Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas M. S. ieškiniu prašo 1) pakeisti nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu M. S.; 2) priteisti iš atsakovės A. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. S. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti Ieškovui; 3) nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės A. S. bendravimo su sūnumi G. S. tvarką; 4) priteisti iš atsakovės A. S. visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-02 nutartimi nustatė laikiną ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką: 1) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. kas antrą savaitgalį, pradedant nuo 2022-12-09, penktadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, tuo atveju, jei penktadienis yra ne darbo diena ir ugdymo veikla nevyksta, ir sekmadienį 20 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. dvi šalių suderintas darbo dienas be nakvynės, suderintą darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, tuo atveju, jei tai yra diena, kurią ugdymo veikla nevyksta, ir tos pačios dienos 20 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; Šalims geranoriškai nenusitariant dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis tėvas bendraus su nepilnamečiu vaiku, teismas nustato, jog M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. antradienį ir ketvirtadienį; 3) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o A. S. praleidžia su vaiku antrą Šv. Kalėdų dieną ir Naujuosius metus; 4) 2022 metų žiemos atostogų metu, t. y., nuo 2022-12-27 iki 2023-01-06, M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. nutartyje nustatyta tvarka, t. y., kiekvieną savaitę dvi pasirinktas dienas, šalims nesutariant – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

4. 2023-03-08 byla perduota teisminei mediacijai.

5. 2023-08-30 gautas teismo mediatorės I. K. 2023-08-29 pranešimas apie teisminės mediacijos pabaigą, šalims nesusitarus dėl priimtino ginčo išsprendimo būdo.

6. Ieškovas M. S. 2023-08-24 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad ieškovo M. S. prašomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką. Nurodo, kad:

6.1 nuo 2023 m. kovo mėnesio byloje vyksta teisminė mediacija, kurios terminas pratęsiamas. Po pastarojo mediacijos susitikimo, praktiškai pasiekus taikų susitarimą ir suderinus jo sąlygas, atsakovė A. S. ėmė vilkinti klausimų, susijusių su geriausiais mažamečio vaiko interesais, sprendimą bei įgyvendinimą;

6.2 mažametis sūnus netinkamu motinos elgesiu jos aplinkoje yra toliau žalojamas, įgyja įvairiausių neigiamų kompleksų. Negatyvią hypermotinystę toleruojanti vaiko motina A. S. nekeičia savo nuostatų bei elgesio tiek dėl savo santykio su vaiku, tiek dėl požiūrio į vaiko santykį su jo tėvu. Situacija, kada motina, siekdama neperduoti sūnaus bendravimui, ištisas šiltos vasaros dienas prabūna bute, neišleisdama vaiko į kiemą, kad tik jis nesusitiktų su tėčiu, negali tęstis. Motina tokį elgesį teisina tuo, jog berniukas nenori pas tėtį ir verkia. Tokie pareiškimai yra susiję su atsakovės siekiu atitolinti geriausius vaiko interesus atitinkančių sprendimų priėmimą ir išvengti pozityvaus bendradarbiavimo su vaiko tėvu, šį bendradarbiavimą tik imituojant ir formaliai deklaruojant;

6.3 visą vasaros laikotarpį su atsakove buvo derinamos taikaus susitarimo sąlygos, buvo sutarta, kad nuo 2023-08-15 sūnus savaitę atostogaus su tėčiu (iki 2023-08-22). Vaiko motina sutartą dieną neperdavė sūnaus bendravimui, neatsiliepė į telefono skambučius, nesudarė sąlygų tėvui pabendrauti su sūnumi ir išjungė telefoną;

6.4 vaiko motina neleido tėvui susitikti su sūnumi ir tėvo bendravimo su vaiku antradienį (2023-08-15) – praleido užsirakinusi su sūnumi bute. Atsakovė neperdavė vaiko tėvui ne tik 2023-08-15, bet ir tėvui priklausantį bendravimo savaitgalį – nuo 2023-08-18 iki 2023-08-20. Vaikas nebuvo perduotas tėčiui ir jam priklausančią 2023-08-22. Atsakovė stengiasi atitolinti visavertį tėvo ir sūnaus bendravimą, jų ryšio puoselėjimą, kad tik ieškovas nuo 2023-2024 mokslo metų pradžios nebendrautų su sūnumi lygiaverčiai, kaip vaiko motina;

6.5 motina neužtikrina sūnui tinkamo poilsio režimo, po vidurnakčio jos bute dega šviesa. Atėjęs pas tėtį berniukas negali užmigti vaikui protingu laiku, kad ryte būtų pailsėjęs. Vaiko motina nededa pastangų paruošti sūnų bendravimui su tėvu. Atsakovė, keičiamas tėvo bendravimo su sūnumi aplinkybes, kruopščiai slepia nuo mažamečio, nors tėtis iš anksto jam buvo paaiškinęs, jog vaikas su juo praleis savaitę atostogų, taip pat pranešė vaikui apie galimai pasikeisiančią bendravimo tvarką, kada berniukas gyvens po savaitę su kiekvienu iš tėvų. Mažametis pasakė tėčiui, jog iš mamos pusės jis nežino apie pasikeitimus;

6.6 ieškovas, nepasitraukė iš teisminės mediacijos, siekdamas su vaiko motina susitarti, tačiau artėjant 2023-2024 mokslo metams, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus ir poreikius, teikia teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku G. S. dalinio pakeitimo, kadangi yra iškilusi reali grėsmė nepilnamečio vaiko interesams.

7. Atsakovė A. S. 2023-08-29 prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-02 nutartimi nustatytą laikinąją ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką ir nustatyti jos siūlomą atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Nurodė, kad:

7.1 ieškovas, nepranešęs atsakovei ir nepaisydamas mediacijos, pateikė prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas bendravimo su sūnumi tvarkos, kurios bus neįmanoma įvykdyti. Ieškovas nepaiso atsakovės nuomonės, inicijuoja konfliktus, nepaiso atsakovės noro susitarti taikiai, veikia prieš geriausius vaiko interesus. Atsakovė ėmėsi priemonių susitarti su ieškovu taikiai, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją yra teisinis pagrindas užtikrinti esamą faktinę situaciją, t. y., pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka realios situacijos ir yra neįvykdoma;

7.2 atsakovė persikėlė gyventi į Biržus, nes reikia pasirūpinti sergančia motina, ji yra neįgali, todėl eiti, atsistoti ji gali tik su kito žmogaus pagalba. Atsakovės tėvui sunku vienam pasirūpinti atsakovės motina. Atsakovė deklaravo savo gyvenamąją vietą Biržuose. Šalių nepilnametis sūnus yra prisirišęs prie senelių, apsidžiaugė, kad gyvens ir mokysis Biržuose, lankys Biržų (duomenys neskelbtini) mokyklą;

7.3 ieškovui atsakovė pranešė apie gyvenamosios vietos ir mokyklos keitimą. Buvo siekiama taikiai susitarti dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas nutraukė mokymo sutartį su buvusia sūnaus mokymosi įstaiga. Atsakovė su sūnumi gyvena netoli savo tėvų namų, bute Biržuose. Atsakovė ir jos tėvai turi sodybas Biržų raj.;

7.4 atsakovė nedaro kliūčių ieškovui bendrauti su vaiku, nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad motina neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, jam tinkamų gyvenimo sąlygų ar veikia priešingai jo interesams. Ieškovas kelia konfliktus, nededa pastangų bendrauti su vaiku, nepasiima vaiko nustatytu laiku, kaltina atsakovę, jog ji neatveda vaiko į jo namus. Atsakovė vykdė 2022-12-02 nutartį, nedarydavo kliūčių ieškovui bendrauti su sūnumi. Ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovę nesilaikant teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos;

7.5 vaikui reikalingas pereinamasis laikotarpis dažnesniam bendravimui su tėvu, o persikėlus gyventi į kitą miestą, bendravimas su dažnesnėmis nakvynėmis pas tėvą yra neįgyvendinamas dėl šalių gyvenamųjų vietų skirtinguose miestuose. Atsižvelgiant į atsakovės gyvenamosios vietos ir vaiko mokymo įstaigos pasikeitimą, yra būtina pakeisti teismo nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

8. Atsakovė atsiliepimu į alternatyvų ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti patikslinta laikinąja bendravimo su vaiku tvarka. Nurodė, kad:

8.1 gyvenamosios vietos pakeitimas buvo sąlygotas išimtinių aplinkybių, susijusių su motinos sveikatos pablogėjimu, kadangi 82 metų amžiaus atsakovės patėvis negali vienas pasirūpinti neįgalia ir iš lovos nepakylančia sutuoktine;

8.2 ieškovas yra kilęs iš Rokiškio, jo tėvai vis dar gyvena Rokiškyje. Šalys Rokiškio raj. statėsi sodybą, kurioje ieškovas leisdavo laiką. Atstumas nuo šios sodybos iki atsakovės ir sūnaus naujos gyvenamosios vietos yra apie 50 km. Ieškovas daug laiko leidžia šioje sodyboje;

8.3 ieškovas statosi namą Vilniaus rajone, todėl kai tik bus baigtos namo statybos, jis pats keis gyvenamąją vietą. Ieškovas dar 2023-06-12 nutraukė sutartį su sūnaus ugdymo įstaiga ir per 2022 m.–2023 m. mokslo metus neprisidėjo prie mokesčio už sūnaus privačią ugdymo įstaigą. Ieškovas buvo nepatenkintas sūnaus lankoma ugdymo įstaiga, tačiau atsakovei išvykus su sūnumi gyventi į Biržus, ieškovo nuomonė dėl sūnaus ugdymo įstaigos pasikeitė ir ji tapo tinkama;

8.4 vaikas nenori eiti pas ieškovą, nes jo bijo, jam nepatinka ieškovo namuose. Vaikas teigia, jog tėtis gąsdino išvežti į Gardiną. Vaikas net bijodavo eiti į mokyklą, tomis dienomis, kai tėtis jį turėdavo pasiimti iš mokyklos pagal nustatytą bendravimo tvarką. Situacija pablogėjo 2023 m. rugpjūčio pradžioje, kai berniukas dvi valandas vėlavo nueiti pas ieškovą, nes verkė ir nenorėjo eiti. Atsakovei pavyko įkalbėti sūnų nueiti pas ieškovą savaitgaliui, tačiau ieškovas supyko dėl tokio sūnaus elgesio ir nurodė, jog kadangi sūnus vėlavo turės su juo praleisti papildomą nakvynę, vaikas išsigando ir verkdamas atbėgo pas atsakovę. Vėliau ieškovas ir atsakovė buvo sutarę, kad laikotarpiu nuo 2023-08-15 iki 2023-08-22 sūnus atostogauja su ieškovu, o vėliau – savaitę su atsakove. Atsakovė suruošė vaiką atostogoms su tėčiu, tačiau sūnus atsisakė eiti pas ieškovą. Nepadėjo nei įkalbinėjimai. Atsakovė sūnaus uždariusi namie nelaikė ir vaikas galėjo laisvai nueiti pas tėtį, jei tik būtų norėjęs. Atsakovė ne kartą bandė kalbėtis su ieškovu, kad negalima vaiko auklėti jėga;

8.5 ieškovas nei karto nebuvo atvykęs sūnaus aplankyti į Biržus. Atsakovei nuvežti sūnų yra sudėtinga, nes ji nevairuoja. Sūnus ne kartą skambino ieškovui, tačiau jis nekėlė ragelio. Ieškovui nekoreguojant savo elgesio su vaiku, sūnus ir toliau atsisakys bendravimo su tėčiu, nes jo bijo, o kartu visą bendravimo laiką leidžia ne su ieškovu, o su jo žmona ir jos dukra.

