Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Virginijus Gedeikis, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu pagal 2025 m. lapkričio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. I. skundą dėl jo atžvilgiu ne teismo tvarka priimto nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026-01-13 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus R. G. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-15301-2026, A. I. nubaustas 580,00 Eur bauda už jo 2025-10-13 08.00 val., (duomenys neskelbtini), padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025-07-31 21:41 nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Pareiškėjas apskundė šį 2026-01-13 ne teismo tvarka jo atžvilgiu priimtą nutarimą teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Prašymas grindžiamas šiais patikslinto skundo motyvais: nutarime pateikti duomenys neatitinka tikrovės, paskirta bauda neteisėta, nes nebuvo tinkamai informuotas apie padarytą administracinį nusižengimą.

Atkreipė dėmesį, kad nei vieno elektroninio laiško, nurodyto nutarime negavo, todėl nieko nežinojo apie padarytą administracinį nusižengimą ir negalėjo vykdyti pareigos – nurodyti asmens, kuris valdė transporto priemonę nusižengimo padarymo metu.

2025-11-20 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo administracinių nusižengimų registro pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tik tada sužinojo apie padarytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad 2025-11-28 telefonu susisiekė su policijos darbuotoja. Iš jos sužinojo, kad buvo siųsti pranešimai, tačiau jie jų negavo. Tą pačią dieną elektroniniu paštu ketpazeidimai@policija.lt parašė prašymą, nurodydami, kad nebuvo informuoti, siųsti pranešimai nebuvo gauti ir prašė leisti nurodyti pažeidimą padariusį asmenį, tačiau atsakymo nesulaukė. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad yra atsakingas, sąžiningas, vykdantis savo pareigas asmuo. Nesiekia vilkinti proceso, nevengia atsakomybės, elgiasi apdairiai. Pripažįsta, jog kartą jau yra praleidęs terminą informuoti, susimokėjo paskirtą baudą (pareigą įvykdė). Tai didelė suma, jo gaunamos pajamos nėra didelės, augina tris nepilnamečius vaikus. Tai labai pablogina jo ir jo šeimos narių turtinę padėtį. Akivaizdu, jei būtų gavęs pranešimus – būtų iš karto reagavęs, juk žino, kad už šį pažeidimą labai didelė bauda. Tą nurodė ir prašyme, kurį siuntė 2025-11-28.

Pabrėžia, jog automatinis atsakiklis į jo siųstą prašymą iš karto atrašė: „Informuojame, kad Jūsų laišką gavome. Dėl didelio gaunamų laiškų skaičiaus Jūsų pateiktos informacijos peržiūra gali užtrukti“, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Dėl ANK 431 straipsnio 1 dalies ir 573 straipsnio taikymo nurodė, kad aiškinant ANK 431 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga ir ANK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, darytina išvada, kad, transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai ir, nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Aktualaus reikalavimo įteikimą reglamentuoja ANK 573 ir 611 straipsniai. Institucija turi teisę reikalavimą transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju – juridinio asmens vadovui, siųsti vienu iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, tarp jų ir elektroniniu paštu. Tačiau, sistemiškai vertinant minėtas ANK normas, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, kad administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti, tai matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Tokia nuostata atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, pagal kurią administracinių nusižengimų procesas paprastai pripažįstamas baudžiamuoju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme (2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01).

Analizuojant teismų praktiką, susijusią su tinkamu dokumentų įteikimu baudžiamosiose bylose, matyti, kad įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Tad, nors BPK ir nustato galimybę asmeniui apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, teismas turi įsitikinti, jog asmeniui apie teismo posėdį pranešta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

Aptarta praktika suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir administracinių nusižengimų bylose Institucija neturėtų apsiriboti formaliu reikalavimo pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu) išsiuntimu, o privalo imtis priemonių įsitikinti, kad procesinis dokumentas – pranešimas apie administracinį nusižengimą su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, buvo įteiktas aptariamoje normoje išvardytiems asmenims. Tuo labiau kad, kaip jau buvo paminėta, aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti ir tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė.

Būtina paminėti ir tai, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis) (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024).

Atkreipia dėmesį, kad vien fakto, jog Valdybos pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, nepakanka pripažinti, kad buvo tinkamai informuotas apie pareigą pranešti, kas naudojo transporto priemonę, kadangi negauta jokių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad gavo Valdybos siųstą pranešimą.

Negavus duomenų, patvirtinančių, jog realiai gavo pranešimą, nėra pagrindo pripažinti, kad yra tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.

Pažymi, jog siųsto pranešimo elektroniniu paštu nepakanka, kad būtų pripažinta, jog jis, įmonės vadovas, buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesutinka su pareiškėjo skundu. Nesutikimo argumentai nurodyti šie: administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad pareiškėjas A. I., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vadovu, nusižengimo, kurio ROIK 25283290457, tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą 5 darbo dienų laikotarpį nenurodė visų duomenų, kurie numatyti ANK 611 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. liepos 31 d. nuo 21.39 val. iki 21.41 val. Klaipėdos rajono sav. (įvykio koordinatės X: 6196175, Y: 317954) ir Kretingos r. sav. (įvykio koordinatės X: 6200024, Y: 318923) vairuodamas įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 str. 2 d., tuo neįvykdydamas SEAKĮ 20 str. 4 d. numatytų reikalavimų pakartotinai.

