvo policijos pareigūnų akivaizdoje, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. N. M. buvo sulaikyta 23.50 val., kraujas paimtas 00.35 val. Automobilis priverstinai išvežtas į aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 17).

Liudytojas I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė – lizingo bendrovė UAB (duomenys neskelbtini), o jis (liudytojas) – yra valdytojas. Jo draugė N. M. neturi savo automobilio, todėl jie žodžiu susitarė, kad nuo 2020 m. kovo 2 d. iki kovo 6 d. jai paskolins automobilį asmeniniams reikalams tvarkyti, tačiau atsitiko taip, kad ji buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti automobilį, o automobilis pristatytas į saugojimo aikštelę, todėl prašo grąžinti jam (liudytojui) automobilį (b. l. 21).

Policijos pareigūnės S. V. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja (b. l. 7).

Įvykio registracijos duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 3 d. 23.19 val. fizinis asmuo pranešė, jog važiuoja paskui automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus – pavojingai manevruoja po kelią. Papildomos informacijos apie patikrinimą duomenys, patvirtina, kad informacija pasitvirtino automobilį vairavo N. M., kuri buvo neblaivi (b. l. 3).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių apgadinimų nenustatyta. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 8-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1369/2020(01) nurodyta, kad N. M. kraujyje (paimtas 2020 m. kovo 4 d. 00.35 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio (b. l. 24).

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 16 matyti, kad 2020 m. kovo 4 d. 00.35 val. atlikus N. M. apžiūrą, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio), jaučiamas nestiprus alkoholio kvapas, atsisakė pūsti į alkotesterį (b. l. 25).

Neblaivumo nustatymo aktas ir asmens patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2020 m. kovo 4 d. N. M. 01.15 val. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, 01.30 val. nustatytas – 2,89 promilių neblaivumas, 02.23 val. nustatytas – 1,71 promilės neblaivumas (b. l. 26-29).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 4 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21. Leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę patvirtina, kad automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 9 d. leista savininkui atsiimti (b. l. 29-30, 41).

Duomenys apie kelių transporto priemonę patvirtina, kad automobilio „Peugeot 407 SW“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2005-09-20, savininkas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2020 m. kovo mėnesį automobilio „Peugeot 407 SW“ 2005 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 2 220 Eur su PVM (b. l. 32).

Iš Nepriklausomų vertintojų biuro kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2200428 matyti, kad automobiliui „Peugeot 407 SW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 27 d. nustatyta vertė – 400 Eur su PVM (b. l. 90-102).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad N. M. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. kovo 3 d. 23.30 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 16.15 val. (b. l. 110-112).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog N. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. kovo 3 d., apie 23.30 val., ties žiedu Vilniuje, Savanorių pr., vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai Respublikiniame priklausomybės ligų centre paėmus kraujo mėginį buvo nustatyta jos kraujyje 2,15 promilės etilo alkoholio kiekio koncentracija. Kaltinamoji N. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nurodė veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojos S. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, liudytojo I. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos duomenys, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kita nurodyta rašytinė bylos medžiaga.

N. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdyje kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoja tetą M. S.. Savo rašytiniame prašyme dėl laidavimo N. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, praeityje nėra teista, savo elgesį vertina neigiamai ir nepateisinamai, suvokia padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir, nors praeityje retai vartojo alkoholį, priėmė sprendimą alkoholio daugiau nevartoti visiškai. Ji pasimokė ir daugiau niekada nesielgs neatsakingai, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (b. l. 140-142).

M. S. prašyme dėl N. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad kaltinamoji anksčiau neteista, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, labai pergyvena dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, viena augina nepilnametę dukrą. Prašo perduoti jos atsakomybėn N. M. pagal laidavimą neskiriant užstato, nes gaunamos pajamos nedidelės, neturi jokių santaupų. Nurodo, kad sutinka laiduoti ir prisiimti atsakomybę už N. M. elgesį, yra neteista ir nebausta administracine tvarka, darbe charakterizuojama teigiamai, N. M. ja pasitiki ir gerbia, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką N. M. elgesiui.

Teismo posėdyje M. S. palaikė savo prašymą dėl laidavimo ir paaiškino, kad yra N. M. teta, t. y. jos mamos sesuo. N. M. mama mirė prieš metus, tai ji liko už mamą. N. M. jos klauso, jai padeda, gyvena netoli viena kitos, bendrauja kiekvieną dieną, kitų artimų giminių nėra. Tai buvo pirmas atvejis, kai N. M. neatsakingai pasielgė. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką dukterėčiai, turi galimybę ją kontroliuoti, patarti ir pabarti.

