Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Byloje nustatyta (2 tomas, b. l. 42–43, 44–45, 47–54, 71–72, 73, 74–83), kad nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas gyveno 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 60,29 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,77 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas atliko bausmę 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30,41 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, tačiau faktiškai gyveno 6 nuteistieji, todėl pareiškėjui teko 5,06 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 24 d. pareiškėjas gyveno 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 28,87 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,20 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas atliko bausmę 2 karantino kameroje, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 4 d. pareiškėjas gyveno 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,5 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjas atliko bausmę 12 kamerų tipo patalpoje, kurios plotas 16,16 kv. m , joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2023 m. kovo 12 d. pareiškėjas atliko bausmę 2 karantino kameroje, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. pareiškėjas atliko bausmę 2 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas, 30,41 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,37 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas atliko bausmę 14 būrio 26 kameroje, kurios plotas 25,83 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,31 kv. m gyvenamojo ploto;

nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas gyveno 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 37,03 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,36 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas nepaaiškino, kuriose konkrečiose patalpose, kuriuo laikotarpiu gyveno, ar jose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodė atsakovės atstovas, nepateikė kartu su juo gyvenusių asmenų vardų, patalpos plano ar kitų objektyvių įrodymų, o tik abstrakčiai teigė, kad jam teko mažiau ploto, nei reglamentuojama teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais dokumentais ir konstatuoja, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus atsakovės atstovo nurodyto nuteistųjų skaičiaus (miegamųjų vietų skaičiaus), pareiškėjui teko nuo 3,16 kv. m iki 5,06 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 3,64 kv. m iki 4,31 kv. m, taigi, taip pat daugiau, nei reglamentuojama minimali ploto norma kamerų tipo patalpoms (3,6 kv. m.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl patalpų perpildymo atmestinas.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą taip pat kildino iš to, jog dušuose nebuvo pertvarų, todėl neužtikrinamas asmens privatumas. Atsakovės atstovė neneigė, kad dušuose pertvaros yra neįrengtos ir sutiko, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti tam tikrų nepatogumų.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų maudymosi kabinų, teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra.

Vis dėlto, vyraujančioje vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos įstaigos nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino Pravieniškių PN-AK papildomuose paaiškinimuose (1 tomas, b. l. 111). Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam rekomenduojama maudytis bent 2 kartus per savaitę dėl odos būklės, tačiau byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Iš pareiškėjo pateikto Medicininio pažymėjimo (1 tomas, b. l. 91) matyti, kad jam diagnozuota odos liga, tačiau nėra įrašų apie specialias rekomendacijas dėl maudymosi duše. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino, todėl šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad buvo be pagrindo laikomas kameroje Nr. 26.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. pažyma patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. bausmę atliko 14 būrio 26 kameroje (2 tomas, b. l. 73).

Atsakovės atstovė pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog įstaigos Antrojo sektoriaus 14-me būryje yra įrengtos kamerų tipo patalpos. 14 būryje atskirose kamerose bausmę atlieka nuteistieji, kuriems yra skirta laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją kalėjime, nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, nuteistieji atliekantys paskirtas drausmines nuobaudas bei nuteistieji, perkelti į drausmės grupę, kuriems pataisos įstaigos administracijos nuomone yra tikslingas izoliuotas laikymas (2 tomas, b. l. 23).. Atsakovės atstovė papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjas į 14 būrio 26 kamerą buvo paskirtas atsižvelgus į Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV(1)-288 (2 tomas, b. l. 71–72).

Į bylą pateiktame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 3-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2020 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV(1)-288 nurodyta, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius disponuoja informacija, kad pareiškėjas daro neigiamą įtaką kitiems Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus nuteistiesiems ir siekiant išvengti daromos neigiamos įtakos Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus nuteistiesiems ir pagerinti pareiškėjo resocializacijos procesą, tikslinga tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui perkelti pareiškėją į Pravieniškių PN-AK 2 sektorių (2 tomas, b. l. 84).

Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisija 2020 m. balandžio 16 d. posėdyje nutarė siūlyti perkelti pareiškėją iš Pirmojo sektoriaus į Antrojo sektoriaus 6 būrio 2 brigados 8 vietą, nuobaudos atlikimo drausmės grupės sąlygomis (2 tomas, b. l. 82). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2-581 pareiškėjas perkeltas iš Pirmojo sektoriaus į Antrojo sektoriaus 6 būrio 2 brigados 8 vietą nuobaudos atlikimui drausmės grupės sąlygomis (2 tomas, b. l. 55–56).

Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialistė 2020 m. liepos 21 d. Tarnybiniame pranešime Nr. 62-4137 nurodė, jog siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų resocializacijos procesą ir gyvenimo sąlygas, siūlo pareiškėją perkelti į 14 būrio 26 brigadą (2 tomas, b. l. 78). Pravieniškių PN-AK Nuteistųjų skyrimo į būrius komisija 2020 m. liepos 21 d. posėdyje nutarė siūlyti pervesti pareiškėją iš 6 būrio 1 brigados 8 lovos į 14 būrio 26 brigadą 4 lovą (2 tomas, b. l. 74–77). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 2-1064 2.93 punktu pareiškėjas buvo perkeltas iš 6 būrio 2 brigados į 14 būrio 26 brigadą (2 tomas, b. l. 33–39).

Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistė 2020 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 61-5637 nurodė, kad siekiant užtikrinti veiksmingą resocializacijos procesą pareiškėjui, tikslinga jį perkelti į pataisos įstaigos Antrąjį sektorių (2 tomas, b. l. 81). Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Nuteistųjų skyrimo į būrius komisija 2020 m. rugpjūčio 20 d. posėdyje nutarė perkelti pareiškėją iš Pirmojo sektoriaus į Antrojo sektoriaus 14 būrio 26 brigados 4 vietą (2 tomas, b. l. 79).

Iš pirmiau paminėtų įrodymų matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. liepos 21 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2-581 pareiškėjas perkeltas iš Pirmojo sektoriaus į Antrojo sektoriaus 6 būrio 2 brigados 8 vietą nuobaudos atlikimui drausmės grupės sąlygomis (2 tomas, b. l. 55–56). Byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu pareiškėjas minėtu laikotarpiu faktiškai buvo laikomas 14 būrio 26 kameroje (2023 m. gegužės 24 d. pažymos duomenys, 2 tomas, b. l. 73). Atsižvelgus į tai konstatuotina, jog laikant pareiškėją ne toje gyvenamojoje patalpoje, į kurią jis buvo paskirtas Pravieniškių PN-Ak direktoriaus įsakymu, buvo atlikti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

Kaip matyti iš bylos duomenų 6 būrio 2 gyvenamojo patalpa yra bendrabučio tipo, taigi lakant pareiškėją kamerų tipo patalpoje, nors vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu jis turėjo būti apgyvendintas bendrabučio tipo patalpoje, pareiškėjas patyrė papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas patalpoje, į kurią buvo paskirtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas teigė, kad jam kalint kameroje Nr. 26, teko būti viename būryje ir bendro naudojimo patalpose su asmenimis, nuteistais iki gyvos galvos. Pareiškėjui teko patirti patyčias, nesaugumo jausmą, į jo nusiskundimus ir prašymus išspręsti situaciją pareigūnai nereaguodavo.

Atsakovės atstovė pateikė į bylą pažymą, kurioje nurodė, kad kartu su pareiškėju minėtoje kameroje kalėjo R. P., kurio bausmės pabaiga – 2031 m. lapkričio 9 d., R. M., kurio bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 29 d., ir E. G., kurio bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 21 d. (1 tomas, b. l. 114). Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių priešingų įrodymų, nepaaiškino, su kokiais konkrečiais asmenimis buvo kalinamas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad jis buvo kalinamas vienoje patalpoje su nuteistaisiais iki gyvos galvos. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos BVK 70 straipsnio 5 dalį, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi tik Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog atlikdamas bausmę 14 būryje, negalėjo lankytis laisvalaikio kambaryje.

Pareiškėjas teigė, kad 1 sektoriaus 5 būrio 4 miegamajame nebuvo apšvietimo, rozečių, spintelių, langų (tik rėmai), grindys buvo išluptos, kitose gyvenamosiose patalpose neužtikrinama tinkama oro temperatūra ir drėgmės lygis, nebuvo išduodamas muilas, indų ploviklis, dantų šepetėlis ir pasta, nesudaryta galimybė džiovinti skalbinius atskiroje patalpoje, todėl teko juos džiauti gyvenamajame kambaryje.