9. Ieškovas M. S. atsiliepimu prašė atsakovės A. S. prašymo netenkinti ir patenkinti ieškovo M. S. patikslintą prašymą: 1) nustatyti nepilnamečio G. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu M. S.; 2) iš atsakovės A. S. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 315 Eur per mėnesį nuo šio patikslinto prašymo padavimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo procesinio sprendimo priėmimo; 3) nustatyti ieškovo siūlomą laikiną atsakovės A. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką. Nurodė, kad:

9.1 bylą perdavus teisminei mediacijai, atsakovės elgėsibnesąžiningai, vilkino mediacijos procesą, siūlė derybinį susitikimą pas advokatę, imituodama, jog stengiasi susitarti, privertė gaišti laiką, patirti piniginių lėšų sąnaudas ir nepatogumus;

9.2 situacija susijusi su atsakovės tikslų įgyvendinimu, kurie nesusiję su mediacijos instituto paskirtimi. Atsakovės veiksmai prasilenkė su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, kadangi vaiko motina nesudaro vaiko tėvui M. S. sąlygų visaverčiai bendrauti su sūnumi G. S., nekalbant apie pusės bendravimo laiko praleidimą su vaiku. Motina traumavo mažametį vaiką, galimai neteisėtai (nusikalstamai) elgdamasi jo atžvilgiu, nuteikinėdama sūnų prieš tėvą, įteigiant jam nenorą bendrauti su tėčiu, t. y., panaudodama motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Dėl to, nelaukdamas mediacijos pabaigos, ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo;

9.3 ieškovas, matydamas nesąžiningą ir vaiko teises grubiai pažeidžiantį motinos elgesį, neprivalėjo pranešti atsakovei apie teikiamą prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Vaiko motina neperdavė sūnaus bendravimui su tėvu 2023 m. rugpjūčio mėnesį ir nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vaiko motina neperdavė tėvui sūnaus 2023-08-15, 18, 19, 20, 22, 24, 29 dienomis ir ankstesniais laikotarpiais. Iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio berniukas noriai ateidavo į tėčio namus, nors pasitaikydavo vaiko slogios nuotaikos atvejai. Pabendravus su sūnumi, vaiko psichoemocinė savijauta pagerėdavo;

9.4 būtent 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo stebima prislėgta vaiko nuotaika. Berniukas bijojo reikšti emocijas ir laisvai bendrauti. Vaikas buvo ruošiamas išvežimui iš Vilniaus, paėmimui iš ugdymo aplinkos, atskyrimui nuo tėvo. Vaiko motina, neinformavusi vaiko tėvo, išvežė mažametį vaiką gyventi į Biržų miestą. Ieškovas įsitikinęs, kad šis vaiko išvežimas yra laikinas. Atsakovė šį planą rezgė dar iki mediacijos skyrimo byloje. Pagal atsakovės planą reikėjo pabaigti 2022-2023 mokslo metus, todėl vaiko motina nebuvo pasiruošusi tokiam išvykimui. Mediacija buvo skirta laimėti laiko. Per tą laiką būtų buvusi atlikta teismo psichologijos ekspertizė, kuri demaskuotų netinkamą vaiko motinos elgesį. Atsakovė šios ekspertizės bijo;

9.5 šią situaciją nulėmė vaiko motinos siekis išvengti vaiko priežiūros dalinimosi su tėvu lygiomis dalimis. Socialinių įgūdžių neturinti ir nedirbanti atsakovė, nepajėgi rūpintis vaiku. Vaiko motina nuo mažų sūnaus dienų kategoriškai atmesdama tėvo požiūrį į jos auginimo bei auklėjimo metodus, ignoruodama tėvo patarimus auginant sūnų, savo specifiniu gyvenimo būdu ir požiūriu į vaiko auklėjimą, palaipsniui žalojo mažametį;

9.6 nuo 2023-08-15 tėvas neturi galimybių susisiekti su sūnumi, A. S. neleidžia vaikui pakelti ragelio, kai skambina tėtis, neleidžia perskambinti, neperskambina pati, apribojo tėvo bendravimą su vaiku. Šalių nepilnamečio sūnaus raida yra atsilikusi. Su atsakovės socialinių įgūdžių stoka ir negebėjimu užtikrinti mažamečio interesų neabejotinai susidurs ir vaiko lankomos ugdymo įstaigos Biržų mieste pedagogai ir vaiko lankomų būrelių vadovai. Kadangi yra iškilusi reali grėsmė nepilnamečio vaiko interesams, turi būti nustatyta laikina vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, kuris gali geriau atliepti nepilnamečio vaiko poreikius ir užtikrinti geriausius jo interesus, teises į mokslą, neformalųjį ugdymą, sveikatos priežiūrą ir t.t.;

9.7 iš atsakovės priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. S., mokamas periodinėmis išmokomis po 315 Eur per mėnesį. Nustatant laikiną skyrium gyvenančios atsakovės A. S. bendravimo su sūnumi G. S. tvarką. Ieškovui yra priimtina atsakovės prašoma jo atžvilgiu nustatyti bendravimo tvarka su neženkliomis korekcijomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovas patikslino pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė teismo: 1) nustatyti nepilnamečio G. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu M. S.; 2) priteisti iš atsakovės A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 315 Eur per mėnesį nuo šio patikslinto prašymo padavimo teismui dienos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo procesinio sprendimo priėmimo; 3) nustatyti laikiną atsakovės A. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką;

9.8 šio prašymo netenkinus, ieškovas alternatyviu prašymu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-02 nutartimi nustatytą laikinąją ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką, nustatant, kad: 1.1. vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. antrą, trečią ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Sūnų bendravimui su tėvu į vaiko tėvo gyvenamąją vietą pristato ir iš jos pasiima vaiko motina A. S.; 2.2. vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. per 2023 m. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei 2023 metų žiemos (Kalėdinių) atostogų laikotarpiu. Sūnų bendravimui su tėvu į vaiko tėvo gyvenamąją vietą pristato 2023 m. Šv. Kūčių išvakarėse 17 val. vaiko motina A. S. ir pasiima iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos 2023-01-06, 17 val., jeigu tėvai trumposiomis žinutėmis (SMS) nesusitars kitaip; 2.3. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. per 2024 m. Šv. Velykas ir su jomis sutampančias moksleivių pavasario atostogas. Sūnų bendravimui su tėvu į vaiko tėvo gyvenamąją vietą pristato vaiko motina A. S. Šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir pasiima iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos paskutinę pavasario atostogų dieną 17 val., jeigu tėvai trumposiomis žinutėmis (SMS) nesusitars kitaip;

9.9 ieškovas M. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jeigu atsirastų poreikis sugrįžti į lankytą ugdymo įstaigą, vaikas būtų priimtas. Nepilnamečio G. S. interesus labiau atitiktų nuoseklus jo ugdymas iki šiol lankytoje ugdymo įstaigoje. Jeigu nepilnamečio sūnaus G. S. laikina gyvenamoji vietą būtų nustatyta su juo, ieškovas kreipsis į specialistus dėl vaiko psichologinės ir emocinės būklės gerinimo, kalbos raiškos sutrikimų šalinimo. Ieškovas negali susisiekti su atsakove ir sūnumi telefonu, mano, jog vaikas yra atsakovės įbaugintas ir prieš jį nuteiktas.

10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl šalių pareikštų prašymų pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad:

10.1 Tarnybos atstovas apsilankė naujoje A. S. ir vaiko gyvenamoje vietoje ir nustatė, kad motina su G. S. gyvena trijų kambarių bute su visais patogumais. Gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos ir saugios vaikui. G. S. nuo rugsėjo pirmosios pradėjo lankyti Biržų (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokosi 3-oje klasėje. Biržuose vaikas kol kas nėra registruotas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovė nurodė, jog ieškovui bendrauti su sūnumi netrukdo. Vaiko tėvas turėjo atvykti su juo susitikti 2023-09-05, tačiau neatvyko;

10.2 Tarnybos atstovas, motinai nedalyvaujant, išklausė nepilnamečio G. S. nuomonę. Su specialiste G. S. pokalbį palaikė, noriai atsakinėjo į klausimus, elgėsi laisvai. G. S. buvo paaiškinta, kad teismui yra pateikti dokumentai dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir Tarnyba yra įpareigota išklausyti jo nuomonę. Pokalbio metu G. S. nurodė, kad gyvena su mamyte, neseniai apsigyveno Biržuose, lanko Biržų (duomenys neskelbtini) mokyklą, eina į 3 klasę. Pasidžiaugė, kad daug kur galima nueiti pėsčiomis arba nuvažiuoti paspirtuku. Patinka gyventi Biržų mieste. Džiaugėsi, kad nebereikia toli važiuoti į sodybą pas senelius, jam patinka leisti laiką pas senelius. Paklaustas apie tėtį G. S. nurodė, kad su tėčiu bendrauja telefonu, gali jam bet kada paskambinti. Vykti į tėčio namus Vilniuje nenori, nes tėtis jo ilgai kažkurią dieną neišleido, nors turėjo išleisti. Toks tėčio elgesys jį išgąsdino, jis verkė. Savaitę laiko pas tėtį nenorėtų likti, jam būtų per ilgai. Jam pas tėtį būti nepatinka – nenurodė, kodėl. Gal kokį savaitgalį susitiktų, bet miegoti pas tėtį nenori. Kažkurią dieną laukė tėčio namuose su mama, bet tėčio nematė;