Prokuroras prašė netenkinti prašymo dėl laidavimo, kadangi N. M. per metus bausta tris kartus už KET pažeidimus, jokių išvadų nepadarė ir grubiai pažeidė KET – vairavo būdama neblaivi, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų veikų. Be to, nemano, kad galima tikėtis kitokio poveikio iš galimos laiduotojos, nes kaip nurodė pati laiduotoja, žinodama, kad N. M. vairuoja, siūlė jai išgerti alkoholio, nors N. M. atsisakė.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl N. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

N. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant N. M. asmenybę nustatyta, kad ji neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, 2019 metais bausta administracine tvarka už pažeidimus, susijusius KET nuostatų nesilaikymu (vairuodama naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu nenurodė visų duomenų, kas vairavo įmonei priklausantį automobilį ir viršijo greitį), tačiau šie nusižengimai nebuvo šiurkštūs, baudas sumokėjo, nuobaudos galioja (b. l. 47-49). Viso proceso metu kaltinamoji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip atsakinga, pareiginga, greitos reakcijos, aukštos kompetencijos, sąžininga ir paslaugi darbuotoja (b. l. 87). N. M. yra išsituokusi, viena augina nepilnametį vaiką. Savo neteisėtus veiksmus kaltinamoji vertina neigiamai, jos padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nes per turimą (duomenys neskelbtini) metų vairuotojo stažą tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus, žalingų pasekmių nekilo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog N. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. S., kurią prašoma paskirti laiduotoja, yra kaltinamosios teta, pažįsta kaltinamąją nuo vaikystės, tarp jų yra tarpusavio supratimas, pasitikėjimas ir pagarba. M. S. turi pastovų darbą, gyvena netoli nuo kaltinamosios, darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra neteista ir nebausta administracine tvarka. Kaip pati nurodo, dukterėčia jos klauso, padarė išvadas, ji nori prisiimti laiduotojos atsakomybę už N. M., turi galimybę ją kontroliuoti. Todėl, įvertinęs M. S. asmenybę, įstatymų laikymąsi, šeimyninius ryšius ir tarpusavio santykius, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad N. M. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajai N. M. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 5 mėnesių laikotarpiui (BK 68 straipsnis) ir turto (automobilio „Peugeot“ vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 400 eurų) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

Tiek kaltinamoji, tiek jos gynėjas prašė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Nurodė, kad N. M. išvadas jau padarė, darbe charakterizuojama teigiamai, darbo laikas nuo 05.00 val. iki 01.00 val., kai nevažiuoja visuomeninis transportas, dėl ko netekusi teisės vairuoti ji gali prarasti darbą. Mano, kad netaikius specialiosios teisės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti, nes 2020 m. lapkričio 3 d. sueis 8 mėnesiai kai ji neturi teisės vairuoti transporto priemones. Sutiko su konfiskuotino turto verte – 400 Eur, kadangi išsituokusi, viena augina vaiką, turtinė padėtis nėra gera, prašo šią sumą išdėstyti 12-24 mėnesių laikotarpiui.

Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji N. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, tačiau vairavo automobilį būdama vidutinio girtumo laipsnio (nustatyta kraujyje 2,15 promilių etilo alkoholio) ir kėlė didelį pavojų aplinkiniams, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 118).

Nors N. M. ir jos gynėjas prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti, motyvuojant tuo, kad vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas, nes kaltinamoji gali prarasti darbą, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ir pripažindamas tokias veikas nusikalstamomis, tuo pabrėžė šios veikos sunkumą ir jos galimų pasekmių reikšmę visuomenėje, todėl sprendžiant šios poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis kaltinamosios asmeniniais interesais, jiems teikiant prioritetą ir sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra objektyvaus pagrindo. Be to, kaltinamoji turi didelį vairavimo stažą, gerai žinojo KET taisykles, kad draudžiama vairuoti išgėrus ir kokios pasekmės gali kilti, taip pat žinojo savo šeimyninę ir darbinę padėtį, kad važinėjimui automobiliu reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tačiau pasirinko kitą elgesio variantą ir vairavo automobilį pavartojusi alkoholio. Taigi ji pati prisiėmė riziką dėl atsiradusių padarinių.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajai, o tretiesiems asmenims – savininkas UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – I. G.. I. G. nurodė, kad jis buvo žodžiu susitaręs ir leido nuo 2020 m. kovo 2 d. iki kovo 6 d. vairuoti automobilį N. M., tik iš policijos sužinojo, kad N. M. vairavo automobilį būdama neblaivi. VšĮ „Emprekis“ pateikė vidutinę automobilio „Peugeot 407 SW“ 2005 m. gamybos kainą Lietuvoje – 2 220 Eur su PVM. Nepriklausomų vertintojų biuras pateikė vertinimo ataskaitą, kurioje buvo apžiūrėtas ir įvertintas automobilis „Peugeot 407 SW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 400 Eur su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios N. M. išieškotina turto vertintojų nustatyta konkretaus konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 400 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72, 73 straipsniai), tačiau konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), todėl išdėstyti konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, N. M., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).

Dėl kardomųjų priemonių ir proceso išlaidų

Ikiteisminio tyrimo metu nutarimais N. M. paskirtos kardomosios priemonės –dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114, 118, 120), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė duomenis, kad dėl transporto priemonės „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2020 m. kovo 9 d. UAB „Sauda“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 38,72 Eur su PVM (b. l. 34-40). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamosios N. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

N. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur (keturis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

Priteisti iš N. M. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 38,72 Eur proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti N. M., kad:

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. S., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas