- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-51-519/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30894-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. L.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30894-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.3; 1.2.14.3.1; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.
2026 m. vasario 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (3 veikos), ir jam paskirta:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (dėl plėšimo) – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. rugpjūčio 12 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – areštas 30 parų,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. rugpjūčio 20 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – areštas 35 paroms,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. rugpjūčio 22 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – areštas 40 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į paskirtą bausmę įskaityta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžiu visiškai ar iš dalies atlikta bausmė ir laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 17.20 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 14.00 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinta Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Iš A. L. priteistas 6,60 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš A. L. priteistas 611,44 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Iš A. L. priteistas 323,99 Eur turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro D. S. 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. L. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (valiuta Eur) ir (duomenys neskelbtini) (valiuta SEK) bei (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos skyriaus banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki civilinėms ieškovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistų sumų sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. L. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. 19.35 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ valdomoje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sugriebęs parduotuvės pardavėjai V. J. už rankos, laikančios degtinės butelį, ir ją sukdamas per riešą bei išsakydamas grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – „ar žinai kas aš toks?“, „tau bus pyzda“, „tau geruoju nesibaigs, tu namo nepareisi“, reikalavo atiduoti jam butelį degtinės, bet V. J. pasipriešinus ir jam nepavykus išplėšti butelio, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 0,7 l talpos degtinės „Gradus“ butelį, 12,49 Eur vertės, po to toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje vėl išsakydamas parduotuvės pardavėjai V. J. grasinimus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš parduotuvės prekybos salės 4 vnt. 0,5 l talpos alaus „(duomenys neskelbtini)“ skardinių, kurios vieno vnt. vertė – 1,65 Eur, bendra vertė – 6,60 Eur, t. y. plėšimo būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, kurio vertė 6,60 Eur.
2. Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 12 d. 16.23 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės vertės turtą – šonines reples „Knipex“, 34,99 Eur vertės, akumuliatorinį smūginį veržliasukį „Ryobi“, 289 Eur vertės, iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 323,99 Eur.
3. Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. 13.40 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės vertės turtą – akumuliatorinį diskinį pjūklą „Makita (duomenys neskelbtini)“, 169 Eur vertės, atsuktuvą su antgaliais „Total“, 20,95 Eur vertės, išorines reples „Topex 32D517“, 16,49 Eur vertės, t. y. iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 206,44 Eur.
4. Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 15.15 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,10 prom. neblaivumas), elektrinių prietaisų skyriuje, žnyplėmis nukirpdamas vielą, laikančią įrankius, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Makita HP333DWAE“, 135 Eur vertės, akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Makita DF333DWME“, 155 Eur vertės, elektrinį diskinį pjūklą „Makita HS6601“, 115 Eur vertės, kuriuos įsidėjęs į kuprinę, išėjo pro prekybos centro kasas už prekes nesusimokėjęs, t. y. iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 405 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. nesutinka su jam paskirta bausme, nurodydamas, jog jam skirta per griežta bausmė. Teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, prieš teismo posėdį atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido, sutinka su civiliniais ieškiniais. Nurodo, kad jis turi du mažamečius vaikus, šeimos materialinė padėtis yra sudėtinga. Jis būdamas laisvėje gali dirbti, atlyginti civilinius ieškinius, pasirūpinti savo šeima.
6. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. lapkričio 17 d. gautas nuteistojo A. L. prašymas padidinti disponuojamą pinigų sumą. Nurodo, kad prokuroro 2025 m. balandžio 3 d. nutarimu jam skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, kuris skundžiamu nuosprendžiu paliktas galioti iki priteistų sumų sumokėjimo. Jam leidžiama disponuoti suma yra per maža, nes jam atliekant bausmę pataisos įstaigoje reikalingos lėšos pragyvenimui, t. y. nusipirkti maisto produktus, kelionėms pas gydytojus.