10.3 ieškovo prašoma nustatyti laikinoji jo bendravimo su sūnumi tvarka, t. y., vaiko gyvenimas su kiekvienu iš tėvų po savaitę, kas antrą savaitę, atsižvelgiant į tai, kad tėvas ir vaikas gyvena skirtinguose miestuose, nutolusiuose vienas nuo kito 200 km, būtų faktiškai neįmanoma vykdyti. Bandymas ją vykdyti pažeistų vaiko interesus, nes darytų neįmanomą nuoseklų vaiko ugdymą jo lankomoje mokykloje, be to, tokios bendravimo tvarkos nenori ir pats nepilnametis. Atsakovės prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka nuo galiojančios laikinos bendravimo tvarkos skiriasi neženkliai ir būtų pakankama nuolatiniam santykiui ir ryšiui tarp tėvo ir vaiko palaikymui iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Tačiau Tarnybos nuomone, ir 2022-12-02 nutartimi nustatyta M. S. bendravimo su sūnumi tvarka, dėl to, jog pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta, nėra neįmanoma vykdyti, jei, pvz., tėvo darbo laikas leidžia jam į Biržus atvykti ir sūnų pasiimti penktadienį, iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, tuo atveju, jei penktadienis yra ne darbo diena ir ugdymo veikla nevyksta (kaip numato 2022-12-02 nutartis);

9.1 dėl ieškovo patikslinto prašymo pakeisti / taikyti alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad nepilnametis vaikas gyvena su motina kitame mieste, iki persikraustymo iš Vilniaus, berniukas gyveno su mama, su ją leisdavo daugiau laiko, vaikas yra lojalesnis mamai, turi gerą ryšį su ja. Duomenų, kad vaiko motinos elgesys kenktų G. S. interesams, darytų nepataisomą žalą jo raidai, fizinei ir emocinei būklei nėra, neegzistuoja aplinkybių visuma, reikalinga aukščiau minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Tarnyba pateikė išvadą (2023-09-08, Nr. 1SD-9304), kurioje išdėstyta, kokia laikinoji bendravimo tvarka atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. ieškovo M. S. ir atsakovės A. S. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarką, numatančią, jog: 1) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. kas antrą savaitgalį, porinėmis metų savaitėmis, pradedant nuo 2023-10-20, penktadienį, motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo gyvenamąją vietą ir paimant iš tėvo M. S. gyvenamosios vietos sekmadienį, 17 val.; 2) M. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. S. kiekvieną savaitę vieną darbo dieną be nakvynės, apie tai raštu SMS žinute informuodamas A. S. ne vėliau nei prieš vieną dieną, nurodytą darbo dieną pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos 15.30 val. arba 11 val. tuo atveju, jei tai yra diena, kurią ugdymo veikla nevyksta, ir tą pačią dieną 20 val. grąžindamas sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą; 3) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. per 2023 metų Šv. Kūčias ir pirmąją 2023 metų Šv. Kalėdų dieną, o A. S. praleidžia su 2024 m. Šv. Velykas; 4) 2023 m. rudens atostogų metu: 2023-10-30 ir 2023-10-31 (iki pietų) vaikas praleidžia su motina A. S., o lapkričio 1-3 dienas – su tėvu M. S.; 5) 2023 m. žiemos (Kalėdų) atostogų metu: 2023-12-26 / 27 / 28 ir 29 (iki pietų) vaikas praleidžia su motina A. S., 2024-01-01 / 02 / 03 – su tėvu, 2024-01-04 / 05 – su motina A. S.; 6) 2024 m. žiemos atostogų metu: 2024-02-19 ir 20 (iki pietų) vaikas praleidžia su motina A. S., 2024-02-21 / 22 / 23 d. – su tėvu M. S.; 7) 2024 m. pavasario (Velykų) atostogų metu: 2024-04-01 / 02, o taip pat ir Šv. Velykas (2024-03-31) vaikas praleidžia su motina A. S., o 2024-04-03 / 04 / 05 – su tėvu M. S.. Įvertinus kiekvienam iš tėvų tenkantį bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį bei padalijus mokyklinių atostogų dienas, nustatoma tokia laikina ieškovo M. S. bendravimo su vaiku G. S. tvarka, kurios metu tėvas M. S. bendrauja su sūnumi G. S. šiomis dienomis: 1) 2023 m. spalio mėnesį: 2023-10-20 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant iš jos 2023-10-22 17 val.; 2) 2023 m. lapkričio mėnesį: 2023-10-31 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2023-11-05 17 val.; 2023-11-17 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2023-11-19 17 val.; 3) 2023 m. gruodžio mėnesį: 2023-12-01 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2023-12-03 17 val.; 2023-12-15 iki 18 val. motinai pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2023-12-17 17 val.; 2023-12-23 iki 18 val. motinai pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2023-12-25 17 val.; 2023-12-29 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-01-03 17 val.; 4) 2024 m. sausio mėnesį: 2024-01-12 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-01-14 17 val.; 2024-01-26 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-01-28 17 val.; 5) 2024 m. vasario mėnesį: 2024-02-09 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-02-11 17 val.; 2024-02-20 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-02-25 17 val.; 6) 2024 m. kovo mėnesį: 2024-03-08 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-03-10 17 val.; 2024-03-22 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-03-24 17 val.; 7) 2024 m. balandžio mėnesį: 2024-04-02 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-04-07 17 val.; 2024-04-19 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-04-21 17 val.; 8) 2024 m. gegužės mėnesį: 2024-05-03 iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant 2024-05-05 17 val. ir toliau ta pačia tvarka, t. y., kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis penktadienį iki 18 val. motinai A. S. pristatant vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paimant sekmadienį 17 val. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. S. telefono ar nuotolinio ryšio ir / ar vaizdo priemonėmis kiekvieną dieną, kai nėra vykdomas tiesioginis jų bendravimas su sūnumi G. S. pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ne mažiau 10 (dešimties) minučių, šalių suderintu laiku. Šalims nesutarus dėl konkretaus tėvo (motinos) bendravimo su sūnumi laiko, skyrium esantis tėvas (motina) su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne mažiau 10 (dešimties) minučių telefono ar nuotolinio ryšio ir / ar vaizdo priemonėmis kiekvieną dieną, kai nėra vykdomas tiesioginis bendravimas su vaiku, nuo 19:30 val. iki 20 val., o kitas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas nepilnamečiui sūnui sutartu ar nustatytu laiku ir būdu atsiliepti ir pabendrauti su tėvu (motina). Likusioje dalyje šalių prašymai netenkinti. Nurodė, kad:

11.1 šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo šalių sutarimu buvo nustatyta su motina. Nepilnametis vaikas nutarties priėmimo metu gyvena su motina Biržų mieste, iki persikraustymo atsakovė su sūnumi gyveno Vilniuje, berniukas su ją leisdavo daugiau laiko. Duomenų, kad vaiko motinos elgesys kenktų šalių nepilnamečio vaiko interesams, darytų nepataisomą žalą jo raidai, fizinei ir emocinei būklei, kad motina, persikrausčiusi su vaiku gyventi į kitą Lietuvos miestą, negebėtų užtikrinti vaiko ugdymo ar pasirūpinti jo sveikata, byloje nėra. Ieškovo nurodyta aplinkybė, apie galimą atsakovės nesąžiningą naudojimąsi mediacijos institutu, nesudaro teismui pagrindo spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Ieškovui nepagrindus būtinybės nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, prašymas dėl laikinos šalių nepilnamečio sūnaus G. S. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu netenkintinas;

11.2 vienintelis veiksnys objektyviai ribojantis tiesioginį ieškovo bendravimą su sūnumi yra faktinis šalių gyvenimas skirtinguose Lietuvos miestuose, kuriuos skiria apie 200 km. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio mėnesį priėmė vienašališką sprendimą pakeisti savo gyvenamąją vietą ir kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi persikraustė gyventi į Biržus. Nepaisant to, jog būtinumą persikraustyti į kitą miestą, atsakovė grindė pablogėjusia motinos sveikatos būkle bei būtinybe ją prižiūrėti, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė neįrodė, kad jos gyvenamosios vietos pakeitimas buvo tiesiogiai sąlygotas būtinybės slaugyti ir rūpintis sergančia motina;

11.3 atsakovės vienasmeniškai priimtas sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą, apsunkino ieškovo galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, puoselėti tarpusavio ryšį, kaip tai buvo įmanoma šalims gyvenant viename name bei vienoje laiptinėje. Be to, ieškovas turėjo galimybę bendrauti su vaiku ir darbo dienomis pasibaigus vaiko ugdymui, tuo tarpu dabar, dėl šalis skiriančio atstumo ir ilgos kelionės tai būtų sudėtinga ir galimai neracionalu. Ieškovo prašomas nustatyti kiekvieno iš tėvų bendravimas su vaiku nepertraukiami po vieną savaitę laiko (po 7 dienas) neįmanomas, nepakenkiant ugdymo procesui, todėl ieškovo pareikštas prašymas šioje dalyje netenkintinas kaip neatitinkantis geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Geriausiai vaiko bei šalių interesus bei galimybes atitiktų tėvo bendravimas su vaiku savaitgaliais ir vaiko mokyklinių atostogų metu, o taip pat, esant galimybei, ir darbo dienomis;

11.4 nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, todėl atsakovės prašymas susiaurinti galiojančią tėvo bendravimo su vaiku tvarką savaitgaliais, netenkintinas. Ieškovas prašo nustatyti jam teisę bendrauti su sūnumi ne kas antrą savaitgalį, o tris savaitgalius per mėnesį. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalis skiria 200 km atstumas ir tai jog vaiko kelionė iš vieno miesto į kitą ir atgal tris savaitgalius per mėnesį galimai neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Be to, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku ir leisti su juo laisvalaikį laisvu nuo ugdymo metu, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų praleisti su vaiku kas antrą savaitgalį;

