Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas spec. vidurinis, įgijęs elektromechaniko specialybę, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalumo neturi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. U. 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), sustabdytas neblaivus vairuojantis paspirtuką, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui E. D., tiesiogiai davė 85,00 Eur kyšį už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalyje ir 428 straipsnio 7 dalyje. Šiais veiksmais V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras į teismą kreipėsi pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 47-48), teismas prokuroro pareiškimą tenkino ir 2021 m. spalio 5 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą (b. l. 50-53), kuriuo pripažino V. U. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, 7 dalimi, V. U. paskirtos 20 parų arešto bausmės vykdymą atidėjo 8 mėnesiams, skiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, bei skiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskavo V. U. priklausančius 85,00 Eur.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatomis be kaltinamojo kaltės pripažinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu bei asmenų, apklaustų liudytojais parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, o būtent:

įvykio vietos apžiūros protokolas bei fotonuotraukos (b. l. 8-9, 10-12), kur užfiksuota, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ant tarnybinio policijos automobilio Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje esančios alkoholio kiekio matuoklio dėžės yra 8 kupiūros 10 Eur ir viena kupiūra 5 Eur banknotų. Pinigų banknotai paimti ir perduoti saugoti;

liudytojo E. D., kuris yra policijos pareigūnas, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 23-24), kad 2021 m. rugsėjo 5 d. patruliavo Prienų rajone. Apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), pamatė elektriniu paspirtuku važiuojantį vyrą, kurį sustabdė patikrinti. Paspirtuko vairuotojas prisistatė kaip V. U.. Jis vairavo paspirtuką, nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės, nedegė paspirtuko žibintai. Kalbant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl vairuotojas V. U. 18.10 val. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas 1,62 promilės neblaivumas. Būnant prie tarnybinio policijos automobilio bagažinės, vairuotojas prisipažino neblaivus vairavęs paspirtuką, prašė susitarti ir nerašyti jam protokolo. Jis vairuotoją V. U. įspėjo, kad už bandymą papirkti pareigūnus, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet pastarasis sakė, kad jis viską žino ir supranta ir tuo metu iš kelnių kišenės išsiėmė ir jam tiesiogiai pasiūlė pluoštą perlenktų 10 Eur vertės nominalo banknotų, prašydamas nerašyti jam protokolo. Jis vairuotojui dar kartą paaiškino, kad negalima papirkinėti, duoti kyšio pareigūnams, bet V. U. sulenktus 10 ir 5 Eur banknotus vis vien įdėjo į tarnybinio policijos automobilio bagažinėje padėtą alkoholio kiekio matuoklio dėžę. Pažeidėjo siūlytus ir į dėžę įdėtus pinigus jis suprato kaip duodamą kyšį, bandymą papirkti, kad už administracinius nusižengimus nerašytų protokolo. Apie kyšio davimą informavo Alytaus AVPK budėtoją. 18.36 val. V. U. buvo pakartotinai patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir jam nustatytas 1,07 promilių girtumas. Dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų V. U. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį ir 428 straipsnio 7 dalį;

kaltinamojo V. U., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, parodymai (b. l. 39-40), kur jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 18 val. važiavo elektriniu paspirtuku (duomenys neskelbtini). Važiuodamas paspirtuku, jis nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės ir šalmo. Paspirtuko žibintas nebuvo įjungtas. (duomenys neskelbtini) gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie prisistatė, nurodė stabdymo priežastį. Policijos pareigūnas paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, alkoholio kiekio matuokliu patikrino neblaivumą. Jis prisipažino pareigūnui, kad vairavo paspirtuką apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnas pasakė, kad dėl Kelių eismo pažeidimų bus surašytas administracinio teisės nusižengimo protokolas. Jis prašė susitarti ir nerašyti protokolo, nes norėjo išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnas sakė, kad už bandymą papirkti yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet jis sakė, kad viską žino ir supranta, vėl pasiūlė susitarti, iš kelnių kišenės išėmė perlenktus 85 eurus, norėdamas juos duoti kaip kyšį. Jis prašė nerašyti protokolo ir išsiėmęs iš kišenės aštuonis 10 eurų ir vieną penkių eurų vertės nominalo banknotus padėjo tarnybinio automobilio bagažinėje į alkotesterio dėžę. Policijos pareigūnas įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už bandymą papirkti policijos pareigūnus ir iš karto iškvietė operatyvinę grupę. Po to jis buvo patikrintas alkotesteriu antrą kartą. Policijos pareigūnai dėl administracinių nusižengimų surašė protokolą. Policijos pareigūnams davė 85 eurus kaip kyšį, bandydamas juos papirkti, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimų protokolas, išvengtų administracinės atsakomybės. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi;

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Dėl to asmens veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ne tik tada, kai kaltininkas realiai duoda kyšį, bet ir tada, kai tik pasiūlo ar pažada jį duoti.

Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K- 36-942/2015, 2K-439-788/2016).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis V. U., siekdamas, kad valstybės tarnautojas – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. D., vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai susilaikytų nuo savo pareigų atlikimo, tai yra, nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo, iš kelnių kišenės išsiėmė sulenktus 10 ir 5 Eur banknotus, iš viso 85,00 Eur, ir, prašydamas nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, būdamas du kartus perspėtas apie gresiančią atsakomybę, įdėjo juos į tarnybinio policijos automobilio bagažinėje padėtą alkoholio kiekio matuoklio dėžę. Pinigai, kuriais siekta pareigūnų neteisėtų veiksmų, išimti. Kaltinamasis faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos iš esmės pripažino, sustabdytas pareigūnų iš karto suvokė, kad dėl padaryto KET pažeidimo jam gresia atsakomybė, suprato ir supranta, kad pasielgė netinkamai, visas faktines aplinkybes dėl šios nusikalstamos veikos jis pripažino, be to jo kaltę patvirtina ne tik fiksuoti alkotesterio rodmenys, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, bet ir pareigūnas apklaustas ikiteisminio tyrimo bei liudytojai apklausti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kurių parodymai sutampa detalėse, prieštaravimų juose nėra metu, užfiksuoti išimti pinigai, kuriuos kaltinamasis padavė pareigūnui, su šitomis aplinkybėmis kaltinamasis pilnai sutiko. Kaltinamasis fakto, kad davė pinigus pareigūnui, neneigia, jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, už kurį susimokėjo baudą ir kurio neskundė, kas taip pat patvirtina šiai nusikalstamai veikai įrodyti svarbias aplinkybes. O, kad kaltinamasis nurodo, jog negali paaiškinti aplinkybių, kodėl, suvokdamas galimas kilti dėl padaryto administracinio nusižengimo pasekmes, pasiūlęs pareigūnui kyšį nusikalstamai pasielgė, išvadai, kad kaltinamasis neprisipažįsta nusikalstęs, pirmiau įrodymų viseto analize ir vertinimu, pagrindo nėra. Liudytojas E. D. sutiko su tuo, kad kaltinamasis negalėjo paaiškinti savo veiksmų ir operatyvinei grupei nurodydamas, kad nežinantis kas jam pasidarė dėl ko taip negerai pasielgė, tuo tarpu, siekiant objektyvaus ir visapusiško bylos nagrinėjimo, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus ir teismo iniciatyva apklausta gydytoja psichiatrė bei paskirta užduotis specialistui patvirtino, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotas psichopatologijos, dėl kurios V. U. negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta, kad tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Taigi ne tik dėl subjekto, objekto, objektyviosios, bet ir dėl subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės teismui abejonių nėra, nusikaltimas įrodytas. Tokie V. U. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tikslu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės dėl vairavimo neblaiviam, be šviesą atspindinčios liemenės ir įjungtų žibintų paperkant policijos pareigūnus.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. U. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. B. atsakomybei.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausias teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011). Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011).

Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019). Tai reiškia, kad nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. U., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui E. D. tiesiogiai davė 85,00 Eur kyšį (BK 227 straipsnio 2 dalis). Visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas tik nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Teismo vertinimu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Praeityje V. U. neteistas (b. l. 26), iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nebaustas administracine tvarka (b. l. 27-28, 98-100), kaip teismo posėdyje patvirtino pareigūnas E. D. paskutinį kartą tikrinant vairuotoją, netgi pagyrė kaltinamąjį, kad viskas tvarkoje, kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra duomenų, jog pakartotinai būtų vairavęs neblaivus taip pat. Bylos duomenimis kaltinamasis niekur nedirba (b. l. 30), kaip nurodė registruojasi Užimtumo tarnyboje, 2021 m. rugsėjo 7 d. duomenimis Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 33), tačiau jau po šios nusikalstamos veikos praėjus kuriam laiko tarpui, 2021 m. lapkričio 9 d., lankėsi pas psichiatrą, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas (b. l. 68, 76, 96). Be to jis pateiktais duomenimis yra lankęsis sveikatos priežiūros įstaigose ir dėl kitų fizinės sveikatos problemų. Tuo pagrindu teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistams baudžiamojoje byloje paskyrė užduotį – pateikti specialisto išvadą ar V. U. reikalinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, pateikė klausimą ar V. U. 2021 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu buvo laikino psichiatrinio – psichologinio sutrikimo būsenoje (b. l. 118-120). Specialistams pateikus baudžiamąją bylą Nr. 1-104-805/2022 bei nutartį, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2022 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje nurodė, kad V. U. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

Teismas vertina, kad V. U. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas. Dėl kaltinamojo prisipažinimo, kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos, teismas pažymi, kad reikšminga tai, jog prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. Bylos duomenimis kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė besigailintis dėl savo veiksmų, neginčijo teismo pripažintų veikos padarymo aplinkybių. Taip pat tikino, kad visada stengėsi gyventi dorai ir sąžiningai, dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, gėda prieš aplinkinius dėl tokio neapgalvoto poelgio. Be to, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika žala nepadaryta, taip pat yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prašomas skirti laiduotoju asmuo teismui paliko atsakingo, sąžiningo, objektyvaus ir patikimo žmogaus įvaizdį, jis charakterizuojamas teigiamai.

Duomenų, kad kaltinamasis būtų charakterizuojamas iš neigiamos pusės byloje nėra pateikta. Įvertinus pirmiau išdėstytą bei tai, kad kaltinamasis V. U. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), visiškai pripažino savo kaltę, gailisi, nusikalstama veika žala nepadaryta, neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotojas V. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kas teismui duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. U. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą, perduodant V. B. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti V. B. kaip laiduotoju, nes jis neteistas (b. l. 109), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 108), V. U. suteikęs gyvenamąjį plotą savo paties paveldėtame nekilnojamajame turte, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-114), kuriuo kaltinamasis rūpinasi ir nuolatos prižiūri, yra jam autoritetas, žino asmenines problemas, tarpusavyje ilgą laiką bendrauja ir vienas kitu pasitiki. Teismas netikėti šiuo asmeniu pagrindo neturi, todėl taip pat sprendžia, kad jis faktinėje situacijoje objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.

V. U., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nusikalstamai veikai daryti panaudoti kaltinamajam V. U. priklausantys pinigai – 85,00 Eur, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotini (b. l. 8-9, 15, 17).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

V. U., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą Nr. 1-104-805/2022 nutraukti.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, V. U. priklausančius 85,00 Eur konfiskuoti.

Išaiškinti V. U., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.