- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1113-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08701-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- E. E., E. E.-B., M. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) M. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties ir 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014 pagal pareiškėjos E. E. 2019 m. sausio 14 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. E.-B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. E. 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti civilinėje byloje vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas pareiškėjų susitarimas dėl 8688,60 Eur (30000,00 Lt) dydžio kompensacijos sumokėjimo į asmeninę E. E.-B. sąskaitą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos (2014 m. gegužės 12 d.).
2. Prašymą pareiškėja grindė šiais argumentais: 1) pareiškėjų susitarimas dėl 8688,60 Eur (30000,00 Lt) dydžio kompensacijos sumokėjimo per nustatytą terminą buvo tikroji sutarties šalių valia, kurią pareiškėjai patvirtino ir teismui, nagrinėjusiam santuokos nutraukimo bylą žodinio proceso tvarka 2014 m. birželio 3 d.; 2) pareiškėjo M. B. pateiktas 2014 m. gegužės 13 d. vienasmeniškai pareiškėjos E. E.-B. pasirašytas raštas dėl kompensacijos mokėjimo kitu, nei nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo, terminu nėra laikomas pakankamu pagrindu kvestionuoti pareiškėjų valią, nes įsipareigojimas buvo pasirašytas dar iki teismo posėdžio ir priimto teismo sprendimo; tikrąją ir galutinę valią dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai nurodė ir asmeniškai patvirtino būtent 2014 m. birželio 3 d. vykusiame teismo posėdyje; 3) pareiškėjas M. B. piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo, apeliuoja į tai, kad pareiškėja nevykdo įsipareigojimo parduoti turimą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nors pats nesiima jokių aktyvių veiksmų parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties pareiškėja Kauno apygardos teismui yra pateikusi ieškinį dėl turto atidalinimo; 4) pareiškėjo ir jo atstovo prašymas nustatyti, kad pareiškėjas M. B. išmoka E. E. 8688,60 Eur (30000,00 Lt) dydžio kompensaciją tik po to, kai pareiškėjai parduos jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą yra realiai sunkiai įgyvendinama, nes pareiškėjai tarpusavyje konfliktuoja ir negali bendru sutarimu priimti sprendimo parduoti turtą. Be to, šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Pareiškėjos atstovė taip pat pažymėjo ir tai, kad turto pardavimas yra apsunkintas tuo, jog visame būste uzufrukto pagrindu turi teisę gyventi pareiškėjos E. E. tėvas. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, pareiškėja prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą, atmesti pareiškėjo prašymą keisti sutarties sąlygas ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas M. B. ir jo atstovas nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė teismo nustatyti kitą teismo sprendimo vykdymo tvarką, t. y. nustatyti, kad pareiškėjas M. B. piniginę kompensaciją sumoka pareiškėjai tik po to, kai pareiškėjai parduos jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas savo prašymą grindė šiais argumentais: 1) santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurią teismas patvirtino 2014 m. birželio 3 d. sprendimu, neatitiko tikrosios sutarties šalių valios; pareiškėjai, nors ir nenurodė teismui papildomo tarpusavio susitarimo, tačiau buvo susitarę, kad pareiškėja nereikalaus iš pareiškėjo piniginės kompensacijos, kol pareiškėjai neparduos jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto; tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina byloje pateiktas 2014 m. gegužės 13 d. vienasmeniškai pareiškėjos pasirašytas įsipareigojimas. Tai, kad pareiškėja 2014 m. gegužės 13 d. pasirašė tokį įsipareigojimą patvirtina į bylą pateiktas pareiškėjos E. E. parengtas dublikas civilinėje byloje Nr. e2-1057-221/2019, kurioje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; 2) pati pareiškėja piktnaudžiauja esama situacija ir visiškai nesiima veiksmų parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą turtą. Tokiu būdu pareiškėjui yra sudaromos kliūtys visiškai atsiskaityti su pareiškėja; 3) nors Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl turto atidalinimo, o namų valdai, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), yra įregistruota daiktinė teisė (uzufruktas), tai, pareiškėjo atstovo teigimu, nėra teisinė kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo M. B. prievolę sumokėti 8688,60 Eur (30000,00 Lt) piniginę kompensaciją tik po to, kai pareiškėjai parduos ginčo objektą.
4. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atmesti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokatės teisinės pagalbos išlaidos yra ne tik už atstovavimą teisme, bet ir už ieškinio surašymą, nors tokio procesinio veiksmo byloje nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos E. E. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė pareiškėjai E. E. vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą; atmetė pareiškėjo M. B. prašymą pakeisti sutarties sąlygas dėl piniginės kompensacijos mokėjimo termino.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu buvo nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Teismas minėtu sprendimu patvirtino šį pareiškėjų susitarimą: „Santuokos metu E. E.-B. panaudojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, gerinant M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl M. B. išmoka E. E.-B. 30000,00 Lt dydžio kompensaciją, kuri turi būti sumokama į asmeninę E. E.-B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos (2014 m. gegužės 12 d.)“.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. birželio 3 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjai teismui patvirtino savo galutinę valią – susitarimą išmokėti piniginę kompensaciją, nustatant pakankamai protingą terminą (per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos (2014 m. gegužės 12 d.). Pažymėjo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo pasirašyta 2014 m. gegužės 12 d., posėdis dėl santuokos nutraukimo vyko 2014 m. birželio 3 d. Taigi, pareiškėjas M. B. turėjo pakankamai laiko ir galimybių apsvarstyti savo valią ir galutinai apsispręsti, kokiomis sąlygomis jis siekia nutraukti santuoką su pareiškėja.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas M. B. patvirtino, jog nekvestionuoja susitarimo dėl piniginės kompensacijos dydžio ir dėl kompensacijos mokėjimo tikslo. Pareiškėjas pripažino, kad jis buvo nepakankamai atidus ir sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai bei aplaidžiai, tačiau priimto teismo sprendimo pareiškėjas neskundė.
9. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, jog teismas nepatvirtino tikrosios sutarties šalių valios piniginės kompensacijos mokėjimo klausimu, 2014 m. gegužės 13 d. pareiškėjos E. E. nustatytas įsipareigojimas negali būti teismo tvirtinamas, kaip prašo pareiškėjas M. B.. Savo turiniu nustatytas įsipareigojimas yra laikomas sąlyginiu susitarimu, kurio vykdymas priklausytų nuo aiškiai ir tiksliai neapibrėžtų aplinkybių. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvui gyvenimo trukmei yra nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą. Vadinasi, ši daiktinė teisė taip pat taptų dar viena sąlyga, be kurios pašalinimo (koregavimo) negalėtų būti tvirtinamas tokio pobūdžio susitarimas, kurio siekia pareiškėjas M. B..
10. Teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad pareiškėjos prašoma priteisti 150,00 Eur suma už advokatės teisinę pagalbą yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, o tai, kad prašyme klaidingai įrašyta, jog advokatė teikė ieškinio surašymo teisines paslaugas, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad advokatė atstovavo pareiškėjai.
11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. E. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo; ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014, t. y. nutarė į nutarties rezoliucinę dalį įrašyti: „Priteisti iš pareiškėjo M. B. pareiškėjai E. E. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas“ bei nurodė, kad ši nutartis yra sudedamoji Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014, dalis.
12. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo nenurodė priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimu atveju yra išspręstas, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos neįrašymas į nutarties rezoliucinę dalį yra laikomas rašymo apsirikimu, o ne pagrindu priimti papildomą sprendimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
13. Atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutarties pareiškėjas M. B., atstovaujamas advokato S. B., prašo Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) atmesti pareiškėjos E. E. prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintos 2014 m. gegužės 12 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą; 2) patenkinti pareiškėjo M. B. prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintos 2014 m. gegužės 12 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto įvykdymo tvarką - nustatyti, kad: „M. B. išmoka E. E. – B. 8688,60 Eur (30000,00 Lt) dydžio kompensaciją, pervedant pinigines lėšas į asmeninę E. E. – B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, po pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo“.
Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepagrįstai, atsisakius vadovautis pareiškėjų teisėtai sudarytu bei galiojančiu susitarimu.
13.2. Pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 13 d., t. y. kitą dieną po sutarties sudarymo, pareiškėja susitarimu įsipareigojo nereikalauti sutarties 8 punkto vykdymo iki tol, kol nebus parduotas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas namas, kas tuo pačiu reiškia ir susitarimą dėl pareiškėjų pareigos parduoti šį turtą. 2019 m. vasario 1 d. pareiškėjos pranešimas, kad ji vienašališkai naikina susitarimą patvirtina, kad pareiškėja pripažįsta šio susitarimo teisinę galią. Atkreipė dėmesį, kad nutartyje taip pat nustatyta, jog pareiškėja neginčija pasirašyto susitarimo nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų pateiktus prašymus, atsisakė vadovautis pareiškėjų teisėtai sudarytu bei galiojančiu susitarimu.
13.3. Nurodė, kad pareiškėja patvirtino, jog turi teisinį išsilavinimą bei kad ji pati parengė tiek sutartį, tiek susitarimą. Vadinasi, pareiškėja savanoriškai nusprendė pakeisti sutarties 8 punkto vykdymo tvarką po sutarties sudarymo ją nurodant susitarime. Priešingai nei konstatuota 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartyje, tiek pareiškėjos, tiek pareiškėjo galutinė valia buvo vadovautis susitarime, o ne sutartyje nustatyta kompensacijos mokėjimo tvarka. Šią išvadą patvirtina faktai, kad: 1) pareiškėja ilgą laiką nesikreipė į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimu patvirtintos sutarties 8 punkto vykdymo - teisme pareiškėjos prašymas buvo gautas praėjus beveik 5 metams nuo sprendimo įsiteisėjimo; 2) 2019 m. vasario 1 d. pareiškėja E. E. kreipėsi į pareiškėją M. B. su pranešimu dėl atsisakymo nuo susitarimo, t. y. po to, kai teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas. Atkreipė dėmesį, kad minėtas pranešimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes jis neatitinka CK 6.217 straipsnio 1-2 dalių, 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose: 1) nustatytas sutarties vienašalis nutraukimas tik esant esminiam sutarties pažeidimui bei išskirti atvejai, kada laikoma, kad sutartis yra pažeista iš esmės; 2) nustatyta pareiga pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - per trisdešimt dienų.
13.4. Pažymėjo, kad teismui nagrinėjant klausimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjų bendru sutarimu, ne tik pareiškėjas, bet ir pareiškėja nuslėpė nuo teismo faktą apie sudarytą susitarimą, iš esmės keičiantį sutarties 8 punkto vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, nutartyje nepagrįstai pabrėžiama, kad nutraukiant santuoką neva tik pareiškėjas buvo nepakankamai sąžiningas, tuo labiau, kad pareiškėjų (ne)sąžiningumas, (ne)rūpestingumas byloje sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą niekaip negali paneigti susitarimo teisėtumo.
Šalies argumentai
13.5. Pareiškėjas, vadovaudamasis susitarimu, teismo prašė pakeisti sutarties 8 punkto vykdymo tvarką, o ne patvirtinti susitarimą. Pats pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja neginčija pasirašyto susitarimo. Vadinasi, nei vienas iš pareiškėjų nelaikė, kad susitarimas neva neatitinka jų arba pareiškėjos tėvo, kuris name gyvena uzufruktoriaus teisėmis, interesų. Tuo labiau, kad pagal CK 4.142 straipsnio 4 dalį pasikeitus daikto, į kurį nustatomas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutarties pareiškėjas M. B., atstovaujamas advokato S. B., prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti.