11.5 atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vienasmenišku sprendimu buvo pakeista šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, kad ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra nedirbanti, teisinga ir sąžininga būtų nustatyti, jog atsakovei tektų pareiga savo sąskaita pristatyti sūnų bendravimui į Vilnių ir vėliau pasiimti jį atgal į dabartinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į šalis skiriantį atstumą, kelionei reikalingą laiką bei šalių nepilnamečio sūnaus pamokų trukmę, atsakovė jos pasirinktu būdu turi pristatyti sūnų bendravimui į ieškovo gyvenamąją vietą penktadienį iki 18 val., o paimti sūnų iš ieškovo sekmadienį 17 val. Kadangi tiek šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka, tiek ieškovo ar atsakovės siūloma nustatyti laikina bendravimo tvarka apima tėvo bendravimą su vaiku su nakvynėmis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (9 metai), Tarnybos išvadą, nustatytinas tėvo bendravimo su sūnumi kas antrą savaitgalį su 2 nakvynėmis, nuo penktadienio iki sekmadienio;

11.6 ieškovo bendravimas su vaiku nustatomas porinėmis metų savaitėmis, t. y., pradedant nuo porinės, t. y., 42 metų savaitės penktadienio – 2023-10-20;

11.7 atsakovė prašo teismo nustatyti, jog M. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. S. kiekvieną savaitę vieną darbo dieną be nakvynės, apie tai raštu SMS žinute informuodamas A. S. ne vėliau nei prieš vieną dieną, suderintą darbo dieną pasiimdamas sūnų iš jo faktinės gyvenamosios vietos 15.30 val. arba 11 val. tuo atveju, jei tai yra diena, kurią ugdymo veikla nevyksta, ir tą pačią dieną 20 val. grąžindamas sūnų į jo faktinę gyvenamąją vietą. Atsakovė prašo nustatyti ieškovui teisę pagal galimybes, o ne pareigą vieną darbo dieną per savaitę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nenustačius, jog tokia siūloma bendravimo tvarka galėtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesus, atsakovės siūlomas bendravimas su vaiku nustatytinas;

11.8 tarp šalių nesant ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku per Šv. Kūčias ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, šalių siūloma tėvo bendravimo tvarka nustatytina, pakoreguojant tik bendravimo pradžios ir pabaigos laiką;

11.9 atsižvelgiant į šalis skiriantį atstumą, prioritetas teikiamas ilgesniam nepertraukiamam, o ne dažnesniam, tėvo bendravimui su sūnumi. Atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, jog savaitės laiko terminas bendrauti su tėčiu būtų per ilgas, nustatoma, kad mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, tėvui turėtų tekti proporcingai didesnis bendravimo dienų skaičius, tačiau jis neturėtų būti ilgesnis, nei nepertraukiamai 6 dienos / 5 nakvynės iš eilės;

11.10 tėvas turi teisę nuolatos, betarpiškai ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi, kaip ir motina turi teisę su nepilnamečiu vaiku susisiekti jo buvimo su tėvu metu, todėl teisė kiekvieną dieną bendrauti su vaiku elektroninio ar telefoninio ryšio priemonėmis nustatoma kiekvienam iš tėvų. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. S. telefono ar nuotolinio ryšio ir / ar vaizdo priemonėmis kiekvieną dieną, kai nėra vykdomas tiesioginis jų bendravimas su vaiku pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ne mažiau 10 minučių, šalių suderintu laiku. Šalims nesutarus dėl konkretaus laiko, skyrium esantis tėvas (motina) su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne mažiau nei 10 minučių telefono ar nuotolinio ryšio ir / ar vaizdo priemonėmis kiekvieną dieną, kai nėra vykdomas tiesioginis bendravimas su vaiku, nuo 19:30 val. iki 20 val., o kitas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas nepilnamečiui sūnui sutartu ar nustatytu laiku ir būdu atsiliepti ir pabendrauti su tėvu (motina).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė A. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį nustatant tokią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką: 1) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. kas antrą savaitgalį, porinėmis metų savaitėmis, šeštadienį 11 val. ryte pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį, 19 val. gražinant sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) M. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. S. kiekvieną savaitę vieną darbo dieną be nakvynės, apie tai raštu SMS žinute informuodamas A. S. ne vėliau nei prieš vieną dieną, nurodytą darbo dieną pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 15.30 val. arba 11 val. tuo atveju, jei tai yra diena, kurią ugdymo veikla nevyksta, ir tą pačią dieną 20 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; 3) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. per 2023 metų Šv. Kūčias ir pirmąją 2023 metų Šv. Kalėdų dieną, o A. S. praleidžia su sūnumi Naujuosius metus ir 2024 m. Šv. Velykas; 4) kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi G. S. telefono ar nuotolinio ryšio ir / ar vaizdo priemonėmis kiekvieną dieną, kai nėra vykdomas tiesioginis jų bendravimas su sūnumi G. S. pagal nustatytą laikinąją bendravimo tvarką ne mažiau 10 minučių, šalių suderintu laiku. Šalims nesutarus dėl konkretaus tėvo (motinos) bendravimo su sūnumi laiko, skyrium esantis tėvas (motina) su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne mažiau 10 minučių telefono ar nuotolinio ryšio ir / ar vaizdo priemonėmis kiekvieną dieną, kai nėra vykdomas tiesioginis bendravimas su vaiku, nuo 19:30 val. iki 20 val., o kitas iš tėvų privalo sudaryti sąlygas nepilnamečiui sūnui sutartu ar nustatytu laiku ir būdu atsiliepti ir pabendrauti su tėvu (motina). Nurodo, kad:

12.1 atsakovė nesutinka nutarties dalimi, kuria nustatyta, jog ji privalo pristatyti sūnų ieškovui į jo gyvenamąją vietą bendravimui, taip pat iš dalies nesutinka ir su teismo nustatyta sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarka. Tol, kol ieškovas neatkurs ryšio su sūnumi bendravimas turėtų vykti kas antrą savaitgalį ir kiekvieną dieną nuotolinio ryšio priemonėmis. Sūnus kategoriškai atsisako bendrauti su ieškovu su nakvyne, todėl nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu, kai sūnus su ieškovu turėtų praleisti nepertraukiamai 6 dienas neatitinka geriausių vaiko interesų;

12.2 nuo gimimo ieškovas su sūnumi bendravo labai mažai, daug dirbo, tarp jo ir sūnaus nesusiformavo tvirtas ryšys, o dėl ieškovo ūmaus charakterio vaikas bijo tėvo. Ieškovo noras bendrauti su sūnumi atsirado tik jam pradėjus gyventi su dabartine sutuoktine ir jos 4 m. amžiaus dukra. Nors atsakovė prašė, tačiau ieškovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo;

12.3 ieškovas ėmė terorizuoti atsakovę, ją persekioti ir spausti tam, kad atsakovė sutiktų su sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimu ir ieškovas išvengtų alimentų mokėjimo. Atsakovei nesutikus, ieškovas ėmė persekioti atsakovę ir sūnų, juos sekti, filmuoti. Byloje yra duomenys, jog sūnus ieškovo namuose yra filmuojamas, vaikas bijo kamerų, jaučiasi nesaugiai ir tai prisideda prie to, kad jis bijo miegoti ieškovo namuose. Ieškovas į bylą yra pateikęs eilę video įrašų, kuriuose užfiksuota atsakovė su sūnumi, šie video įrašai daryti slapta, pažeidžiant atsakovės privataus gyvenimo neliečiamybę. Iš šių video įrašų matyti, kad ieškovas persekioja atsakovę ir sūnų, juos filmuoja ir stebi. Sūnui telefone yra instaliuota sekimo programa;

12.4 ieškovas 2023 m. pradžioje buvo net kreipęsis į Tarnybą dėl galimo nepilnamečio sūnaus tvirkinimo. Atsakovei su sūnumi išvykus gyventi į Biržus, ieškovas vėl ėmė nepagrįstai skųsti atsakovę visoms institucijoms, kiekvieną dieną rašyti sūnaus gydytojai, mokyklos auklėtojai, direktoriui, Tarnybos specialistams. Nei vienas ieškovo skundas nepasitvirtino. Ieškovas 2023 m. rugsėjo mėn. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu dėl sūnaus tvirkinimo. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Siekdamas atkeršyti atsakovei, ieškovas labiausiai kenkia sūnui ir taip atitolina sūnų nuo savęs;

12.5 ieškovas 2023-10-30 yra užrašęs sūnų į Globos namų „Užuovėja“ Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą psichologiniam ištyrimui dėl galimai patirtos seksualinės prievartos iš atsakovės pusės. Ieškovas siekia sūnaus ištyrimo, nors byloje yra pateiktas jo prašymas dėl teismo psichologijos ekspertizės skyrimo. Nesant duomenų, jog vaikas patyrė seksualinę prievartą, vaiko patalpinimas į centrą psichologiniam ištyrimui galimai neigiamai paveiks vaiko psichologinę būklę ir gali sudaryti kliūtis teisminės ekspertizės atlikimui;

12.6 ieškovas nepagrįstai skundžia atsakovę Tarnybos specialistams, jog atsakovė jam neleidžia matytis ir bendrauti su sūnumi. Sūnus turi savo telefoną ir jam ieškovas gali skambinti, kada nori. Tačiau ieškovas kiekvieną dieną rašo, skambina atsakovei. Ieškovas daugiau nei du mėnesius laiko nebuvo atvykęs į Biržus aplankyti sūnaus;

12.7 atsakovei buvo būtina keisti savo ir sūnaus gyvenamąją vietą, tai sąlygojo objektyvios priežastys – atsakovės mamos suprastėjusi sveikatos būklė ir poreikis slaugyti neįgalią mamą. Atsakovė į bylą pateikė savo mamos medicininius dokumentus. Dėl atliktos operacijos ir gretutinių susirgimų atsakovės mama negali judėti be kitų asmenų pagalbos, jai reikalinga nuolatinė pagalba. Atsakovės 82 metų patėvis negali vienas pasirūpinti neįgalia ir iš lovos nepakylančia sutuoktine;

