Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

3. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

4. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Aptariamuoju atveju, kaip nurodo ieškovas, aiškiai matyti, kad tokie užsakovo (atsakovo) veiksmai yra neteisėti ir prieštaraujantys anksčiau išvardintų teisės aktų reikalavimams. Tokie užsakovo (atsakovo) veiksmai yra pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti. Tuo pagrindu vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktu rangovas (ieškovas) įgijo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

5. Kaip nurodo ieškovas, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Užsakovo (atsakovo) veiksmų pasėkoje rangovui (ieškovui) buvo padaryta turtinė žala dėl ko kyla jo civilinė atsakomybė. Tokie užsakovo (atsakovo) veiksmai atitinka visas civilinės teisės doktrinoje įtvirtintas atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246-6.249 straipsniai). (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra Nr. WIP-328 buvo išrašyta 2981,44 Eur sumai. Iki šios dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 9 d. užsakovas (atsakovas) 2981,44 Eur įsiskolinimo nepadengė, todėl pagrindinė skola rangovo (ieškovo) kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d. sudaro 2981,44 Eur.

6. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties 1.18 punktas numato, kad užsakovas, nesumokėjęs už atliktus darbus per sutartyje nustatytus terminus, moka rangovui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nuo (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros Nr. WIP-328 apmokėjimo termino pabaigos, t. y. 2019 m. spalio 15 d., iki rangovo (ieškovo) kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 9 d., užsakovas (atsakovas) praleido 55 (penkiasdešimt penkias) dienas, todėl jam priskaičiuota 32,79 Eur delspinigių. Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia nuostata, rangovas (ieškovas) turi teisę gauti įstatymo numatyto dydžio 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pavėluoto mokėjimo norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis šiomis nuostatomis užsakovo (atsakovo) atveju yra skaičiuotinos procesinės palūkanos. Kaip nurodoma, atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas dėl skolos priteisimo truks tam tikrą laiko tarpą, palūkanų dydis priklauso nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame prašoma:

7.1. Atmesti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo;

8. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rangos sutartis), kurios 1.2. punktu susitarė, kad ieškovas, kaip rangovas, atliks elektrotechnikos gaminių montavimo ir instaliacijos darbus, o atsakovas, kaip darbų užsakovas, priims atliktus darbus ir sumokės už juos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Rangos sutarties 1.3. p. 2 papunkčiu šalys susitarė, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas savaitę pateikinės dirbtų valandų skaičių atsakovo tvirtinimui. Pagrindas pateikti sąskaitą – suminis dirbtų valandų skaičius. Rangos sutarties 1.4. punktu šalys susitarė, kad rangos darbai bus atliekami iki 2019 m. liepos 19 d. darbai, kuriems atlikti atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdė ieškovą ir kurie buvo faktiškai atliekami ieškovo atsiųstų darbus atlikti darbuotojų M. K. ir L. K. – kiaurymių atsakovo gaminamuose gaminiuose – elektros spintose – padarymas pagal klientų brėžinius; kiaurymių briaunų rankinis ir mechaninis apdirbimas, kiaurymių briaunų rankinis dažymas, prekių supakavimas/išpakavimas. Šalių sudarytos Rangos sutarties 1.5. punktu šalys susitarė, kad atsakovas sumoka ieškovui už faktiškai atliktus darbus per 15 kalendorinių dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo dienos. Šalių bendradarbiavimo pagal Rangos sutartį laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieno sekančio mėnesio pirmosiomis dienomis apskaičiavęs ieškovo darbuotojų faktiškai atliktus rangos darbus ir faktiškai dirbtas valandas pateikdavo ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktus dėl jo atsiųstų darbuotojų dirbto darbo laiko, kurie visada buvo pagrindu ieškovui išrašyti sąskaitą – faktūrą už atliktus rangos darbus. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su atsiliepimu pateikiami atsakovo ieškovui 2019 m. balandžio 2 d., 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d., 7 d., 30 d., siųsti elektroniniai laiškai ir juose ieškovui pateikiami atsakovo apskaičiuotų darbo valandų suderinimo aktai už 2019 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. M. K. ir jo sutuoktinės L. K. dirbtas valandas patvirtina aukščiau atsakovo nurodytas faktines aplinkybes bei argumentus bei tarp bylos šalių buvusią praktiką vykdant Rangos sutartį. Pažymėjo, kad iš viso ieškovas atsakovui pagal teismui pateikiamus rašytinius įrodymus – darbo valandų suderinimo aktus ir jų pagrindu ieškovo pateiktus darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras atliko darbų bendrai už 10137,99 Eur. Visą šią sumą atsakovas yra pilnai sumokėjęs ieškovui ir tai patvirtina atsakovo teismui pateikiami išrašai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose AB „Swedbank“ ir Danske Bank A/S.