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. kovo 26 d. nutartyje neva buvo padaryta klaida. 2019 m. kovo 26 d. nutarties rezoliucine dalimi iš pareiškėjo nėra priteista jokių sumų. Vadinasi, negalėjo būti padaryta ir jokių aritmetinių ar rašybos klaidų. Būtent dėl to, ir pati pareiškėja pateikė prašymą CPK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. teismo paprašė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
1.2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nėra expressis verbis nurodyta, kad patenkinus 2019 m. sausio 14 d. pareiškėjos prašymą teismas priteisia pareiškėjos naudai iš pareiškėjo 150 Eur dydžio pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėjo, kad šioje nutarties dalyje yra tik įvertinama, ar pareiškėjos prašoma priteisti 150 Eur suma neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokatės suteiktą teisinę paslaugą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2019 m. kovo 26 d. nutartimi teismas neva išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, aiškindamas 2019 m. kovo 26 d. nutarties motyvuojamąją dalį, nors pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką teismas tokios teisės neturi.
1.3. Pareiškėjas, skųsdamas atskiruoju skundu 2019 m. kovo 26 d. nutartį, nepasisakė dėl jos motyvuojamojoje dalyje konstatuotos išvados, kad pareiškėjos patirtos 150 Eur išlaidos neva yra adekvačios, proporcingos bei pagrįstos. 2019 m. kovo 26 d. nutarties apskundimo terminas pasibaigė 2019 m. balandžio 2 d. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įrašydamas į 2019 m. kovo 26 d. nutarties rezoliucinę dalį „priteisti iš pareiškėjo M. B. pareiškėjai E. E. 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas“, neabejotinai pažeidė ir pareiškėjo teisę į apeliaciją - teisę apskųsti 2019 m. kovo 26 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos nurodytų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo.
1.4. Byloje pareiškėja tinkamai nepagrindė procesinio reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja yra pateikusi tik Ž. U. ir D. Ž. advokatų kontoros banko sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. kovo 18 d. iš pareiškėjos buvo gautas 150 Eur mokėjimas už atstovavimo paslaugas. Byloje nėra pateikta advokatės D. Ž. sąskaita 150 Eur sumai už pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas byloje, t. y. kaip nurodyta 2019 m. kovo 18 d. prašyme dėl išlaidų priteisimo, už neva ieškinio surašymą bei atstovavimą byloje. Tuo labiau, kad byloje joks ieškinys nebuvo teiktas.
Šalies argumentai
1.5. Mano, kad pareiškėjos pateiktas prašymas atmestinas ne dėl nutartyje nurodytos priežasties, t. y. neva nėra pagrindo priimti papildomą sprendimą pagal CPK 211 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o dėl to, kad pareiškėja neįvykdė pareigos tinkamais rašytiniais dokumentais įrodyti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėja E. E., atstovaujama advokatės D. Ž., prašo M. B. atskirąjį dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties atmesti, nutartį palikti galioti, priteisti E. E. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėjai teismui pateikdami prašymą dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių surašė, kad abiejų pareiškėjų sutarta 8688,60 Eur (30000,00 Lt) dydžio kompensacija bus išmokėta E. E. per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos (2014 m. gegužės 12 d.). Byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka 2014 m. birželio 3 d., dalyvaujant abiem pareiškėjams. Bylos nagrinėjimo metu abu pareiškėjai dar kartą patvirtino, kad jų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisinga, joje yra nurodyta abiejų šalių valia ir abu pareiškėjai prašė teismo ją patvirtinti, o tai reiškia, jog pats M. B. gera valia pasirašęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pats jau nesivadovavo anksčiau, t. y. 2014 m. gegužės 13 d. surašytu E. E. – B. įsipareigojimu. Abiejų pareiškėjų susitarimas dėl kompensacijos sumokėjimo per abiejų šalių sutartą 12 mėnesių terminą nuo 2014 m. gegužės 12 d. buvo tikroji abiejų šalių valia, kurią pareiškėjai išreiškė tiek kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo ir teikdami abiejų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek duodami paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
1.2. Nurodė, kad pareiškėjas M. B. iš esmės siekia keisti šalių susitarimo esmę, t. y. siekdamas pakeisti kompensacijos išmokėjimo terminą neterminuotu, t. y. iki gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris abiem priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, pardavimo, o tai prieštarauja CPK 267 straipsnyje nurodytam draudimui. Minėtoje procesinėje teisės normoje nurodyta, jog neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Atkreipė dėmesį, jog M. B. net nesistengė įrodyti, kada ir kokių jis ėmėsi priemonių dėl gyvenamojo namo pardavimo, neįrodinėjo, kokios yra realios galimybės ir iki kurio termino šį namą parduoti.