12.8 sprendimą su sūnumi apsigyventi ne tėvų namuose, o Biržų mieste, lėmė tai, jog tėvai gyvena kaime, o sūnus mokykla yra Biržų mieste. Todėl atsakovei su sūnumi patogiau gyventi mieste, kuriame sūnus lanko ugdymo įstaigą bei papildomus užsiėmimus. Atsakovė nuvedusi sūnų į mokyklą, kiekvieną dieną vyksta į tėvų namus, kur rūpinasi neįgalia mama. Apeliacinės instancijos teismui bus pateikti atsakovės mamos medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad jos sveikatos būklė nepagerėjo, o suprastėjo. Neaišku, kaip teismas galėjo spręsti, jog atsakovės 82 metų patėvis gali pasirūpinti slaugos reikalinga sutuoktine, kai dėl amžiaus jam pačiam yra reikalinga pagalba. Jeigu, ne atsakovės mama suprastėjusi sveikata gyventi į Biržus ji nebūtų vykusi;

12.9 Teismas, nustatydamas nevairuojančiai atsakovei pareigą pristatyti sūnų bendravimui ieškovui iš Biržų į Vilnių, neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus. Atsakovė sūnų bendravimui privalo pristatyti ieškovui į Vilnių iki 18 val. Sūnui penktadieniais pamokos baigiasi 13:55 val. Sūnui, grįžus iš mokyklos, reikia pavalgyti, persirengti, pasiimti daiktus, dėl ko atsakovė į Vilnių išvykti su sūnumi galėtų 15.30 val. Tokiu laiku yra 3 autobusai į Vilnių: 15.30 val. – autobusas Vilniuje būna 19.45 val.; 17.20 val. – autobusas Vilniuje būna 20.25 val.; 18.05 val. – autobusas Vilniuje būna 21.30 val. Atsakovė neturi galimybės sūnų ieškovui pristatyti į Vilnių nepažeisdama nutarties, t.y. iki 18 val. Be to, vaikas autobuse turės praleisti beveik pusę dienos;

12.10 atsakovė sekmadieniais su sūnumi neturėtų galimybės grįžti atgal į Biržus, nes paskutinis autobusas iš Vilniaus į Biržus yra 17 val., jie į paskutinį autobusą nespėtų. Dėl ko sūnus su atsakove turėtų likti Vilniuje, sūnus pirmadienį negalėtų lankyti pamokų, kas nėra suderinama su geriausiais vaiko interesai. Jei atsakovė spėtų į paskutinį autobusą, Biržuose autobusas būtų 20.25 val., dėl ko sūnus negalėtų tinkamai pasiruošti kitos dienos ugdymo procesui;

12.11 ieškovas ir jo dabartinė sutuoktinė abu vairuoja. Ieškovas turi net 2 automobilius, o jo sutuoktinė dar vieną. Automobiliu nuo ieškovo namų iki Biržų kelionė trunka apie 2 val., t.y. beveik du kartus trumpiau nei atsakovei sūnų ieškovui vežant autobusu. Teismo neįvertinta tai, kad ieškovas netoli nuo atsakovės namų turi sodybą, bei tai, kad ieškovas statosi namą ir persikraustys į Vilniaus rajoną. Todėl atsakovė net ir viešuoju transportu nebus pajėgi ieškovui pristatyti sūnaus;

12.12 atsakovė nesutinka su pozicija, jog ji, išvykusi su sūnumi gyventi į Biržus, privalo viena prisiimti sūnaus kelionės išlaidas. Šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Atsakovė siekdama keisti sūnaus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos ribose rašytinio ieškovo sutikimo neturėjo gauti. Atsakovei perkeliama nepagrįstai didelė sūnaus kelionės išlaidų našta. Vienam žmogui autobuso kelionės bilietas Biržai – Vilnius kainuoja mažiausiai 17 Eur. Atsakovei sūnaus pristatymas ir paėmimas per mėnesį kainuos 204 Eur t.y. praktiškai tiek, kiek ieškovas moka sūnaus išlaikymui (moka 230 Eur). Atsakovės mėnesio pajamos sudaro apie 1 500 Eur, o ieškovo – virš 4 000 Eur. Atsakovė visą ieškovo sūnaus išlaikymui mokamą sumą privalės išleisti sūnaus kelionės išlaidoms, nors ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Negana to, atsakovė dar turės mokėti už viešbutį, nes nuvežusi sūnų į Vilnių atgal neturės su kuo grįžti bei neturės kur apsistoti;

12.13 ieškovas 2022 m. – 2023 m. mokslo metais nei karto neprisidėjo prie mokesčio už sūnaus privačią ugdymo įstaigą. Ieškovas kas mėnesį pervesdavo sūnaus išlaikymui 230 Eur. Ieškovas atsisakė mokėti didesnes išlaikymo sumas sūnui. Ginčo atveju, susidaro tokia situacija, kad atsakovė viena turi rūpintis sūnumi, jį prižiūrėti, viena jį išlaikyti, ir ne tik apmokėti sūnaus kelionės išlaidas, bet ir vežti sūnų bendravimui su ieškovu. Tuo tarpu ieškovas pareigų sūnaus atžvilgiu neturi;

12.14 atsakovė jau kuris laikas užsiėmė investavimo veikla, dirbo su įvairiais projektais, todėl nepagrįstai teigiama, jog ji nedirba. Atsakovė finansiškai nepakelia bylinėjimosi proceso ir to, kad praktiškai viena turi išlaikyti sūnų, todėl netrukus pradės dirbti. Atsakovės darbo grafikas bus nuo 9 val. iki 18 val., dėl ko atsakovė darbo metu vežioti sūnaus ieškovui nebus pajėgi;

12.15 atsakovė nesutinka, kad sūnus, kuris bijo tėvo ir atsisako su juo bendrauti su nakvynėmis, bendrautų su ieškovu 6 dienas nepertraukiamai be pereinamojo laikotarpio. Toks bendravimas psichologiškai traumuotų sūnų. Teismas pažymėjo, jog yra duomenų, kad sūnus atsisako bendrauti su tėvu, tačiau nesiaiškino to priežasčių. Sūnus yra patvirtinęs, jog turi visas galimybes bendrauti su tėčiu, jam paskambinti, tačiau vaikas nenori intensyviai bendrauti su ieškovu dėl ieškovo elgesio su vaiku. Ieškovo gyvi susitikimai su sūnumi pastaruoju metu nevyko, nepilnametis nenori su ieškovu bendrauti su nakvyne ir iki šiol tą atsisako daryti. Turi būti nustatyta tokia nepilnamečio vaiko su atskirai gyvenančiu ieškovu bendravimo tvarka, kuri užtikrintų netrukdomą vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisę dalyvauti vaiką auklėjant, kurios metu būtų atkuriamas ir stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys.

13. Ieškovas M. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, prijungti prie bylos teikiamus naujus įrodymus. Nurodo, kad:

13.1 po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-35578-984/2021 priėmimo tarp tėvų kilo ginčai dėl sūnaus priežiūros. Kadangi šalys gyveno tame pačiame name tik skirtinguose butuose, ieškovas betarpiškai stebėjo netoleruotinas vaiko gyvenimo sąlygas su motina, netinkamą vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Nutraukiant šalių santuoką ieškovas nematė poreikio nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką, tikėjosi, jog atsakovė bus geranoriška. Ieškovas nors ir būdamas dirbantis žmogus, domėjosi ir domisi sūnaus gyvenimu;

13.2 tėvo ir sūnaus paskutinis susitikimas fiksuojamas 2023 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje, todėl neaišku, apie kokį tėvo ir sūnaus bendravimą pasisako vaiko motina, kai ji tėvui nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku ir neužtikrina nuoseklaus jų bendravimo net tris mėnesius iš eilės. Motina daro didžiulę įtaką sūnui ir tendencingai formuoja vaiko nuomonę;

13.3 iš vaiko nuomonės išklausymo duomenų (DOK-179655) matyti, kad mažametis šalių sūnus išgyvena gilų lojalumo konfliktą, kadangi nei vienas vaiko išsakytas teiginys nėra grindžiamas įprastose sąlygose augančio jo bendraamžio patirtimi, o vaiko nuomonė neabejotinai yra paveikta ir tendencingai suformuota;

13.4 atsakovė teigia, esą nuo pat gimimo ieškovas su sūnumi bendravo mažai, daug dirbo, tarp jo ir vaiko nesusiformavo tvirtas ryšys, o dėl ūmaus tėvo būdo vaikas jo bijo, šios aplinkybės nėra pagrįstos jokiais duomenimis, išsakytos išimtinai subjektyvų matymą ir neigiamą nusiteikimą vaiko tėvo atžvilgiu turinčio asmens (atsakovės);

13.5 vaiko motina neužtikrindavo sūnaus formaliojo ir neformaliojo ugdymo, sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant ir logopedę, lankymo, tačiau šios išlaidos būdavo patiriamos, todėl ieškovo reikalavimai atsakovei nėra susiję su siekiu išvengti sūnaus išlaikymo teikimo;

13.6 ieškovas neturėjo kitos išeities, kaip fiksuoti vaiko teisių pažeidimus filmuodamas atsakovę, kuri sistemingai vėluoja nuvesti vaiką į mokyklą arba iš viso nenuveda, prisidengdama vaiko ligomis, nors vaikas būdavo sveikas ir žaisdavo tą dieną su bendraamžiais kieme. Atsakovė nuolat pramiegodavo vaiko ugdymo užsiėmimus;

13.7 ieškovo namuose yra įrengta kamera, tačiau sūnus tikslingai nėra filmuojamas. Aplinkybę, kad vaikas dėl kameros, esančios tėvo bute, jaučiasi nesaugus, sūnui yra įteigusi motina, vaikas nebijojo kamerų ir miegoti tėvo namuose, priešingai, kamerų bijo motina. Ieškovas yra pateikęs į bylą vaizdo įrašus ne savitiksliai, o juose yra fiksuojami atsakovės pažeidimai, kad pagrįsti, jog vaiko motina nėra tas žmogus, kuris geba geriausiai atliepti mažamečio poreikius ir užtikrinti jo interesus. Nesutiktina su atsakove, teigiančia, kad ieškovas nuolat filmuoja net ir atsakovės namo, kuriame ji gyveno laiptinę bei kiemą – namo gyventojai, siekdami užtikrinti saugumą viešoje namo teritorijoje bei viešose patalpose, yra įsirengę kameras. Nepagrįsti teiginiai, kad sūnui telefone yra instaliuota sekimo programa – „Google Family Link“ yra šeimos tėvų kontrolės paslauga, leidžianti apsaugoti sūnaus naršymą internete, ribojant turinį, taip pat apriboti nuolatinį naudojimąsi telefonu. Atsakovė šiais duomenimis naudojasi tariamoms vaiko baimėms pagrįsti, kurios nėra objektyvios;