9. 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių rangos darbų, todėl jokie aktai tarp šalių derinami ir pasirašomi nebuvo. Todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti už rangos darbus, kurie nebuvo atliekami, kaip ir neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti atliktų darbų aktą bei jį vienašališkai pasirašyti. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB “ (duomenys neskelbtini)” atsakovui el. paštu pateikė ieškovo vienašališkai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2981,44 Eur sumai ir 2019 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 6. 2019 m. spalio 11 d. atsakovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)” reaguodamas į be pagrindo išrašytą ir ieškovo atsakovui pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą ir darbų aktą, raštu pateikdamas Pretenziją dėl pateikto Atliktų darbų akto Nr. 6 prie Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad atsakovui nebuvo suteikti jokie darbai, nurodyti Atliktų darbų akte Nr. 6. (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją „Dėl nevykdomų įsipareigojimų“, kurioje nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutraukia Rangos sutartį. Taip pat ieškovas nurodė, kad jo darbuotojai L. K. ir M. K. tariamai vis dar dirba atsakovo objekte, bet nuo (duomenys neskelbtini) yra atšaukiami iš atsakovo objekto ir nuo (duomenys neskelbtini) dirba nelegaliai, t. y. neapdrausti Sodros privalomuoju draudimu. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo ieškinyje argumentuodamas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigą atsiskaityti už jam atliktus rangos darbus remiasi CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia statybos rangos sutarties vykdymą. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, tokie ieškovo ieškinio argumentai prieštarauja byloje jau esantiems ir atsakovo teismui pateikiamiems rašytiniams įrodymams. Atsakovas pažymėjo, kad bylos šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.2. punktu susitarė, kad ieškovas pagal užduotį atliks elektrotechnikos gaminių montavimo ir instaliacijos darbus, o atsakovas priims atliktus darbus ir sumokės už juos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

10. CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėjo, kad rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia paties užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Tuo tarpu statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), todėl statybos rangos teisiniai santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų – Statybos įstatymo, jį lydinčių poįstatyminių aktų, statybos techninių reglamentų, kt. Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai, kaip nurodo atsakovas, lemia ir atitinkamą sutarties laisvės principo statybos rangos sutartiniuose santykiuose ribojimą, nes remiantis CK 6.684 straipsnio normomis, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje.

11. Atsiliepime nurodo, kad kaip matyti iš ieškovo teismui kartu su ieškiniu pateiktos šalių (duomenys neskelbtini) sudarytos Rangos sutarties, šalys nesitarė nei dėl statinių statymo, nei dėl bet kokių kitų statybos darbų atlikimo, taip pat sutartyje nenurodyti jokie normatyviai statybos dokumentai, kuriais vadovaujantis ieškovas, kaip rangovas, turėtų atlikti sutariamus rangos darbus – elektrotechninių gaminių montavimo ir instaliacijos darbus. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja teismą, kad remiantis Rangos sutartimi, ieškovo pas atsakovą atsiųsti asmenys – L. K. ir M. K., ieškovo atsakovui nurodyti kaip darbuotojai, atliko aukščiau atsiliepime nurodytus kiaurymių elektros spintose išgręžimo pagal klientų brėžinius darbus; kiaurymių briaunų rankinį ir mechaninį apdirbimą, kiaurymių briaunų rankinį dažymą ir pan. Faktinę aplinkybę, kad šalys sulygo ne dėl statybos rangos darbų atlikimo, patvirtina ir paties ieškovo rengti atliktų darbų aktai, kuriuose nurodoma, kad yra atlikti ir perduodami metalo apdirbimo darbai. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad Rangos sutartyje šalys nesitarė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti visus atsakovo nurodytame objekte – (duomenys neskelbtini) reikalingus atlikti nurodyto pobūdžio darbus. Šalys Rangos sutartyje nesitarė ir dėl tų darbų apimčių, darbų kiekiai Rangos sutartyje nėra apibrėžti, taip pat jokia lokalinė sąmata dėl darbų kiekio ar apimčių sudaryta nebuvo. Tai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas Rangos sutartimi nesitarė dėl konkretaus darbų kiekio ir jų rezultato. Faktą, kad šalių nesiejo statybos rangos teisiniai santykiai patvirtina Rangos sutartimi sulygtos bei šalių vykdytos apmokėjimo už atliktus darbus sąlygos – šalys sutartyje susitarė dėl atliekamų darbų vienos valandos kainos. Tokia susitarimo sąlyga leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl tam tikro darbo atlikimo tam tikru laikotarpiu, neįvardijant, koks rezultatas turėtų būti pasiektas. Todėl atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, kaip nurodo atsakovas, ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nelaikytini statybos rangos santykiais, nes nėra susitarta dėl esminės tokio pobūdžio sutarties sąlygos – konkretaus darbo rezultato, todėl ir ieškovo atsakovui atlikti darbai nelaikytini statybos rangos darbais CK 6.681 straipsnio 1 dalies prasme. Tokiu atveju ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vienašališkai pasirašytas Atliktų darbų aktas dėl faktiškai neatliktų rangos darbų neturi jokios juridinės galios CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme ir tokio akto vienašališkas pasirašymas iš ieškovo pusės nesukuria atsakovui jokių pareigų.

