Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-09-02 · Civilinė byla Nr. eL2-2578-188/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-02
Bylos Nr.
eL2-2578-188/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02194-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Kreditorius
UAB „4finance“
Skolininkas
K. B.
Kategorijos
  • 99.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eL2-2578-188/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02194-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:
99.5.1.; 113.2.;117.1.; 125.11.1.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 2 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „4finance“ pareiškimo skolininkei K. B. dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas kreditorės UAB „4finance“ pareiškimas dėl 86,89 Eur skolos, 97,21 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 5,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininkės K. B..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 435 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką, tai yra teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto teisinio reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal vystomą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismui yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03). Tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnį 16 punktą vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs esminius vartojimo sutarties požymius, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įgyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniais (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis civilinėje byloje 2012 m. gruodžio 19 d., civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012).

Pažymėtina, kad vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Iš kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp kreditorės ir skolininko susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Kadangi skolininkas yra fizinis asmuo, sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi. Pateiktu pareiškimu, be kitų reikalavimų, kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 97,21 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013-07-27 iki 2014-04-02, metinė palūkanų norma – 114,37 proc. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,30 proc.). Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Įvertinus tai, jog skolininkė sudarė sutartį pagal iš anksto kreditorės parengtą tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, 114,37 proc. dydžio palūkanų norma gali būti vertinama kaip neprotingai didelė (CK 1.5 str.), o kreditorės prašymas priteisti 97,21 Eur palūkanas- kaip aiškiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, esant tokiai metinei palūkanų normai, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar kreditorės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžia skolininkės, kaip vartotojos, ir kreditorės interesų pusiausvyros, būtina atlikti išsamų teisminį tyrimą ir šio kreditorės reikalavimo pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kreditorės pareiškimą atsisakytina priimti kaip aiškiai nepagrįstą ir pažeidžiantį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą (CPK 435 str. 2 d.) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-422-585/2014, 2014 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje 2S-310-590/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 2S-1856-479/2013 ir kt.).

Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., kreditorei grąžintinas paduodant pareiškimą sumokėtas 3,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290- 291 str., 435 str. 2 d., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti kreditorės UAB „4finance“ pareiškimą skolininkei K. B. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti UAB „4finance“‚ į. k. 301881644, 3,00 Eur (trijų eurų) žyminį mokestį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Ramyna Šidlauskienė