13.8 atsakovės nusiskundimai tuo, kad ieškovas 2023 m. pradžioje kreipęsi į Tarnybą dėl galimo nepilnamečio sūnaus tvirkinimo, buvo atliktas tyrimas ir jokie vaiko teisių pažeidimai nenustatyti, taip pat yra sietini ne su vaiko, o jo motinos baimėmis. Dėl praėjusio nemažo laiko tarpo ir dėl to, kad atsakovė yra prieš sūnaus ištyrimą globos namuose „Užuovėja“, nebuvo nustatyti galimi atsakovės pažeidimai / nusikaltimai prieš mažametį sūnų;

13.9 Tarnybos specialistė, kuri lankėsi atsakovės namuose, nematė atsakovės buities aplinkybių, kurios įprastame jos gyvenime dėl tvyrančios netvarkos yra nenusakomos, nors dėl būsto tinkamumo ieškovas pretenzijų neturi. Ieškovui susirūpinimą kėlė vaiko motinos elgesys neužtikrinant pagrindinių vaiko teisių. Ieškovas, padavęs pareiškimą dėl atitinkamų vaiko motinos veiksmų sūnaus atžvilgiu, vaiko motinos nusikalstama veika nekaltino. Vaiko paėmimas iš toksiškos bei nesaugios aplinkos yra mažiau kenksmingas nei vaiko nuolatinis buvimas su negebančia atliepti jo interesų motina, ką parodo Tarnybos pateikti mažamečio G. S. nuomonės išklausymo duomenys;

13.10 santuoka buvo nutraukta ieškovo, o ne atsakovės iniciatyva, poreikio keršyti vaiko motinai jis neturi. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas kenkia sūnui ir taip atitolina jį nuo savęs, nesugeba paaiškinti, ką vaikas „mato ir jaučia“. Tokie argumentacijos stokojantys teiginiai panašūs į atsakovės išgyvenimus, siejamus su pykčiu ir kerštu ieškovui;

13.11 atsakovė teigia, kad vaiko ištyrimas Globos namų „Užuovėja“ centre dėl galimai patirtos seksualinės prievartos iš atsakovės pusės nėra tikslingas. Ji siekia nutolinti vaiko psichologinį ištyrimą. Atsakovė siekia sudaryti kliūtis demaskuoti jos manipuliacijas sūnumi, o galimai ir vaiko atžvilgiu įgyvendintus neteisėtus veiksmus. Atsakovė teigia, kad vaiko patalpinimas į centrą psichologiniam ištyrimui galimai neigiamai paveiks jo psichologinę būklę ir gali sudaryti kliūtis teisminės ekspertizės atlikimui, tačiau nepaaiškina šio neigiamo poveikio motyvų;

13.12 atsakovė teigia, kad ieškovas nepagrįstai ją skundžia Tarnybai. Tačiau atsakovė yra atribojusi sūnų nuo tėvo ir vaikas, įskaitant ir bendravimą su tėčiu yra atsakovės kontrolėje. Atsakovė nėra prieinama produktyviam kontaktui su ieškovu ir nebendradarbiauja. Ieškovo apsilankymo Biržuose, pas sūnų, aplinkybės išdėstytos 2023-11-14 atsiliepime (DOK-179033). Atsakovės kaltinimai ieškovui, kad ieškovas nebuvo atvykęs pasimatyti su sūnumi, vertintini kritiškai, laikytini eiliniais atsakovės „įrankiais“ išvengti savo, kaip motinos, atsakomybės neužtikrinant tėvo bendravimo su sūnumi. Kad pateisinti skubiai vykdytinos teismo nutarties nevykdymą, atsakovė naudoja pasiteisinimus dėl vaiko ligos arba imituoja savo sveikatos sutrikimus. Atsakovė manipuliuoja ne tik vaiku, bet ir teismų procesiniais sprendimais;

13.13 teismas pagrįstai pastebėjo, kad atsakovė nepersikėlė gyventi į kaimą pas motiną, o apsigyveno bute Biržų mieste. Teismas motyvuotai paneigė atsakovės ketinimus, persikraustant į Biržus. Atsakovės motinos kelio sąnario operacija buvo planinė. Atsakovės teiginiai, esą ji negalėjo numatyti, jog po 2023-08-10 atliktos operacijos jos mamos sveikatos būklė pablogės ir jai bus reikalinga nuolatinė priežiūra, yra nepagrįsti. Nors atsakovė yra vienintelė dukra, tačiau jos motina turi pakankamai pagalbininkų. Tėvų šeima naudojasi privataus vairuotojo paslaugomis, kuris vežioja sūnų į mokyklą, bet negali pristatyti sūnaus tėvui į Vilnių. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė aplinkybių kad gyvenamosios vietos pakeitimas nulemtas būtinybės slaugyti sergančią motiną. Atsakovė teigia, jog ji kiekvieną dieną vyksta į tėvų namus, kur rūpinasi neįgalia mama, tačiau nepaaiškina, kaip nevairuojanti, ji vyksta į kaime esančius tėvų namus ir vėliau grįžta iš jų, kai baigiasi vaiko užsiėmimai. Byloje nėra duomenų, kad garbingo amžiaus atsakovės patėviui būtų reikalinga kokia nors pagalba. Be to, atsakovė negalėjo teikti pagalbos savo motinai, nes ištisai arba vaikas, arba ji sirgdavo;

13.14 nors atsakovė nevairuoja, ji nėra važiavusi iš Biržų iš Vilnių viešuoju transportu. Todėl atsakovės argumentas negali būti pagrindu keisti teismo nutartį. Atsakovė, vertinant jos amžių, jau seniai gali vairuoti. Atsakovė turi prisiimti atsakomybę su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Ieškovas nesivels į atsakovės manipuliacijas, skaičiuojant jos pasirinktą vaiko pristatymo būdą (transportą), kelionės trukmę, sugaištą laiką, motyvuojant vaiko polinkiu sirgti, galimybėmis autobuse ir stotyje sušalti ir pan. Atsakovei, kaip nedirbančiai, yra paprasčiau važinėti tik du savaitgalius per mėnesį, nei ieškovui, kuris dirba. Atsakovė teigia, kad jos tėvai neturi finansinių galimybių laikyti Vilniuje tuščią butą ir mokėti už jį mokesčius, tačiau ieškovas su tuo nesutinka. Atsakovės tėvai jai yra perleidę gaunamas 3 butų Vilniuje nuomos pajamas. Atsakovė valdo viešbutuką, kuris yra Vilniuje, todėl atsakovės teiginiai, esą ji neturi būsto, kuriame galėtų apsistoti Vilniuje tėvo bendravimo su sūnumi metu yra nepagrįsti;

13.15 ieškovas nesutinka su pozicija kuro išlaidų klausimu, kadangi atsakovė neketina vykdyti teismo nutarties ir piktybiškai jos nevykdo. Ieškovas yra dirbantis, todėl jam važinėti į Biržus yra sudėtingiau nei motinai. Net susitarus su atsakove bei ieškovui savo bendravimo laiku atvažiavus į Biržus, ji neperdavė vaiko bendravimui. Atsakovė dažnai neperduodavo sūnaus bendravimui su tėvu net gyvenant Vilniuje, toje pačioje laiptinėje, todėl persikėlus gyventi į Biržus atsakovė neužtikrins tėvo bendravimo su vaiku. Atsakovė iki šiol nė karto neužtikrino teismo nutartyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo – tėvo bendravimo su sūnumi vaizdo skambučiu ne mažiau 10 min. Tėvui sūnų pamatyti per vaizdo skambutį atsakovė leido tik 2023-10-20 vos 5 min.;

13.16 nėra ginčo dėl atsakovės teisės keisti gyvenamąją vietą, tačiau byla išsiskiria specifinėmis aplinkybėmis, dėl to, kad atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimas nesusijęs su būtinybe rūpintis pašlijusia atsakovės motinos sveikata;

13.17 nesuprantama, kuo remiasi atsakovė, nustatydama, kad sūnaus pristatymas ir paėmimas vienam savaitgaliui jai mažiausiai kainuos 102 Eur, tačiau nė karto nepabandydama šią teismo nutarties nuostatą realiai įgyvendinti. Atsakovė teigia, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 1 500 Eur, tačiau nenurodo, ką dirbdama ji gauna šias pajamasAtsakovė įtraukia viešbučio paslaugų poreikį, nes galėdama naudotis net 4 nekilnojamojo turto objektais Vilniuje, iškilus poreikiui vykdyti teismo nutartį ji nebeturi būsto galimybių. Iškeldama savo interesų viršenybę atsakovė negalvoja apie sūnaus interesus ir poreikį puoselėti ryšį su tėvu;

13.1. ieškovė nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų vaiko baimes ir, kad 6 dienų trukmės tėvo bendravimas su vaiku mažametį psichologiškai traumuotų. Teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas taip pat teisingai pasisakė dėl pačios atsakovės darytų vaizdo įrašų, kuriuose pagal jos subjektyvią nuomonę fiksuojamas vaiko nenoras bendrauti su tėvu, pažymėdamas, kad be specialių žinių, esant skirtingoms vaiko tėvų pozicijoms, negali išsiaiškinti tokias vaiko motinos aplinkybes nulėmusių priežasčių. Vaikas nebijo būti filmuojamas motinos, tačiau bijo kamerų tėvo namuose. Ieškovas 3 metus buvo vaiko priežiūros atostogose, nors atsakovė niekur nedirbo ir nedirba.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Kadangi tiek apeliantė (atsakovė), tiek ieškovas su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu / atsiliepimu į atskirąjį skundą) pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.

18. Atsakovė pateikė ieškovo el. laišką atsakovei, kad sūnų užrašytas Globos namuose „Užuovėja“ psichologiniam ištyrimui ir kelionės trukmę Vilnius – Biržai važiuojant automobiliu patvirtinantį dokumentą.

19. Ieškovas pateikė susirašinėjimą su atsakove, atsakovės „Facebook“ duomenis, fotografuotas knygos ištraukas su tekstu.

20. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti įrodymai, priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

23. Šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam teismo nutarties priėmimo metu yra 9 metai. Šalys gyvena skyrium.

24. Iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio šalys gyveno (duomenys neskelbtini) name, toje pačioje laiptinėje (butai Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2023 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė kartu su šalių nepilnamečių sūnumi išsikraustė gyventi į Biržus, kur šiuo metu ir gyvena.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-35578-984/2021 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o taip pat susitarė dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Pareiškėjai, nutraukdami santuoką, susitarė, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčo dėl tėvo ir sūnaus bendravimo nėra, sutartyje nenumatė detalaus bendravimo grafiko ir susitarė, kad M. S. su nepilnamečiu sūnumi bendraus iš anksto susitaręs su vaiko motina susitikimą, likus iki numatyto bendravimo pradžios 3 dienoms (Sutarties 2.4. punktas). Pareiškėjai taip pat nurodė, jog jie kartu rūpinasi sūnaus auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime (Sutarties 3 punktas) bei numatė, kad M. S. turi teisę abiem tėvams ir sūnui priimtinu laiku ir sąlygomis susitikinėti (Sutarties 3.1 punktas).

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-02 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. S. tvarka, numatanti, jog: 1) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. kas antrą savaitgalį, pradedant nuo 2022-12-09, penktadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, tuo atveju, jei penktadienis yra ne darbo diena ir ugdymo veikla nevyksta, ir sekmadienį 20 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. dvi šalių suderintas darbo dienas be nakvynės, suderintą darbo dieną pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, tuo atveju, jei tai yra diena, kurią ugdymo veikla nevyksta, ir tos pačios dienos 20 val. grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą; Šalims geranoriškai nenusitariant dėl konkrečių darbo dienų, kuriomis tėvas bendraus su nepilnamečiu vaiku, teismas nustato, jog M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. antradienį ir ketvirtadienį; 3) M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o A. S. praleidžia su vaiku antrą Šv. Kalėdų dieną ir Naujuosius metus; 4) 2022 metų žiemos atostogų metu, t. y., nuo 2022-12-27 iki 2023-01-06, M. S. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi G. S. nutartyje nustatyta tvarka, t. y. kiekvieną savaitę dvi pasirinktas dienas, šalims nesutariant – antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-24 nutartimi byloje skirta nepilnamečio vaiko G. S. teismo psichologinė ekspertizė. Civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta teismo ekspertizė.

Dėl pareigos pristatyti nepilnametį sūnų ieškovui bendravimui

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

29. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis šeimos bylose turi būti pagrįstas, nustatytas būtinumas laikinai sureguliuoti teisinius santykius, sudarant sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai) arba užkertant kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

30. Apeliaciniame procese yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis, kurios dalis (nustatyta laikina bendravimo tvarka laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio) apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo metu yra praradusi aktualumą. Nesant reikalo laikinosiomis apsaugos priemonėmis reguliuoti bendravimo tvarką praėjusiu laikotarpiu, kas yra šio instituto paskirtis, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi vertina tik nutarties dalį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka 2024 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad 2024 m. sausio mėnesį: 2024-01-12 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-01-14 17 val.; 2024-01-26 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-01-28 17 val.; 2024 m. vasario mėnesį: 2024-02-09 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-02-11 17 val.; 2024-02-20 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-02-25 17 val.; 2024 m. kovo mėnesį: 2024-03-08 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-03-10 17 val.; 2024-03-22 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-03-24 17 val.; 2024 m. balandžio mėnesį: 2024-04-02 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-04-07 17 val.; 2024-04-19 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-04-21 17 val.; 2024 m. gegužės mėnesį: 2024-05-03 iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima 2024-05-05 17 val. ir toliau ta pačia tvarka, t. y., kas antrą savaitgalį porinėmis metų savaitėmis penktadienį iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir paima sekmadienį 17 val.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog jos gyvenamosios vietos pakeitimas buvo tiesiogiai sąlygotas būtinybės slaugyti ir rūpintis sergančia motina. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovės vienasmenišku sprendimu buvo pakeista šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra nedirbanti (turinti laisvo laiko), pajamas gaunanti iš kitų šaltinių / veiklų, sprendė, jog teisinga ir sąžininga būtų nustatyti, jog šalims apsigyvenus skirtinguose miestuose, būtent atsakovei tektų pareiga savo sąskaita pristatyti sūnų bendravimui į Vilnių ir vėliau pasiimti jį atgal į dabartinę gyvenamąją vietą.

32. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad dėl atliktos operacijos ir gretutinių susirgimų jos mama šiuo metu negali judėti be kitų asmenų pagalbos, jai reikalinga nuolatinė pagalba. Ir nors atsakovė su sūnumi gyvena atskirai nuo mamos, tačiau ji, nuvedusi sūnų į mokyklą, kiekvieną dieną vyksta į tėvų namus, kur rūpinasi neįgalia mama.

33. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista vienasmenišku atsakovės sprendimu. Teismas pagrįstai laikė, kad ieškovas yra dirbantis, o atsakovė yra nedirbanti (turinti laisvo laiko). Atsakovės motinos kelio sąnario operacija buvo planinė, aplinkybės dėl patėvio amžiaus jai taip pat buvo žinomos. Todėl teiginiai, kad atsakovė negalėjo numatyti, jog po 2023-08-10 atliktos operacijos jos mamai bus reikalinga nuolatinė priežiūra, yra nepagrįsti. Nors atsakovė yra vienintelė dukra, tačiau jos motina turi pakankamai pagalbininkų, jeigu tokių prireiktų, šeima naudojasi privataus vairuotojo paslaugomis. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad gyvenamosios vietos pakeitimas buvo nulemtas būtinybės slaugyti ir rūpintis sergančia motina. Atsakovė teigia, jog nuvedusi sūnų į mokyklą, ji kiekvieną dieną vyksta į tėvų namus, kur rūpinasi neįgalia mama, tačiau nepaaiškina, kaip nevairuojanti, ji vyksta į kaime esančius tėvų namus ir vėliau grįžta iš jų, kai baigiasi vaiko užsiėmimai. Ieškovas teigia, kad atsakovės motina turi pakankamai pagalbininkų, jeigu tokių prireiktų, šeima naudojasi privataus vairuotojo paslaugomis. Be to, atsakovė teigia, jog nuvedusi sūnų į mokyklą, ji kiekvieną dieną vyksta į tėvų namus, kur rūpinasi neįgalia mama, tačiau nepaaiškina, kaip nevairuojanti, ji vyksta į kaime esančius tėvų namus ir vėliau grįžta iš jų, kai baigiasi vaiko užsiėmimai.

34. Atsakovė kartu su savo 2023-08-29 prašymu pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones pateikė į bylą savo mamos D. T. medicininius dokumentus (DOK-135625). Iš pateikto 2023-08-24 išrašo (kuris galioja iki 2024-02-20) matyti, kad atsakovės mamai 2023-08-10 atlikta kairio kelio operacija, ji serga cukriniu diabetu, turi širdies problemų, ir kt. Išraše nurodyta, kad atsakovės motinai reikalinga kito asmens pagalba judant namuose, apsitarnaujant, vykstant konsultacijoms pas specialistus.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pateikė medicininius įrodymus apie savo mamos būklę ir apie tai, kad jai reikalinga kito asmens pagalba, nuolatinė priežiūra. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog jos mamos sutuoktiniui, kuriam yra 82 m., gali būti sunku vienam rūpintis atsakovės mama. Tai, kad atsakovė gyvena atskirai nuo savo mamos, kuriai yra reikalinga pagalba, nereiškia, kad atsakovė ja nesirūpina ir jos išvykimas gyventi į Biržus nebuvo tiesiogiai sąlygotas mamos medicininės būklės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neprivalo įrodinėti kaip ir kokiu būdu, išleidusi sūnų į mokyklą, ji nuvyksta į tėvų namus, tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Įrodymų, kad atsakovės motinai pagalba šiuo metu nėra reikalinga ar, kad ją suteikia kiti pagalbininkai, kad atsakovė nedalyvauja savo mamos priežiūroje, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima kategoriškai spręsti, jog atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimas nebuvo sąlygotas būtinybės slaugyti ir rūpintis sergančia motina.

36. Atsakovės vertinimu, teismas nustatydamas nevairuojančiai atsakovei pareigą pristatyti sūnų bendravimui ieškovui iš Biržų į Vilnių neatsižvelgė į geriausius vaiko interesus. Tokia tvarka pažeidžia jo dienos režimą. Atsakovė objektyviai nėra pajėgi pristatyti sūnaus viešuoju transportu nustatytu laiku. Jeigu sūnų iš atsakovės bendravimui pasiimtų ieškovas, tai atitiktų sūnaus interesus, nes vaiko kelionė į vieną pusę sutrumpėtų per pusę, atsakovė sutinka padengti ieškovo kuro išlaidas. Pažymėjo, kad susidaro situacija, jog atsakovė visą ieškovo sūnui mokamą išlaikymo sumą privalės išleisti sūnaus kelionės išlaidoms, nors ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nei atsakovės. Be to, atsakovė turės mokėti už viešbutį, nes nuvežusi sūnų į Vilnių neturės su kuo grįžti atgal bei neturės kur apsistoti. Atsakovė teigia, kad netrukus pradės dirbti, jos darbo grafikas bus nuo 9 val. iki 18 val. Dėl ko, atsakovė nebus pajėgi darbo metu vežioti sūnaus ieškovui.

37. Ieškovas teigia, kad nors atsakovė nevairuoja, ji nėra važiavusi iš Biržų iš Vilnių viešuoju transportu, o jos tėvai samdo vairuotoją. Atsakovė manipuliuoja, skaičiuodama pasirinktą vaiko pristatymo būdą (transportą), kelionės trukmę, sugaištą laiką, motyvuojant vaiko polinkiu sirgti, galimybėmis sušalti ir pan. Atsakovės teiginiai, esą ji neturi būsto, kuriame galėtų apsistoti Vilniuje tėvo bendravimo su sūnumi metu, yra nepagrįsti. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija kuro išlaidų klausimu, kadangi iki 2023-11-20 atsakovė dar nė karto nepristatė sūnaus tėvui jo bendravimo su sūnumi laiku, t. y. nevykdo teismo nutarties. Net ir susitarus su atsakove bei tėvui savo bendravimo laiku atvažiavus į Biržus, ji neperdavė vaiko tėvui bendravimui. Atsakovė teigia, kad jos mėnesio pajamos sudaro apie 1 500 Eur, tačiau nenurodo, kur dirba. Įtraukia viešbučio paslaugų poreikį, nes gali naudotis net 4 nekilnojamojo turto objektais Vilniuje. Iškeldama savo interesų viršenybę atsakovė negalvoja apie mažamečio sūnaus interesus, jo poreikį saugoti ir puoselėti ryšį su tėvu. Apie įsidarbinimą atsakovė teigia nuo bylos nagrinėjimo pradžios, tačiau niekur neįsidarbino.