12. Kaip nurodoma atsiliepime, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo ieškinį dėl skolos priteisimo grindžia argumentais, kad jis savo, kaip rangovo, įsipareigojimus pagal sutarti? įvykdė – atliko elektrotechnikos gaminiu? montavimo ir instaliacijos darbus bei perdavė darbo rezultatą atsakovui, tačiau atsakovas priėmė tik dali? atliktu? darbu?, o likusiu? darbu? nepriėmė ir už juos atsiskaitė tik iš dalies pagal atskiras UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras pervedinėdamas i? ieškovo sąskaita? atitinkamas sumas ir iki 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovas ieškovui nepadengė 2981,44 Eur įsiskolinimo likučio. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su aukščiau nurodytais ieškovo ieškinio argumentais, nes ieškovas nėra atlikęs atsakovui jokių rangos darbų 2981,44 Eur vertei, kaip ir nėra pateikęs tokių rangos darbų atlikimą patvirtinančių įrodymų, todėl vien ieškovo sąskaitos faktūros išrašymas atsakovui, nesuteikia pagrindo ieškovui reikalauti jo vienašališkai sukurtos sumos priteisimo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos sumokėjimo tariamai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai – PVM sąskaita-faktūra Nr. 328 ir Atliktų darbų aktas Nr. 6, pasirašytas vienašališkai paties ieškovo, niekaip nepagrindžia nei tariamos skolos fakto, nei sumos, ir nepatvirtina ieškovo tariamai atliktų rangos darbų. Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys iš esmės yra grindžiamas (įrodinėjamas) vien jo savavališkai išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios atsakovas nepriėmė ir niekada nepripažino, apie tai informuodamas raštu ieškovą. Pažymėjo, kad ieškovo sąskaitoje nurodytos piniginės sumos niekuomet nebuvo nei žodžiu, nei raštu, nei bet kokiais konkliudentiniais veiksmais suderintos ir sutartos su atsakovu. Kaip ir nebuvo atlikti jokie rangos darbai 2019 m. rugsėjo mėn. Šio ginčo kontekste, atsakovo nuomone, svarbu pabrėžti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „PVM sąskaita-faktūra yra finansinės apskaitos dokumentas, kuriame turi atsispindėti atliekama ūkinė operacija (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsniai). Šis finansinės apskaitos dokumentas išrašomas atliktų rangos darbų perdavimo akto pagrindu ir savaime nevertintinas kaip šalių sutartinius santykius nustatantis ar keičiantis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2011). Todėl atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus teismui yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas šioje byloje nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis 2019 m. rugsėjo mėnesį atliko atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos darbų už jo vienašališkai išrašytoje sąskaitoje ir darbų akte nurodytą 2981,44 Eur sumą, todėl ieškovo ieškinys dėl 2981,44 Eur skolos priteisimo atmestinas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau atsiliepime išsamiai argumentavo, jos ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikęs atsakovui jokių rangos darbų 2019 m. rugsėjo mėn. 2981,44 Eur sumai, o už 2019 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais ieškovo atliktus darbus atsakovas yra pilnai atsiskaitęs, atsakovo nuomone, nesant atsakovo skolos ieškovui, ieškovas neturi pagrindo skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo delspinigių ir skolos išieškojimo išlaidų, todėl atsakovas plačiau nepasisako dėl ieškovo reikalaujamų priteisti 32,79 Eur delspinigių ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, ieškovo ieškinys dėl skolos, delspinigių bei skolos išieškojimo išlaidų priteisimo šioje byloje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

13. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad byloje keliamas klausimas dėl skolos. Pagal (duomenys neskelbtini) Rangos sutartį, sudarytos tarp šalių, sutartyje šalys nesitarė dėl darbų apimties, buvo nustatyta darbų atlikimas už valandą. Kas savaitę ieškovas atsakovui teikė faktiškai dirbtų valandų kiekį. Faktiškai šalys nesilaikė darbų atlikimo tvarkos. (duomenys neskelbtini) ieškovo darbuotojas išsiuntė dirbtų darbų laiką, kiekį ir buvo išrašyta sąskaita. Darbuotojas dirbo nuo kovo iki spalio mėnesio. Darbuotojas M. K. dirbo su sutuoktine L. K. birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais. Atsakovas buvo patenkintas tų dviejų darbuotojų darbu, jie turėjo sertifikatus, kad galėtų atlikti nurodytus darbus. Pasibaigus rugsėjo mėnesiui atsakovas neatsiuntė tų dviejų darbuotojų duomenų apie jų darbo laiką, todėl ieškovas kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)“, tai buvo ta įmonė, kuri turėjo ryšį su lenkų įmone, kad atsiųstų iš Lenkijos darbuotojus. Spalio 8 d. yra gautas atsakovo laiškas, kad yra 356 val., kurias išdirbo darbuotojai. Taip pat tame pačiame laiške patvirtinta, kad atsakovas atsisakė tų darbuotojų nuo spalio mėnesio. 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovas neatsiskaitė už darbuotojų suteiktas paslaugas už 352 valandas, todėl ieškovas išrašė sąskaitą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tie darbuotojai už rugsėjo mėnesį gavo atlyginimą, kad jie buvo apgyvendinti ir pan. Atsakovas iki pat spalio mėnesio nepranešė ieškovui, kad tų dviejų darbuotojų nereikia. Ieškovas suteikė paslaugas atsakovui 2019 m. rugsėjo mėnesį objekte, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui. Dėl minėtų darbuotojų buvo sudaryta sutartis tokia seka: ieškovas sudarė sutartį su ,,(duomenys neskelbtini)“, o ,,(duomenys neskelbtini)“ su Lenkijos įmone. Atsakovas už laikotarpį nuo kovo mėnesio iki rugsėjo mokėjo už darbuotojų darbą, nesvarbu ar jie legaliai ar ne dirbo, o nuo rugsėjo nenorėjo mokėti. Atsakovas turėjo tuos du darbuotojus ir jie dirbo atsakovo objekte. Ieškovas gaudavo kiekvieną mėnesį iš atsakovo apie tų darbuotojų dirbtą laiką. Su ieškovu tie du darbuotojai neturėjo jokio ryšio, nes jie nebuvo jo darbuotojai. Ieškovas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis nežinojo pagal kokios įmonės darbo vizą jis dirbo Lietuvoje. Be to, byloje yra daug netikslumų. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą rangos santykiai siejo iki 2019 metų spalio, o atsakovas ieškovui neatsiskaitė už rugsėjo mėnesį. Todėl ieškinys tenkintinas.

14. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių buvo atlikti darbai pagal 5 aktus, prie kiekvieno akto paslaugos užsakymo prekės. Buvo sutarta, kad ieškovo siųsti darbuotojai jam atliks tam tikrus darbus. Ieškovui už atliktus darbus buvo sumokėta. Atsakovas manė, kad tie darbuotojai buvo ieškovo. 2019 m. rugsėjo tie du asmenys, kurie paaiškėjo nėra ieškovo, jokių darbų pas atsakovą neatliko (ieškovo siuntimu). Atsakovą tenkino tų dviejų darbuotojų darbas, todėl atsakovas sudarė sutartį su įmone dėl tų darbuotojų darbo. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio šie asmenys nedirbo pas atsakovą. Tai, kad ieškovas nekontroliuoja savo samdomų darbuotojų, matyti iš atstovo advokato parodymų. Jei ieškovas nekontroliuoja savo dviejų darbuotojų darbo pas atsakovą, tai yra ieškovo pasirinkimas. Kad tie darbuotojai nedirba pas atsakovą, patvirtina, jog rugsėjo mėnesį jokių darbų negavo. Paaiškėjo, kad tie du darbuotojai nėra ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nėra tokių duomenų. Iki rugsėjo 2 d. nėra jokių duomenų apie tuos darbuotojus. Ieškovas turi įrodyti, kad tie du darbuotojai dirbo kitai įmonei (,,(duomenys neskelbtini)“), kad darbai buvo atlikti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tų darbuotojų dirbtą darbą. Atsakovas atsiskaitė su ieškovu, pagal visus aktus. Atsakovas nesidomėjo ar tie darbuotojai yra kokios įmonės. Atsakovas manė, kad tie darbuotojai yra ieškovo, tol kol buvo bendradarbiaujama su ieškovu. Ta patvirtina susirašinėjimas su ieškovo įmonės direktoriumi. Minėti darbuotojai minėjo, kad jie dirba nelegaliai ir jie informavo atsakovą, jog jie dirbs Lenkijoje oficialiai. Pats atsakovas į ieškovą dėl minėtų darbuotojų legalumo nesikreipė, nes jam nebuvo tai svarbu. Atsakovas niekada negalėjo pagalvoti, kad pas jį darbus atlieka ne ieškovo darbuotojai. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė pilna apimtimi, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.