1.3. Pažymėjo, kad pareiškėjo M. B. reikalavimas pakeisti kompensacijos išmokėjimo terminą nenurodant termino, prieštarauja ir CK 3.117 straipsnio 3 daliai, kurioje nurodyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šalių sutarta kompensacija santuokos nutraukimo byloje yra būtent už M. B. priklausančio nekilnojamojo turto dalies pagerinimą, todėl šalių susitarimu, E. E. nepretendavo į dalį šio turto natūra, o sutiko su kompensacijos jai išmokėjimu.
1.4. Pareiškėja E. E. neginčija, kad ji M. B. reikalavimu buvo surašiusi 2014 m. gegužės 13 d. įsipareigojimą, jog neprašys kompensacijos iš M. B. iki bus parduotas jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis namas, tačiau šiuo įsipareigojimu nei E. E., nei M. B. nesivadovavo ir kreipdamiesi į teismą dėl santuokos nutraukimo abu pasirašė sutartį dėl 8688,60 Eur (30000,00 Lt) kompensacijos E. E. išmokėjimo, nurodydami konkretų terminą. Taigi abu Pareiškėjai pasirašė naują dvišalę sutartį, kurią ir pateikė teismui tvirtinti, todėl M. B. privalėjo įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo 8 punktą iki 2015 m. gegužės 12 d.
1.5. Tai, kad E. E. sutikimas negali būti realiai įvykdytas, yra gerai žinoma pareiškėjui M. B., kadangi N. E. jo gyvenimo trukmei yra nustatyta uzufrukto teisė naudotis visu minėtu gyvenamuoju namu, visais kitais pastatais ir visu žemės sklypu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) ir šis asmuo nesutinka duoti jokio sutikimo turto pardavimui. Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdyje pats M. B. patvirtino, jog jam žinoma, jog uzufruktas nustatytas į visą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
1.6. Patvirtino, kad E. E. per įstatyme nustatytą terminą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl jį pagrįstai nuspręsta išduoti.
16. Pareiškėja E. E., atstovaujama advokatės D. Ž., prašo M. B. atskirąjį dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties atmesti, nutratį palikti galioti, priteisti E. E. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Motyvuojamoji dalis
16.1. Teismas 2019 m. kovo 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje iš esmės buvo išsprendęs bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo iš esmės keičiamas 2019 m. kovo 26 d. nutarties turinys.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Mano, kad atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, esminės reikšmės šioje byloje neturi, ar bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas būtų išspręstas priimant papildomą nutartį ar teismui sprendžiant padaryto rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą, kadangi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
16.3. Atmestini apelianto M. B. teiginiai, kad jis negalėjo skųsti teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje teiginių dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo pareiškėjai E. E., nes nutartis yra skundžiama.