38. Atsižvelgiant į nustatytas objektyvias priežastis, kurios sąlygojo atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria vienai atsakovei tenka pareiga savo sąskaita pristatyti sūnų bendravimui į Vilnių ir vėliau pasiimti jį atgal į dabartinę gyvenamąją vietą, yra keistina iš dalies. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo šalių sutarimu buvo nustatyta su motina ir į tai, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, spręstina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie sūnaus pristatymo ieškovui bendravimui į Vilnių ir jo grąžinimo atgal į dabartinę gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas nustato, kad vieną kartą bendravimui savaitgalį sūnų turės pasiimti ir jį grąžinti ieškovas, kitą kartą – sūnų bendravimui turės nuvežti ir pasiimti atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2024 m. sausio mėnesį: sausio 12 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sausio 14 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; sausio 26 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sausio 28 d., 17 val.; 2024 m. vasario mėnesį: vasario 9 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir vasario 11 d., 17 val. rąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; vasario 20 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sūnų vasario 25 d., 17 val.; 2024 m. kovo mėnesį: kovo 8 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir kovo 10 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; kovo 22 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sūnų kovo 24 d., 17 val.; 2024 m. balandžio mėnesį: balandžio 2 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir balandžio 7 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; balandžio 19 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sūnų balandžio 21 d., 17 val.; 2024 m. gegužės mėnesį: gegužės 3 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir gegužės 5 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ir toliau ta pačia tvarka.

39. Apeliantė teigia, kad ji neturi galimybės sūnų ieškovui pristatyti į Vilnių nepažeisdama nutarties, t. y. iki 18 val., kadangi viešasis transportas atvyksta iš Biržų į Vilnių vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, šalims neužkertamas kelias geranoriškai susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo su tėvu tvarkos, sūnaus atvežimo laiko bei kitų su tuo susijusių aplinkybių, o siekiant išvengti konfliktinių situacijų – prašyti teismo įtvirtinti tokį šalių susitarimą nutartimi ar pakeisti nutartį patikslinant laiką. Teismas negali nutartyje numatyti, aptarti ir sureguliuoti visų įmanomų gyvenimiškų situacijų.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos atostogų metu nustatymo

40. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl tos nutarties dalies, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka 2024 m., kadangi nutartis, kurios dalis (nustatyta laikina bendravimo tvarka laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio) apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo metu yra praradusi aktualumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad 2024 m. žiemos atostogų metu: 2024-02-19 ir 20 (iki pietų) vaikas praleidžia su motina A. S., 2024-02-21 / 22 / 23 d. – su tėvu M. S.; 7) 2024 m. pavasario (Velykų) atostogų metu: 2024-04-01 / 02, o taip pat ir šv. Velykas (2024-03-31) vaikas praleidžia su motina A. S., o 2024-04-03 / 04 / 05 – su tėvu M. S..

41. Apeliantė nesutinka, kad sūnus, kuris bijo tėvo ir atsisako su juo bendrauti su nakvynėmis, bendrautų su ieškovu 6 dienas nepertraukiamai be jokio pereinamojo laikotarpio. Toks bendravimas su ieškovu psichologiškai traumuotų sūnų. Nurodo, kad sūnus apklaustas Tarnybos specialistų jiems nurodė, kad vykti į tėčio namus Vilniuje nenori, miegoti pas tėtį nenori. Sūnus yra patvirtinęs, jog turi galimybę bendrauti su tėčiu, jam paskambinti, tačiau vaikas nenori intensyviai bendrauti su ieškovu ne dėl to, kad atsakovė nuteikinėja sūnų, o dėl paties ieškovo elgesio su vaiku. Ieškovo gyvi susitikimai su nepilnamečiu sūnumi pastaruoju metu nevyko.

42. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad vaiko motina šio bendravimo neužtikrino 2023 m. lapkričio mėn., t.y. nevykdė teismo nutarties. Atsakovė nesutinka su šiuo bendravimu, teigdama, jog yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, nes neva vaikas bijo tėvo ir atsisako su juo bendrauti su nakvynėmis 6 dienas nepertraukiamai be jokio pereinamojo laikotarpio, tačiau atsakovė niekada neprašė tokio laikotarpio nustatyti. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie pagrįstų vaiko baimes ir nurodomą aplinkybę, kad teismo nustatytas 6 dienų trukmės tėvo bendravimas su vaiku mažametį psichologiškai traumuotų.

43. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko nuomonę, jog savaitės laiko terminas bendrauti su tėčiu būtų per ilgas, nustatė, kad mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, tėvui turėtų tekti proporcingai didesnis bendravimo dienų skaičius, tačiau jis neturėtų būti ilgesnis, nei nepertraukiamai 6 dienos / 5 nakvynės iš eilės. Pažymėjo, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi galimybės ištirti ir detaliai įvertinti įrodymų dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu ir išsiaiškinti tai sąlygojusių priežasčių.

44. Tarnyba išvadoje nurodė, kad išklausė nepilnamečio G. S. nuomonę ir jis nurodė, kad savaitę laiko pas tėtį nenorėtų likti, jam būtų per ilgai. Jam pas tėtį būti nepatinka, tik nenurodė, kodėl. Gal kokį savaitgalį susitiktų, bet miegoti pas tėtį nenori. Tarnyba nurodė, kad ir 2022-12-02 nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, vien dėl to, jog pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta, nėra neįmanoma vykdyti.

45. Iš teismui pateiktų vaiko situacijos vertinimo anketų, nustatyta, kad vertinant vaiko situaciją, pvz., 2023-02-03 anketoje, specialistų nustatyti rizikos veiksniai – jog vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ar gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, nurodoma, jog vaikas išsako neigiamą santykį su tėčiu, tačiau pokalbio metu surinktų duomenų nepakanka teigti, kad vaikas jam kylančias neigiamas mintis apie tėtį gebėtų pagrįsti savo patirtimi, o tai tiesiogiai sietųsi su nenoru matytis ar nakvoti pas tėtį. Vaikas nurodo, kad pas tėtį nenori tik nakvoti, bet išsako norą bendrauti su tėčiu, susitikti su juo. Nenoro nakvoti pas tėtį vaikas negeba aiškiai paaiškinti, vaikui kyla sunkumų suprantant to priežastis. Kartu vertinimo metu buvo nustatyti ir apsaugos veiksniai – vaikas vertinimo metu nurodęs, jog saugiai jaučiais tiek su mama, tiek su tėčiu.

46. 2023-11-09 G. S. nuomonės išklausyta Tarnybos. Vaikas paprašius paaiškinti, kodėl nenori bendrauti su tėčiu, atsakė, ,,jis man neuronų sutrikimą padarė, smegenis man pažeidė pirmoje klasėje“. Paprašius paaiškinti, kodėl jis taip galvoja, sakė, kad ,,jis (tėtis) mane paėmė iš mokyklos, sakė, kad tipo pas logopedę, bet išvežė į Anykščius. Jis melavo.“. Stabdant pokalbį ir bandant tikslintis, berniukas pakeltu balso tonu teigė ,,jis man smegenis sutrikdė, traumą gavau, sužalojimą. Aš bijau pas jį būti, kad mane jis iš naujo neišvežtų“. Bandant tikslintis apie traumą, paaiškino: ,,tai sužalojimas, bet ne fizinis“. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad berniuko žodyne vartojami žodžiai nebūdingi jo amžiaus tarpsniui: neuronai, smegenų sutrikdymas, trauma ir kt. (DOK-179655).

47. Nevykstant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui, pažeidžiami šalių nepilnamečio vaiko interesai bendrauti su tėvu ir tėvo interesai bendrauti su vaiku. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

48. Pažymėtina, kad byloje paskirta nepilnamečio vaiko G. S. teismo psichologinė ekspertizė, kuri galimai atsakys į klausimus, kas lemia vaiko nenorą bendrauti su tėvu ir padės tinkamai vaiką motyvuoti susitikimams. Vis tik, iki tol, kol bus atlikta ekspertizė, turi būti užtikrinamas tėvo ir sūnaus bendravimas, kadangi nevykstant bendravimui su tėvu yra daroma žala ne tik tėvui, bet ir vaikui.

49. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Duomenų apie tai, kad atsakovas pažeistų vaiko teises ar interesus, nėra, todėl nėra pagrindo riboti ieškovo ir sūnaus bendravimo. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Tarnybos specialistai. Vaiko normaliam vystymuisi yra reikalingas abiejų tėvų vienodas (kaip galima labiau tolygus) dalyvavimas jo kasdienybėje bei kasdieninės rutinos užtikrinimas.

50. Pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka atostogų metu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra protinga, racionali, ji nepažeidžia vaiko (9 metų) ugdymo, poilsio režimo, užtikrinamas efektyvus skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimas, yra patogi, pernelyg nekomplikuota ir patiems tėvams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog atsakovas siekia maksimaliai bendrauti su vaiku, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (9 metai), sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką moksleivių atostogų metu.

51. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvu. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.

52. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, iš esmės tinkamai taikė teisės normas, tačiau yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės A. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį pakeisti dalyje, nustatant:

„laikiną ieškovo M. S. bendravimo su vaiku G. S. tvarką, kurios metu tėvas M. S. bendrauja su sūnumi G. S. šiomis dienomis:

2024 m. sausio mėnesį: sausio 12 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sausio 14 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; sausio 26 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sausio 28 d., 17 val.;

2024 m. vasario mėnesį: vasario 9 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir vasario 11 d., 17 val. rąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; vasario 20 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sūnų vasario 25 d., 17 val.;

2024 m. kovo mėnesį: kovo 8 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir kovo 10 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; kovo 22 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sūnų kovo 24 d., 17 val.;

2024 m. balandžio mėnesį: balandžio 2 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir balandžio 7 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; balandžio 19 d., iki 18 val. motina A. S. pristato vaiką į tėvo M. S. gyvenamąją vietą ir pasiima sūnų balandžio 21 d., 17 val.;

2024 m. gegužės mėnesį: gegužės 3 d., 18 val. tėvas M. S. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir gegužės 5 d., 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą ir toliau ta pačia tvarka.“.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.