- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-617-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37121-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. L.
- Nukentėjusysis
- D. J.
- Advokatai
- Jurgita Žiužn
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, už kuriuos jam paskirtas:
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas - 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintinas.
Priteista iš D. L. PSDF biudžetui padaryta 340,61 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų 61 ct) žala, nukentėjusiojo D. J. gydymo išlaidoms padengti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos Apsaugos ministerijos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteista iš D. L. 568,67 Eur (penki šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 67 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, juridinio asmens kodas – 188677437, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor bank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. liepos 31 d. apie 00.20 val., viešoje vietoje - prie uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, kilus žodiniam konfliktui, tyčia rankos kumščiu sudavė D. J. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiam D. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, po dešinės akies obuolio jungine, dešinės alkūnės sumušimą su odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžimą. Šiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. J. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, priimdami skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad nuteistojo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje padarymo yra pilnai įrodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. J..
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai motyvavo savo išvadas. Spręsdamas kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Tačiau po nuosprendžio priėmimo atsirado naujos sąlygos ir pagrindas taikyti BK 38 straipsnį ir šią baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
3.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas 2018 m. liepos 31 d. apie 0.20 val., prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės bendromis moralės normomis nepateisinamos priežasties, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis įžūliai, kilus žodiniam konfliktui, tyčia rankos kumščiu apeliantas sudavė D. J. ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. J. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, po dešinės akie obuolio jungine, dešinės alkūnės sumušimą su odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžimą, taip nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, nes dėl nosies kaulų lūžio D. J. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad apelianto padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, todėl tai atitinka vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygų.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. L. iš esmės pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Tai užfiksuota nuteistojo rašytiniame paaiškinime (t. 1, b.1.134), taip pat apklausos protokole pirmą kartą jį apklausiant įtariamuoju (t. 1, b. l. 141), kur pripažino visus nukentėjusiajam suduotus smūgius, viską nuosekliai ir nuoširdžiai papasakojo, nurodė, kad nuoširdžiai dėl įvykio gailisi, tačiau dėl įvykio kaltu prisipažino iš dalies, nes manė, kad įvykis iš dalies įvyko ir dėl paties nukentėjusiojo provokuojančio poelgio. Apklaustas papildomai apeliantas parodė (t. 1, b. l. 146), kad sutinka su įtarimu iš dalies ir nurodė, kad sudavė smūgius, tačiau pažymėjo, kad jis nepuolė pirmas nukentėjusiojo, todėl ir manė, kad jo kaltė yra dalinė. Parodė, jog tai, kad D. J. sudavė smūgius ir padarė sužalojimus, nuoširdžiai gailisi. Apklausiamas teisme apeliantas taip pat pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius (t. 2, b. l. 36) ir kad nebuvo būtina spręsti konflikto tokiu būdu, taip pat pripažino, kad sužalojimus padarė jis. Apelianto pozicija teisme buvo išreikšta kaip neprisipažinimas todėl, kad jis nesutinka dėl įvykių sekos, t. y. kad jis pirmas pradėjo, tačiau paties fakto niekada neneigė, smūgius visada pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas gynėjo neturėjo, todėl visiškai nesuprato teisinių niuansų, kas jam sutrukdė tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis ir iki galo suprasti visas aplinkybes. Anot nuteistojo D. L., galima neginčytinai teigti, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jog nukentėjusiajam sulaužė nosį, dėl paties įvykio apgailestauja, todėl mano, kad BK 38 straipsnio l dalies l punkte nurodyta sąlyga yra išpildyta. Nuteistasis D. L. nurodo, kad su nukentėjusiuoju jie yra susitaikę ir jis nukentėjusiojo atsiprašė, D. J. atlygino dalį neturtinės žalos, kitą dalį D. L. atlygins iki 2019 m. rugsėjo 1 d., turtinė žala nepadaryta, todėl nuteistajam nukentėjusysis pretenzijų neturi. Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. J. neprieštarauja, jog baudžiamoji byla būtų nutraukta jam ir D. L. susitaikius.
3.4. Nuteistasis D. L. teigia, kad jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimą, nuo pat pradžių iš esmės pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido ir su juo susitaikė, jis nuteistajam neturi jokių pretenzijų, nukentėjusiajam D. J. buvo atlyginta pagal susitarimą dalis dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos, nors jis civilinio ieškinio ir nereiškė, kitas priteistas žalas pilnai pripažįsta ir atlygins. Nuteistojo D. L. teigimu, yra visi pagrindai taikyti BK 38 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti. Anot apelianto, jis vadovaujantis BK 97 straipsniu, laikytinas neteistu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 136), dirba statybose, jokių blogų charakterizuojamų duomenų apie jį nėra (t.1, b. l. 161), byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, suvokė, kad elgiasi neleistinai ir neteisėtai bei gailisi dėl to nuo pat pradžių. Nuteistasis D. L. mano, kad visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir dėl to yra visos, BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, leidžiančios nutraukti baudžiamąją bylą jam ir nukentėjusiajam susitaikius bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo D. L. apeliacinį skundą negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo D. L. gynėja advokatė Jurgita Žiužnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir D. L. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį. Prokurorė Dalia Pangonienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis susitaikė su nukentėjusiuoju D. J.. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl jo kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nebuvo duomenų, kad nukentėjusysis su kaltininku yra susitaikę.
9. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kita), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.
10. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.
11. D. L. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284), o kitas pagal BK 11 straipsnio 4 dalį apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Pagal teismų praktiką, tik savanoriškas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę ar nuo jos atleisti. Kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl surinktų įrodymų, nelaikoma savanorišku prisipažinimu. Teismas, spręsdamas, ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-69/2013). Taigi viena iš tokių sąlygų yra prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką (BK 38 straipsnio 1 dalis). Todėl spręstina, ar nuteistasis D. L. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir ar jis davė parodymus dėl savo padarytų veikų. D. L., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, su jam pareikštu įtarimu sutiko, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad tai darė po to, kai nukentėjusysis užsimojo ir ketino jam trenkti, t. y. gindamasis. Kaltę pripažino iš dalies, nes manė, kad ji yra abipusė. Nurodė, kad dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 141-142). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas (t. 1, b. l. 146). Nuteistasis D. L., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jis neigia kaltę ir neprisipažįsta. Taip pat nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 34-35), t. y. kad jį pirma užpuolė. Pareiškime dėl susitaikymo nuteistasis D. L. nurodė pilnai pripažįstantis padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 115). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad D. L. pripažino smūgių nukentėjusiajam sudavimo faktą, ko pasėkoje, nukentėjusiam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas.
13. D. L. atlygino žalą nukentėjusiajam D. J., jo atsiprašė ir susitaikė. Tai patvirtina teismui pateiktas pareiškimas dėl susitaikymo ir pakvitavimas (t. 2, b. l. 115- 116). Nukentėjusysis D. J. pažymėjo, kad jam turtinė žala padaryta nebuvo (t. 2, b. l. 115), visą neturtinės žalos atlyginimą gavo pilnai, pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 116).
14. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). D. L. dirba (t. 2, b. l. 118-120), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 156-157), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. L. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalies, padarymą ir jam paskirta auklėjimo poveikio priemonė – įspėjimas. Nepaisant to, kad D. L. BK 97 straipsnio prasme, laikomas neteistu, tačiau nagrinėjamu atveju teigti, kad nuteistojo D. L. padarytos dvi smurtinės tyčinės nusikalstamos veikos yra atsitiktinės, nėra pagrindo. Abiejų teisės pažeidimų atvejais nuteistasis atliko tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, kurie sukėlė pasekmes. Pirmuoju atveju, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą D. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam padarė kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kairės akies obuolio sumušimą, tinklainės sukrėtimą, kraujagyslinio dangalo plyšimą, šioje byloje nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, po dešinės akies obuolio jungine, dešinės alkūnės sumušimas su odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžimas. Tai rodo, kad nuteistasis linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, jo daromi pažeidimai sunkėja. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog D. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
15. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, todėl nėra ir teisinio pagrindo nuteistąjį D. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
16. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taikant apeliantui BK 38 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutarė:
nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.