Administracinio nusižengimo byloje yra šie duomenys apie pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (toliau – Pranešimas) siuntimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“: 1. 2025-08-07 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ automatiniu būdu Registre išsiųstas Pranešimas Nr. 00-ANR_PR-349607-2025 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre. 2. 2025-08-29 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Institucijos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-155222-2025 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre. 3. 2025-10-03 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Institucijos įgalioto pareigūno suformuotas ir išsiųstas Pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-180815-2025 elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos įmonių duomenų bazėje Scoris.lt esančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), bei registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu. AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinta siuntėjui 2025-11-13, nes gavėjas neatvyko į paštą atsiimti siuntos.

Byloje yra duomenys, t. y. 2025-11-28 A. I. elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, kad įmonės valstybės informacinėse sistemose ir registruose nurodytas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra įmonės buhalterės. Akivaizdu, kad šis elektroninis adresas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra deklaruotas naudojamas.

Pažymėjo, kad Pranešimai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Be to, Pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-180815-2025 buvo išsiųstas ir registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu, tačiau gavėjas neatvyko į paštą ir siuntos neatsiėmė, todėl ji buvo grąžinta siuntėjui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, A. I. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra nuo 2008-10-06. Akivaizdu, kad pažeidimo padarymo dienai, t. y. 2025-10-13, A. I. nevykdė pareigos, kaip įmonės vadovas, pateikti reikalaujamus duomenis Institucijai.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos Pranešimai buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų ir įteikti tinkamai. Pabrėžė, kad Institucija įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pranešimus siuntė visais įmanomais aukščiau nurodytais būdais, Pranešimas buvo siunčiamas ne vieną kartą, tačiau duomenys apie administracinį nusižengimą su įmonei priklausančia transporto priemone padariusį asmenį nėra pateikti iki šiol.

Dėl asmens administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių pažymėjo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, buvo įvertinta A. I. baustumo pažyma. Pažeidimo padarymo dienai A. I. turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, t. y. administracinio nusižengimo byloje ROIK 25291025051 jis nusižengimą padarė pakartotinai. Todėl priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje A. I. buvo paskirta 580 eurų piniginė bauda.

Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi administracine nuobauda skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Akivaizdu, kad A. I. negali būti taikoma švelnesnė administracinė nuobauda nei paskirta 2026-01-13 nutarimu, nes priešingu atveju nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad A. I., vadovaujantis Registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, jau ne vieną kartą buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalis, taigi, tai tik patvirtina faktą, kad jis žinojo kokius ir kokios apimties duomenis privalo pateikti.

Pabrėžė, kad SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra atskleistas kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtų nuostatų laikymąsi. Tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų laiku pateikti, šiuo atveju Institucijai, būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-25 nutartyje pasisakė, kad „ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SAEKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 dalis). ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti. (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti. (Konstitucinio Teismo 2013-12-06 Nutarimas, LAT 2021-02-25 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT–10 1073/2021).

Institucija pažymi, kad 2026-01-13 priimant nutarimą buvo tinkamai įvertinta A. I. administracinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kaip tai numatyta ANK 35, 36 straipsnių nuostatose ir paskirta administracinė nuobauda – 580 eurų bauda, kuri atitinka administracinės nuobaudos tikslus ir nėra per griežta.

Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. I. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 580 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Prašo 2026-01-13 priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir A. I. skundo netenkinti.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, kur numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, kai šis administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai.

Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi ...>.

Pagal ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (ROIK: 25291025051) duomenų matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas vairuojant automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio savininkas (valdytojas) yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, šios įstaigos vadovas yra A. I.. Juridinio asmens išraše matyti nurodyta, kad nuo 2025-02-07 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas – (duomenys neskelbtini), nuo 2020-08-31 adresas (duomenys neskelbtini).

2025-08-07, 2025-08-29 ir 2025-10-03 į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris atitinka ANK 573 straipsnyje numatytas nuostatas, išsiuntė pranešimus dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją, kaip tai numato ANK 611 str. 2 d. nuostatos, kas nusižengimo padarymo metu naudojosi įstaigos automobiliu, nustatytas informacijos pateikimo terminas penkios darbo dienos. Per visą laikotarpį A. I. kaip įstaigos vadovas policijai atsakymo nepateikė. Paminėtina, kad 2025-10-03 pranešimas buvo išsiųstas ne tik VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotu ir nurodytu Juridinių asmenų registre el. paštu, bet ir Lietuvos įmonių duomenų bazėje Scoris.lt esančiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu. Minėta registruota siunta 2025-11-13 grąžinta siuntėjui, nes gavėjas neatvyko į paštą atsiimti siuntos.

Išnagrinėjus skundą, patikrinus surinktą pirminę medžiagą, matyti, kad A. I. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 str. 2 d., požymiai, pareiškėjo kaltė įrodyta surinkta pirmine medžiaga, dėl veikos kvalifikavimo ir nuobaudos paskyrimo procesinių pažeidimų nenustatyta. A. I. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl skunde minimas argumentas, kad laiškų galimai negavo vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės, kadangi 2025-11-28 el. laiške pareiškėjas nurodė, kad Juridinių asmenų registre nurodytas el. paštas yra naudojamas, juo naudojasi buhalterė.

Nenustačius pagrindų skundžiamam nutarimui panaikinti, pareiškėjo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir 2026-01-13 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus R. G. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-15301-2026, kuriuo A. I. nubaustas 580,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.