Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

4. 2017 m. kovo 7 d. s.b. „Žaluma“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra s.b. „Žaluma“ valdybos narys nuo 2009 metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta s.b. įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. S.b. „Žaluma“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, Jonas Narkevičius buvo valdybos narys ir jos pirmininkas. P. E. teigimu, apytiksliai 2011 metais įvykusio visuotinio s.b. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta s.b. „Žaluma“ nuosavybėn įgyti dalį s.b. „Žaluma“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus s.b. „Žaluma“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos.

5. S.b. „Žaluma“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, todėl yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš s.b. narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. 2013 metais s.b. „Žaluma“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per s.b. teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai s.b. „Žaluma“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti s.b. „Žaluma“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. Taip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti - ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas - P. E. negalėjo. Jokios sutartys su s.b. nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo.

6. 2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų s.b. „Žaluma“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti. Visiems minėtus žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s.b. „Žaluma“ įgyja bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis.

7. 2016 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 111/427 Ginčo sklypo dalis buvo parduota bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis atsakovams - s.b. „Žaluma“ nariams O. Ž. ir V. Ž. už 699,30 Eur. 2016 m. liepos 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 89/427 Ginčo sklypo dalis buvo parduota bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis atsakovams s.b. „Žaluma“ nariams A. ir L. G. už 560,70 Eur. 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 596/3843 Ginčo sklypo dalis buvo parduota bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis atsakovams - s.b. „Žaluma“ nariams G. ir J. Ž..

8. Liudytoja ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00579-16 medžiagoje apklausta O. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) s.b. "Žaluma" turi žemės sklypą. Ji kaip bendrijos narė dalyvauja visuotiniuose susirinkimuose. Apytiksliai prieš porą metų, per viena iš tokių susirinkimų buvo nutarta, kad bendrijos teritorijoje esančią valstybės žemę išpirks bendrija, o po to po dalį žemės sklypų galės įsigyti pageidaujantys nariai, kad sumažintų bendrijos skolas, kadangi bendrija turėjo ir vis tiek iki šiol turi savivaldybei skolų dėl minėtos žemės mokesčio. Kas tokį pasiūlymą pateikė, O. Ž. teigė neatsimenanti, kadangi porą metų apie tai buvo kalbėta ir pagaliau nuspręsta buvo viename iš susirinkimų balsuojant. Taip pat buvo tokio susirinkimo metu susitarta dėl vieno aro kainos - 70 eurų už arą. Pirmininku tuo metu buvo Jonas Narkevičius. O. Ž. su sutuoktiniu irgi nusprendė nupirkti gabalėlį žemės sklypo, kurį ir taip prižiūrėjo nemokamai. Norėjo, kad aplink namus būtų graži aplinka. Todėl, kai bendrija įsigijo iš valstybės žemės sklypą Nr. 4124/0607:714, ji galėjo jo dalį išpirkti iš bendrijos. 2016 liepos 4 d. sumokėjo grynais Jonui Narkevičiui 699,30 eurų už žemės sklypo N r. 4124/0607:714 dalį 111/427 ir jis išrašė pinigų priėmimo kvitą, o 2016 m. liepos 26 d. pasirašė su s.b. "Žaluma" atstovaujama pirmininko, žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartį. Daugiau jokių mokėjimų neatliko. Žinojo, kad perkamo žemės sklypo dalies paskirtis yra žemės ūkio ir jos keisti neketino, nieko joje statyti neplanavo, nes turi namą savo žemės sklype. O. Ž. teigė nesidomėjusi, ar tai didelė kaina, ar maža už žemės sklypą, kokią sumą už arą nustatė susirinkimo metu su tokia ir sutiko. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai L. G. ir G. Ž..

9. Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 ir 3 punktus akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. didesnis valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. e A -820-822/2016). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (racionalumo principas), o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais (viešosios teisės principas) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje 3K-3-53/2012).

10. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s.b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės akluose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - s.b. narių, t. y., s.b. „Žaluma“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams - s.b. nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Kaip minėta Šio ieškinio 5 punkte, atsakovas s.b. „Žaluma“, kreipdamasis į NŽT VRS, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, kadangi nesiekė naudoti ir nenaudojo Ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims.

11. Dėl to 2015 m. birželio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudaryta dėl apgaulės.

12. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju vertintina ar atsakovai s.b. nariai, sudarydami Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai.

13. Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Vadinasi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Kaip matyti iš ieškinio 8, 10, 11 punktuose paminėtų asmenų paaiškinimų, visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad Ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams - fiziniams asmenims buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie Ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „Žaluma“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju nelaikytinas.

15. Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu SB „Žaluma“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys - sodininkai. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą aspektu yra svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams fiziniams asmenims priklausančiais sodo žemės sklypais.

16. SB “Žaluma” narių susirinkimas, sodininkų bendrijos organas turintis išimtinę teisę spręsti dėl bendro naudojimo turto disponavimo, t.t. pardavimo. 2015 metų visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijos nariams (ginčo žemės sklypo dalininkams), parduodant ginčo žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2016-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3-7651, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 111/427 dalys bendros jungtinės nuosavybės teisėmis buvo parduota atsakovams O. Ž. ir V. Ž., 2016-07-26 pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr.3-7656, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 89/427 dalys bendros jungtinės nuosavybės teisėmis buvo parduotos atsakovams L. G. ir A. G., įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo iniciuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad SB „Žaluma“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Be to, atsakovai fiziniai asmenys savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

17. Ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovams sodininkų bendrijos nariams ir sklypo bendraturčiams pagal įstatymą, nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, negali būti vertinamas kaip SB „Žaluma“ siekis sudaryti sąlygas atsakovams fiziniams asmenims lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą.

18. Lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą) teisėtai pasinaudojo SB „Žaluma“ įsigydama ginčo žemės sklypą. Šią teisę sodininkų bendrijoms imperatyviai nustato Žemės įstatymas. Sodininkų gi bendrijos nariai, atsakovai byloje, pasinaudojo pirmumo teise pirkti bendro naudojimo sklypą sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dalį bendro naudojimo žemės sklypų parduoti. Spręsti dėl sodininkų bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinėje kompetencijoje pagal Sodininkų bendrijos įstatymą.

19. Įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, išskyrus Žemės reformos įstatymo 9 str. 1 d. bendrą apribojimą dėl 150 ha. Be to, Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos (CK 1.97 str.), todėl NŽT žinojo ir turėjo žinoti, kad bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią yra visiškai nepagrįsta. SB „Žaluma“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę.

20. Atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalių pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Atsakovai L. G. ir A. G., O. Ž. ir V. Ž. įsigijo žemės sklypą, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad savo lėšomis ir jėgomis tvarkydami ginčo žemės sklypą prisiėmė sau didesnę naštą, nes šį sklypą rekreacijos tikslais galės naudoti ne tik jie, bet ir kiti sodininkų bendrijos nariai.

23. Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 metais perleido tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „Žaluma“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo - siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t.y. pasitelkdama apgaule įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo.

24. Akivaizdu, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „Žaluma“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemes sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „Žaluma" narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sodininkų bendrija „Žaluma“ pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą.

26. Atitinkamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi būdami sodininkų bendrijos „Žaluma“ nariais bei pirkdami konkretaus naudojimo būdo - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „Žaluma“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti). Akivaizdu, jog įsigydami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodami šias kliūtis, piliečiai vis tiek įsigijo Šio žemės sklypo dalis.

27. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės L. Š., D. S. ir D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

29. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L.Krezub prašė ieškinį tenkinti, palaiko atsiliepimą. Atkreipė dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sodininkų bendrija turi teisę įsigyti bendro naudojimo sklypus lengvatine tvarka visų sodininkų bendrijos narių bendriems poreikiams tenkinti, t.y. bendrų statinių statybai ir rekreacijai. Sodininkų bendrija praėjus metams po sklypo įsigijimo iš valstybės, perleido sodininkų bendrijos nariams, tai reiškia, kad sodininkų bendrija neketino įsigyto iš valstybės sklypo lengvatinėmis sąlygomis naudoti bendriems tikslams, o ketino jį perparduoti ir pasipelnyti.

30. Sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovas pirmininkas J.Narkevičius sutiko su ieškiniu dalyje, jog pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos tarp sodininkų bendrijos ir fizinių asmenų būtų panaikintos, bet nesutiko, kad būtų pripažinta negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartis, kuria valstybė pardavė bendrijai sklypą. Sodininkų bendrija pagal galiojančius įstatymus ginčo sklypą išsipirko. Sodininkų bendrija norėjo, kad ta teritorija būtų tvarkoma. Susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas, kad dalis bendro naudojimo žemės būtų priskirta tam tikriems nariams, kad jie sklypą prižiūrėtų, todėl buvo parduota sklypo dalis. Tie sklypai dabar sutvarkyti ir naudojama rekreacijai. Jokių statybų bendrija nebuvo numačiusi. Ginčo sklypu naudojasi kiekvienas sodininkas. Tas sklypas atitinka naudojimo būdą. Sodininkų bendrija neketino ir neketina keisti sklypo bendro naudojimo būdo, todėl ginčo sklypas turi likti sodininkų bendrijos nuosavybe. Kad sodininkų bendrijai sklypas buvo reikalingas naudoti bendriems poreikiams, tai jokių įrodymų iš bendrijos niekas nereikalavo ir įrodymai yra jo paaiškinimai ir nuotraukos. Pažymėjo, jog 2015-09-30 buvo organizuotas susitikimas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriuje dėl skundų, kad sodininkų bendrijoje „Žaluma“ nėra viskas tvarkoje. Nacionalinė žemės tarnyba žinojo, kad parduodami sodininkų bendrijos sklypai ir leido sodininkų bendrijai pirkti sklypus. Atsakovų bendrijos narių J. ir G. Ž., O. ir V. Ž., L. ir A. G. nėra jokių įrodymų, kad faktiškai sklypas naudojamas ne bendriems tikslams ir rekreacijai, nėra. Žemės sklypas tvarkomas, prižiūrimas, neaptvertas, į jį laisvai gali patekti bet kas. Pateiktose teismui nuotraukose matyti, kad sklypas pavyzdingai sutvarkytas, bendromis artimiausių kaimynų pastangomis sutvarkyta kūdra, pakrantė padengta storo smėlio sluoksniu, vasaros metu čia maudosi vaikai ir suaugę, kaitinasi saulėje, kaimynai kūdros vandeniu laisto daržus. Sutvarkytas sklypas suteikia aplinkiniams ir praeiviams rekreacijos pojūčius, t.y. idealiai atitinka šio, kaip bendro naudojimo žemės sklypo paskirtį.

31. Atsakovas A. G. palaikė bendrame atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad jis įsigijo žemę pagal teisės aktus. Pirmininkas paaiškino, kad, įsigijus tą žemę, jie turės ją prižiūrėti. Suvokė, kad įsigytas žemės sklypas yra jo nuosavybė, bet nieko tame sklype nesiruošė daryti. Tame sklype padarytas lieptelis, sutvarkyti krūmai, medžiai, užvežtas gruntas. Ta dalimi naudojasi kiti nariai. Tas sklypas yra bendro naudojimo.

32. Atsakovė O. Ž. palaikė bendrą atsiliepimą ir prašė ieškinio netenkinti. Parodė, kad tą žemės sklypą tvarko, bet nesijaučia to sklypo savininke. Padarytos supynės, prie kūdros žuvauti ateina kiti nariai. Ji suvokė, kad tai yra bendro poreikio sklypas. Pagal teisės aktus suvokia, kad yra to sklypo savininkė, bet ji žino, kad tame sklype, ji negali nieko daryti. Kadangi to sklypo dalies niekas netvarkė, tai nusprendė jį įsigyti iš bendrijos. Iki sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, ji žinojo apie bendrijos skolą. Ji suprato, kad pirkdama sklypo dalį, ji prisideda prie bendrijos skolų mažinimo, jos nuomone. Jos sklypo naudojimo būdas yra bendro naudojimo.