16.4. Pareiškėjos E. E. turėtos išlaidos šioje byloje yra 150 Eur. Dėl šių išlaidų priteisimo pateiktas pareiškėjos E. E. advokatės 2019 m. kovo 18 d. prašymas, kuriame nurodyta, jog prašymas dėl išlaidų priteisimo yra civilinėje byloje. Kartu su prašymu pateiktas ir išlaidų dydį patvirtinantis dokumentas - banko sąskaitos išrašas. Pateikti dokumentai atitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tai, kad advokatės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padaryta aiški rašybos klaida ir įrašyta, kad išlaidas sudaro ir ieškinio surašymas, yra nurodyta ir ginčijamoje teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje. Nurodė, kad šias išlaidas iš esmės sudaro susipažinimas su byla, nes pareiškėjos atstovė nedalyvavo 2014 m. ištuokos byloje, tačiau atstovavo šioje nagrinėjamoje byloje.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
18. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą ir dėl nutarties, kuria kuria ištaisytas rašymo apsirikimas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
19. Vykdomieji raštai išduodami vadovaujantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais ir kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą vykdomojo rašto išdavimo tvarkos reglamentavimą, darytina išvada, jog, jei tai nėra skubaus vykdymo atvejis (CPK 588 straipsnio 1 dalis), įstatymas vykdomojo rašto išdavimą, esant išieškotojo rašytiniam pareiškimui, sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius ir yra privalomas (18 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008). Taigi, norint nusistatyti konkrečius terminus dėl susitartos prievolės vykdymo, jos sąlygų pakeitimo ar nutraukimo, šalys turi susitarti dėl sutarties pakeitimo (nutraukimo) arba viena iš šalių kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
21. Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi patenkintas pareiškėjos E. E. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas.
22. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014 patenkino pareiškėjų E. E. – B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino jų pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimo patvirtintos sutarties 8 punkte nurodyta, kad „Santuokos metu E. E. – B. panaudojo jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gerinant M. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (1/2 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ž), todėl M. B. išmoka E. E. – B. 30000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) dydžio kompensaciją, kuri turi būti sumokama į asmeniną E. E. – B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nė vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos (2014 m. gegužės 12 d.).“
23. M. B. nevykdant įsiteisėjusio 2014 m. birželio 3 d. teismo sprendimo patvirtintos sutarties 8 punkto, E. E. 2019 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi E. E. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas, tačiau 2019 m. vasario 12 d. pareiškėjui M. B. pateikus atskirąjį skundą, pirmos instancijos teismas atskirąjį skundą tenkino ir 2019 m. sausio 30 d. nutartį panaikino. Byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. teismo prašė pakeisti 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto vykdymą nurodant, kad „M. B. išmoka E. E. – B. 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) dydžio kompensaciją, pervedant pinigines lėšas į asmenini E. E. – B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, po pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo.“
24. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos E. E. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, nutarė išduoti pareiškėjai E. E. vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 punktą, atmetė pareiškėjo M. B. prašymą pakeisti sutarties sąlygas dėl piniginės kompensacijos mokėjimo termino.
25. Teismas pažymi, kad CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantas nepagrindė jog sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys neišreiškė savo tikrosios valios. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai patvirtino teismui, jog palaiko prašymą tvirtinti būtent tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Taigi, pareiškėjo prašymas pakeisti sutarties sąlygą nurodant, jog pinigines lėšas pareiškėjai perves tik po pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pardavimo, yra laikomas sąlyginiu susitarimu, kurio vykdymas priklausytų nuo aiškiai ir tiksliai neapibrėžtų aplinkybių. Patvirtinus tokio pobūdžio susitarimą, akivaizdžiai būtų pažeistas imperatyvus draudimas, kuriuo neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos tėvui gyvenimo trukmei yra nustatyta uzufruktoriaus teisė naudoti minėtą gyvenamąjį namą, kas akivaizdžiai parodo, jog ši daiktinė teisė taip pat taptų dar viena sąlyga, be kurios pašalinimo (koregavimo) negalėtų būti tvirtinamas tokio pobūdžio susitarimas. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą.
26. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, motyvai yra pakankami, t. y. iš nutarties motyvuojamosios dalies yra aišku, kokiu pagrindu teismas apelianto prašymo pakeisti 2014 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkto vykdymą, netenkino.
27. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, į minėtas teisės normas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad pats vykdomojo rašto išdavimas nesukelia teisinių pasekmių, šias pasekmes šalims sukelia jo pateikimas priverstiniam vykdymui, todėl jei pareiškėjas geranoriškai ir tinkamai įvykdys 2014 m. birželio 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties sąlygas, pareiškėja šio vykdomojo rašto antstoliams gali ir neteikti, o pateikus - šalys turi teisę teikti antstoliui rašytinius įrodymus, kad dalį įsipareigojimų įvykdė, taip pat šalys įstatymų numatyta tvarka turi teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
29. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandži 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
30. CPK 277 straipsnyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
31. Tuo tarpu CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiama ištaisyti sprendime aiškias aritmetines klaidas, kuriomis laikytini skaičiavimo suklydimai atliekant aritmetinius veiksmus. Ištaisyti akivaizdžias aritmetines klaidas, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu, galima tik jeigu klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinį veiksmą arba rašant (spausdinant) sprendimo tekstą, pavyzdžiui, praleistas skaitmuo, netinkamoje vietoje padėtas kablelis ir pan. Taisant rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys, todėl jeigu neteisingą skaičiavimą sąlygojo priteistinos sumos apskaičiavimo tvarka ar pasirinktas būdas (mechanizmas), ar jeigu kuri tai suma iš viso nebuvo sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardinta kaip priteistina, toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, nėra galimas.
32. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos E. E. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad 2019 m. kovo 26 d. nutartyje klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjimu atveju yra išspręstas, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos neįrašymas į nutarties rezoliucinę dalį yra laikomas rašymo apsirikimu, o ne pagrindu priimti papildomą sprendimą, todėl teismas ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-12636-947/2014, t.y. į nutarties rezoliucinę dalį įrašydamas „priteisti iš pareiškėjo M. B. pareiškėjai E. E. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas“.
33. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi nurodė, kad teismas 2019 m. kovo 26 d. nutarties rezoliucine dalimi iš pareiškėjo nepriteisė jokių sumų, todėl negalėjo būti padaryta ir jokių aritmetinių ar rašybos klaidų, dėl ko nepagrįstai priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo, o ne papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat pažymėjo, kad ši teismo nutartis turi būti naikintina, nes pareiškėja tinkamai nepagrindė procesinio reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos E. E. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. E.-B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, priėmė 2019 m. kovo 26 d. nutartį, kurios motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad iš pareiškėjo M. B. pareiškėjai E. E. priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau šios priteistinos išlaidos nenurodytos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Tai, kad rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų nereiškia, kad šis klausimas nebuvo išanalizuotas ir tai nelaikytina neišspręstu reikalavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad priėmus skundžiamą nutartį dėl rašymo apsirikimo buvo pakeista sprendimo esmė. Nors šiuo apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks reguliavimas labiau atitinka papildomo sprendimo esmę – priimant sprendimą teismo padarytų trūkumų ištaisymą, tačiau šiuo atveju skundžiamos nutarties priėmimas nekeičia bylos esmės, o apelianto teisė apskųsti minėtą nutartį nebuvo pažeista ir apeliantas šia teise pasinaudojo pateikdamas atskirąjį skundą bei išdėstydamas savo argumentus.
35. Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėjas nesutinka ir su priteista bylinėjimosi išlaidų suma, nurodydamas, kad pareiškėja neįvykdė pareigos tinkamais rašytiniais dokumentais įrodyti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, kaip matyti iš pareškėjos pateiktų į bylą duomenų (b. l. 75, 76, 77), visos teisinės pagalbos išlaidos yra detalizuotos ir pagrįstos bei minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis.
36. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.