7. Teismo posėdyje nuteistasis A. L. prašė jo apeliacinį skundą dėl bausmės sušvelninimo tenkinti, o dėl prašymo leisti disponuoti didesne suma, šio reikalavimo atsisakė, gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. nesutinka su jam paskirta bausme, prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, jog teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir pagal bendrąsias bausmių skyrimo taisykles tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-266-648/2022).
11. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamas veikas paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. L. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
12. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl nuteistajam A. L. paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių matyti, kad apylinkės teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir trys baudžiamieji nusižengimai, jo asmenybę, konstatuodamas, jog praeityje jis ne kartą teistas, nusikalto teistumui neišnykus, sistemingai daro nusikalstamas veikas, daugiausiai nusikalstamas veikas nuosavybei, daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų, kas rodo, kad jis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, toliau daro nusikalstamas veikas, kurios yra dėsningas jo elgesio padarinys. Teismas nustatė vieną nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
13. Įvertinęs paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. L. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, nesistengia pakeisti savo elgesio, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurių dydžiai parinkti didesni nei vidurkis už baudžiamuosius nusižengimus (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas artimas straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
14. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju A. L. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi teismas įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė bausmes neperžengdamas sankcijoje numatytų ribų, dėl to jų keisti, mažinti jų trukmę, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.
15. Be to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apylinkės teismas paskirtas bausmes subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskyrė subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės laikyti neadekvačia ar neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų veikų pobūdžiui bei ją dar labiau švelninti, ar skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija nemato jokio teisinio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys apie sistemingą apelianto nusikalstamą elgesį rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neatsisako savo kriminalinių polinkių, analogiškus nusikaltimus daro pakartotinai.
16. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiuo atveju nuteistasis jau ne pirmą kartą darydamas analogišką veiką ir žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas. A. L. atsainus požiūris į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, nekritiškumas savo veiksmams bei elgesio nekeitimas, taip pat tai, jog anksčiau taikytos gana griežtos laisvės atėmimo, arešto bausmės, bausmės vykdymo atidėjimas, A. L. jokios teigiamos įtakos nepadarė, leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 4 punkte numatytas tikslas – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apelianto atžvilgiu pasiektas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu A. L. už keturias veikas parinktos bausmės rūšys, nustatyti dydžiai, paskirtų bausmių bendrinimas taikant bausmių apėmimo būdą, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtos bausmės sumažinimas vienu trečdaliu, ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei bei užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytų aplinkybių, kad jis nori pakeisti savo gyvenimą, nori būti pavyzdingas pilietis, dirbti, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nori rūpintis šeima. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.
18. Apibendrindama visa, kas išdėstyta ankščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tai, kad paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, skiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, netenkina subjektyvių apelianto lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistojo teisinę padėtį, tuo labiau bausmės už padarytas nusikalstamas veikas skiriamos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą.
19. Taip pat šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo A. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį taikant jam bausmės vykdymo atidėjimą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek anksčiau aptartą A. L. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti A. L. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
20. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. kėlė klausimą dėl jam inkriminuotos nuskalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2025 m. vasario 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, kuris įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d., keitėsi BK 180 straipsnio 1 dalies sankcija, kurioje buvo įtvirtinta alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Tačiau, kaip jau buvo pasisakyta šioje nutartyje anksčiau, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam A. L. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota tiek atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, tikslus, tiek ir į nuteistojo asmenybę. Taigi šis minėtas įstatymo pakeitimas neduoda pagrindo nuteistajam A. L. už minėtą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę bausmę.
21. Nuteistasis A. L. Šiaulių apygardos teismui buvo pateikęs prašymą padidinti sumą pinigų, kuria jam leidžiama kiekvieną mėnesį disponuoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis šio prašyme nurodyto reikalavimo atsisakė, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
22. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
24. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistajam A. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 14.2.3. ir 11 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 375,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. L. teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam A. L. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. L. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis A. L. šiuo metu yra laisvėje atlikęs ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, yra jaunas, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo A. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo A. L. 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.