33. Atsakovas V. Ž. palaikė bendrą atsiliepimą ir prašė ieškinio netenkinti.. Suvokė, kad jis yra tos dalies žemės sklypo savininkas. Bet po tuo sklypu eina drenažas, yra kūdra, kuri naudojasi net septynios sodininkų šeimos. Jis nėra aptvėręs tvora šio sklypo ir neketina aptverti. Į tą sklypą įdėjo daug darbo, nes žemė buvo apleista. Pirko iš bendrijos tą žemę, nes jam buvo gaila jo įdėto darbo į tą sklypą, t.y. jie išgilino kūdrą, kirto krūmus, naikino piktžoles, prisodino medžių. Iki sudarant pirkimo – pardavimo sutartį jis žinojo apie sodininkų bendrijos skolas. Jo sklypo naudojimo būdas yra bendros paskirties sklypas. Sklype jis nieko nėra pastatęs.

38. Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

39. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, - kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

40. Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

41. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Taigi įstatymas aiškiai numato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o bendrijos reikmėms. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį „sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu“.

42. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys nuosavybės teise gali įgyti tik teisėtu pagrindu naudojamus individualius sodo sklypus arba įsiterpusius žemės sklypus, kurie gali būti projektuojami tose teritorijose, kuriose nėra įmanoma suformuoti atskiro individualaus mėgėjų sodo žemės sklypo, ir sujungiami su šalia esančiais žemės sklypais. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai gali būti perleidžiami išimtinai tik konkrečiam subjektui – sodininkų bendrijai, ir yra skirti konkrečiam tikslui – sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Tokiu reglamentavimu įstatymo leidėjas siekė užtikrinti atskirų sodininkų bendrijos narių individualių interesų ir visos sodininkų bendrijos bendrų poreikių pusiausvyrą; įstatymų leidėjas išskyrė bendrojo naudojimo žemę, apribodamas galimybę šią žemę įgyti atskiriems asmenims (sodininkų bendrijų nariams ir kt.) ir naudoti ją savo asmeniniais interesais, siekdamas sudaryti sąlygas patenkinti bendrus, viešus poreikius – šiuose žemės sklypuose gali būti projektuojami bendro naudojimo keliai, įrengiami inžineriniai statiniai, organizuojamos sodininkų bendrijos narių poilsiui skirtos vietos ir pan.

43. Ieškovas teigia, jog bendrija įsigijo valstybinės žemės sklypą, prieš NŽT panaudodama apgaulę, t.y. tyčia nuslėpė informaciją, kad nusipirkta žemė bus naudojama ne sodininkų bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims (CK 1.91 straipsnis). Tuo tarpu atsakovų teigimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad NŽT buvo suklaidinta ar apgauta dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; atstovai paaiškino, kad sklypas buvo ir yra naudojamas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti ir rekreacijai, t.y. ginčo sklypą (dalis) atsakovai prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „Žaluma“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

