Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK KP biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2015-06-08 nutarimu V. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus (dvi veikos) ir jam, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta 35 EUR bauda už tai, kad jis 2014-08-05 23.35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 2, vairuodamas automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ženklo Nr. 332 „Sustoti ir stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir sustojo arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 p., 155.4 p., 1 pr. 3 sk. 332 p. reikalavimus.

Akcentuoja, kad V. J. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes sustojęs praleisti žmonių ir policijos pareigūno ir esant ypač intensyviam eismui atstovaujamasis negalėjo numatyti, kad A. B. staiga įsės į prie perėjos sustojusį automobilį, todėl V. J. kaltės antruoju atveju, lygiai taip pat kaip ir pirmuoju, nėra ir jo veiksmus galima laikyti kazusu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog V. J. net du kartus padarė ATPK 124¹ str. 4 d. numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto V. J. atstovas advokatas R. Paulauskas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. J. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeatkartoja. V. J. kaltė dėl ATPK 124¹ str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Vertindamas V. J. padarytus pažeidimus, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 t., b. l. 6), liudytojų J. G., A. E., R. M., P. B., J. G. paaiškinimais (1 t., b. l. 27–31, 95, 97, 98–99), pažeidimo vietos schema (1 t., b. l. 37), fotolentele (1 t., b. l. 390, tarnybiniais pranešimais (1 t., b. l. 45–46, 47), vaizdo įrašo apžiūra (1 t., b. l. 113), iš dalies A. J. paaiškinimais ir paties V. J. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga, todėl V. J. atstovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad teismas vertindamas susidariusią situaciją, nepagrįstai nesivadovavo V. J. ir su juo buvusių asmenų paaiškinimais, o rėmėsi policijos pareigūnų bei taksi vairuotojų pateiktu situacijos vertinimu ir paaiškinimais, kurie, atstovo manymu, nuo pat pradžių neatitiko ir neatitinka tikrovės, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, atitinka apie įvykį nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius duomenis, todėl teismas netikėti šių liudytojų parodymais pagrindo neturėjo, neturi ir apygardos teismas. Policijos pareigūnų ir taksi vairuotojų paaiškinimai laikytini objektyviu įrodymu, kadangi jie tiesiogiai matė daromus pažeidimus. Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys, taksi vairuotojas A. E., policijos pareigūnai J. G., P. B., būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar siektų melagingai apkalbėti V. J., to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teisme išvada, kad nėra pagrindo abejoti J. G., J. B., A. E. ir J. G. paaiškinimais, kurie yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs, sutampantys tarpusavyje. Teismas pažymėjo, jog analogiškas aplinkybes liudytojai nurodė ir teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-54-506/2015, juos iš dalies patvirtina ir pats pažeidėjas bei jam palankius paaiškinimus davęs A. J..

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad V. J. policijos surašytuose protokole ir nutarime inkriminuojamas vienas KET pažeidimas, padarytas 2014-08-05 23.35 val., o teismas konstatavo, jog tą patį pažeidimą jo atstovaujamasis tyčia padarė du kartus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. 2015-06-08 nutarimu nubaustas už dviejų pažeidimų padarymą (t.1, b. l. 6). Šiuo nutarimu pagal ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta 35 EUR bauda, pagal ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta 35 EUR bauda, vadovaujantis ATPK 35 str. galutinė nuobauda paskirta 35 EUR bauda. Palangos miesto apylinkės teismas nagrinėjo šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus ir padarė išvadą, kad V. J. tyčia du kartus sustojo ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje bei sustojo arčiau kaip 5 metrai prieš pėsčiųjų perėją, tuo padarė du ATPK 124¹ str. 4 d. numatytus pažeidimus.

Pasak pažeidėjo atstovo, teismo išvados apie V. J. padarytus pažeidimus yra nepagrįstos ir neteisingos, nes jos pagrįstos ne objektyviais įrodymais, o tikrovės neatitinkančių anksčiau nurodytų asmenų paaiškinimais. Apeliantas nesutinka su priimtu sprendimu ir įrodymų vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Pasak atstovo, vaizdo įraše turėtų būti užfiksuoti abu V. J. padaryti KET pažeidimai toje pačioje vietoje 15–20 minučių intervalu, tačiau tai, kad draudžiamoje vietoje V. J. būtų išlaipinęs A. J., nėra užfiksuota. Šios aplinkybės ir negalėjo būti užfiksuotos, nes V. J. pirmąjį kartą sustojo leidžiamoje vietoje – prie įvažiavimo į stovėjimo aikštelę užtvaro. Tačiau tokius pažeidėjo atstovo teiginius paneigia kiti byloje esantys duomenys. Patrulis P. B. 2014-08-06 tarnybiniame pranešime nurodė, jog patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. G. prie (duomenys neskelbtini)2, Vilniuje, Tarptautiniame oro uoste prie atvykimo terminalo „A“ pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas jo akivaizdoje sustojo ir išlaipino keleivius pažeisdamas KET 8 ir KET 155.6 punktų reikalavimus, t. y. sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pat arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos. Šis pažeidimas truko apie 1 minutę ir automobilio vairuotojas toliau nuvažiavo. Maždaug po 15 minučių minėtas automobilis pakartotinai sustojo jo akivaizdoje ir padarė tuos pačius pažeidimus įlaipindamas keleivius, sustojęs arčiau nei 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, ir sustojo kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Vyriausiasis patrulis J. G. 201408-06 tarnybiniame pranešime nurodė, jog patruliuodamas su patruliu P. B. prie (duomenys neskelbtini) 2, Vilniuje, Tarptautiniame oro uoste prie atvykimo terminalo „A“ pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kuris jų akivaizdoje sustojo išlaipinti keleivio kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir sustojo arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos. Maždaug po 15 minučių minėtas automobilis pakartotinai jų akivaizdoje padarė tuos pačius pažeidimus, t. y. įlaipino keleivius sustojęs arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos ir kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Patrulis P. B. matydamas vairuotojo pažeidimus priėjo prie minėto automobilio. Tuo tarpu jis stovėdamas toliau apie 25 metrus pastebėjo, kad automobilio vairuotojas staigiai iššoko iš automobilio bei mojuodamas rankomis puolė prie jo kolegos. 2015-04-02 paaiškinime taksi vairuotojas A. E. paaiškino, kad 2014-08-05, apie 23.35 val., dirbo prie (duomenys neskelbtini) 2, Vilniuje, Tarptautiniame oro uoste. Stovėjo taksi aikštelėje išlipęs iš automobilio. Nuo perėjos jo automobilis buvo kažkur antras ar trečias. Visiškai netoli jo stovėjo policijos pareigūnas ir stebėjo pėsčiųjų perėją. Jis stovėdamas pamatė, kad kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, netoli pėsčiųjų perėjos, kiek metrų negali nurodyti, sustojo tamsios spalvos prabangus automobilis. Iš automobilio išlipo keleivis ir automobilis nuvažiavo. Po kiek laiko tas pat automobilis sugrįžo ir sustojo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ant pėsčiųjų perėjos. Kaip jau minėta, policijos pareigūnų ir taksi vairuotojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia V. J. melagingai apkalbėti, nėra. Todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai šiuos liudytojų parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas nutartį ir nubausdamas A. J. už dviejų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 4 d., padarymą. Pažymėtina, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą vertina duomenų visumą.

Skunde teigiama, kad V. J. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes sustojęs praleisti žmonių ir policijos pareigūno esant ypač intensyviam eismui vairuotojas negalėjo numatyti, kad A. B. staiga įsės į prie perėjos sustojusį automobilį, todėl V. J. kaltės antruoju atveju, lygiai taip pat kaip ir pirmuoju, nėra ir jo veiksmus galima laikyti kazusu. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. A. E. pirmame paaiškinime (t. 1, b .l. 106-107) nurodė, kad pastebėjo, kaip prabangi tamsi mašina sustojo tiesiai ant pėsčiųjų perėjos. Taksi vairuotojas R. M. paaiškinime (t. 1, b. l. 95 ) taip pat teigia, kad matė retą automobilį (duomenys neskelbtini) stovintį ant pėsčiųjų perėjos. Apie automobilį, antrą kartą sustojusį ant pėsčiųjų perėjos, pakartotinai paimtuose paaiškinimuose nurodė J. G. , A. E., P. B. (t. 1, b. l. 27-30). Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje Nr. A2.11.-54-506/2015, kurios nutarimas yra įsiteisėjęs ir pridėtas prie šios bylos (t. 2, b. l. 10-18) apklaustas liudytoju P. B. parodė, kad „... tai nebuvo jo (pareigūno) ėjimas per perėją, prie automobilio jis priėjo tik tuomet, kai šis visiškai sustojo ir kai į jį buvo įsodintas keleivis“. A. E. apklaustas teisme paminėtoje byloje parodė, kad „ta pati mašina vėl privažiavo, gal šiek tiek užvažiavo ant pėsčiųjų perėjos ir sustojo. Netrukus prie automobilio nuo oro uosto pastato per pėsčiųjų perėją priėjo du žmonės ir vienas jų įsėdo į automobilį, o kitas apėjo mašiną ir nuėjo link vairuotojo“. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus ir anksčiau aptartus duomenis, kurie pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, nei nuobaudą paskyrusi pareigūnė, nei skundą išnagrinėjęs Palangos miesto apylinkės teismas, neturėjo jokio pagrindo padaryti išvados, kad V. J. veiksmai, sustojant ant pėsčiųjų perėjos įlaipinti keleivius, gali būti netyčiniai.

Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog V. J. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog V. J. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. atstovo advokato Rimvydo Paulausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.