44. Iš SB „Žaluma“ narių 2015-06-20 pakartotinio susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl sodininkų bendrijai priklausančių bendro naudojimo žemės sklypų ar jų dalių nuomos bei pardavimo; pritarta bendrijai priklausančius žemės sklypus parduoti ne mažiau kaip už 70 Eur už arą (nustatant, kad į kainą įskaičiuota žemės nuomos savivaldybei padengimas (30 Eur), pertvarkymo projekto kaštų padengimas (10 Eur) ir žemės kaina (30 Eur)) bei nustatyta, kad sklypai gali būti parduodami tik bendrijos nariui ar jo sutuoktiniui, taip pat nustatyta, kad jei parduodama dalis žemės sklypo, su kiekvienu žemės sklypo įgijėju turi būti nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (Protokolo 7 klausimas). Šio SB „Žaluma“ protokolo turinys sudaro pagrindą teigti, kad bendrija neturėjo tikslo naudoti ginčo bendro naudojimo žemės sklypo bendrijos reikmėms, rekreacijai nei iki kol buvo sudaryta sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įsigyjant sklypą iš valstybės, nei po sutarties sudarymo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog sodininkų bendrija „Žaluma“ siekė ginčo žemės sklypą naudoti bendriems bendrijos tikslams, o, kaip minėta, protokole įrašyta apie „naudojimosi tvarkos nustatymą atskirai kiekvienam sklypo įgijėjui“, kas patvirtina ginčo žemės sklypo įsigijimo tikslą – bendrijos narių asmeniniam naudojimui. 2017-06-14 apklausos metu G. Ž. parodė, kad „< ... > kreipėsi asmeniškai į bendrijos pirmininką J.Narkevičių dėl žemės sklypo dalies išsipirkimo. Jis yra ūkininkas, tai toje žemės sklypo dalyje planavo sandėliuoti ūkio produktus < ... >. 2017-06-23 apklausos metu L. G. nurodė, jog < ... > prižiūrėjo dalį žemės sklypo, kuris ribojosi su jų žemės sklypu < ...>, o iš byloje esančių Bendrijos valdybos nario P. E. paaiškinimų bei 2017-06-20 apklausos, kurios metu O. Ž. nurodė, kad „prieš porą metų, per viena iš tokių susirinkimų buvo nutarta, kad bendrijos teritorijoje esančią valstybės žemę išpirks bendrija, o po to po dalį žemės sklypų galės įsigyti pageidaujantys nariai, kad sumažintų bendrijos skolas, kadangi bendrija turėjo ir vis tiek iki šiol turi savivaldybei skolų dėl minėtos žemės mokesčio“, konstatuotina, kad Bendrija, už bendro naudojimo žemės sklypus buvo įsiskolinusi Vilniaus rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su prokuroro pozicija, jog tikslas buvo įsigyti minėtą sklypą ne bendro naudojimo tikslu, o sodininkų bendrija norėjo sumažinti skolas, o sodininkų bendrijos nariai norėjo įsigyti prie jiems priklausančių sklypų papildomus sklypus ir tokiu būdu pasididinti jiems priklausančius žemės plotus. Pateiktos į bylą nuotraukos nepatvirtina aplinkybių, jog ginčo sklypas yra sodininkų bendrijos įsigytas bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, kadangi jose neužfiksuota jų padarymo data, neaišku, kokioje vietoje jos padarytos, be to, jos darytos suinteresuoto bylos baigtimi asmens, todėl juose užfiksuota tam tikra teritorija nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo sklypas yra naudojamas bendroms bendrijos reikmėms.

45. Iš 2016-07-26 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp s.b. „Žaluma“, atstovaujamos Jono Narkevičiaus, ir O. Ž., 7.2.1 p., 2016-07-26 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp s.b. „Žaluma“, atstovaujamos Jono Narkevičiaus, ir A. G., 7.1 p., 2016-12-27 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp s.b. „Žaluma“, atstovaujamos Jono Narkevičiaus, ir G. Ž., 6.2. p., matyti, jog nustatė naudojimosi sklypu tvarką bei kalbama apie tai, kad sklypo dalimis naudosis atskirai nuo kitų bendraturčių. Be to, minėtose sutartyse nurodyta, jog pardavėjas patvirtina, kad „tretiesiems asmenims nėra suteikta jokių teisių į parduodamą turtą“. Nurodytos sutarties nuostatos patvirtian, kad ginčo sklypo dalys perėjo fiziniams asmenims jų nuosavybėn ir kad jie sklypo dalis tvarkys savo nuožiūra, o tai paneigia žemės sklypo paskirtį, kad tai bendro naudojimo sklypas.

46. Be to, kaip minėta, įsigyjant žemės sklypą Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytu atveju, būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumento, kuriuo suformuotos sodininko bendrijos teritorijos ribos bei vidinė žemės struktūra, sprendiniais; žemė, pagal šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius priskirta sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemei ir sudaranti vientisą žemės plotą su kita tokio pat pobūdžio teritorija, negali būti įgyta sodininko mėgėjo nuosavybėn, kol nustatyta teisės aktų tvarka nėra pakeisti teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Darytina išvada, jog tuo atveju, jeigu žemės sklypas priskirtas sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemei, tai sodininkai mėgėjai šios žemės įsigyti negali.

47. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo atskleisti atsakovų ketinimai dėl įgyjamo žemės sklypo. Atsakovų pateikti įrodymai (duomenys iš oficialios Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės, kad dar 2015 m. susitikimų su įstaigos vadovu metu gyventojai teikė informaciją apie galimai nesąžiningą bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimą bendrijų nariams, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir sutartys, pagrindžiančios, kad Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie galimą bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimą, tęsė tokios žemės pardavimą ir kt.) patys savaime nepagrindžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama Sutartį, žinojo, kad šis konkretus perkamas žemės sklypas nėra reikalingas Bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, bet yra įgyjamas siekiant jį perleisti kitiems asmenims.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad 2015-06-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas nuslepiant nuo Nacionalinės žemės tarnybos (valstybinės žemės patikėtinės) aplinkybę, kad įgyjamas žemės sklypas nebus naudojamas pagal pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį, laikantis kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patikino, kad tarnyba nebūtų sudariusi ginčo sutarties, jeigu būtų atskleisti parduodamo žemės sklypo naudojimo planai. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad žemės sklypo pardavėja buvo suklaidinta dėl vienos iš esminių sudaromo sandorio sąlygų (nebuvo atskleistas žemės sklypo įgijimo tikslas), turinčių reikšmės valstybinės žemės patikėtinės apsisprendimui sudaryti sutartį, todėl aptariama valstybinės žemės 2015-06-30 pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryta dėl apgaulės.

50. Kasacinio teismo, išnagrinėjusio analogišką ginčą, išaiškinimuose nurodoma, kad nepaisant to, jog teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti ir eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams) lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Dėl šios priežasties Sodininkų bendrijos neturi teisės disponuoti bendrojo naudojimo žeme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019).

51. Kaip minėta sprendime, iš 2016-07-26, 2016-07-26 ir 2016-12-27 pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų SB „Žaluma“ su atsakovais (sodininkų bendrijos nariais), turinio matyti, kad žemės sklypo dalių pirkėjai įgijo konkrečiai identifikuotas ir apibrėžtas žemės sklypo dalis, kartu įgydami teisę šias dalis valdyti savo nuožiūra, atskirai nuo kitų bendraturčių. Tai reiškia, kad atsakovams perleistos žemės sklypo dalys negali būti naudojamos sodininkų bendrijai priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, bet yra naudojamos kaip individualūs jų įgijėjų žemės plotai. Be to, sudarius ginčijamus sandorius atsakovai (sodininkų bendrijos nariai) faktiškai įsigijo valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengė realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo, apeidami pirmiau nurodytose imperatyviosiose teisės normose nustatytus ribojimus ir nesant jose išvardytų sąlygų. Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kad formaliai viso ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis (žemės ūkio) ir / ar naudojimo būdas (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) nėra pakeistas, tačiau bendrija, perleidusi privatiems asmenims tam tikras plane pažymėtas ginčo žemės sklypo dalis, iš esmės prarado galimybę užtikrinti, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems visų bendrijos narių interesams tenkinti, t.y. įvykęs faktinis žemės naudojimo paskirties pasikeitimas.

52. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovai be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo žemės sklypas būtų naudojamas bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o į bylą pateikti ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalys buvo įgytos asmeniniam naudojimui ir buvo naudojamos jas įsigijusių asmenų poreikiams tenkinti.