- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-541-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00195-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal T. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu T. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. 3.15 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, norėdamas parodyti savo išskirtinumą, iš chuliganiškų paskatų vairavo automobilį „BMW 318ci“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganiškai, t. y. buksuodamas galiniais automobilio ratais bei atlikdamas šoninį slydimą ratu (darydamas saulutes), taip gadindamas automobilių stovėjimo aikštelės dangą. Tokiais veiksmais automobilio vairuotojas kėlė pavojų eismo, savo bei kitų žmonių buvusių automobilių stovėjimo aikštelėje saugumui.
T. S. apskundė Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą apylinkės teismui ir Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui T. S. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti ir jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti, motyvuodamas tuo, kad jam ANK 420 straipsnio 2 dalis buvo pritaikyta netinkamai – nenustačius, dviejų būtinų šio nusižengimo sudėties požymių – chuliganiškų paskatų ir, kad tokiu vairavimu būtų keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-768/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017), teigia, kad būtent jo atveju vairavimo aplinkybės ir paneigia, kad jis siekė priešpastatyti save visuomenei, aplinkiniams, nes vairavo automobilį vėlyvos nakties metu, atokioje nuo kelio automobilio stovėjimo aikštelėje, nesant netoliese gyvenamų namų, iš kurių aikštelė būtų matoma, ir tai visiškai nesuderinama su chuliganiškomis paskatomis. Apeliantas nurodo, kad vairuodamas automobilį nuošalioje nuo kelio aikštelėje, jis nesiekė jokio savo ar automobilio išskirtinio demonstravimo, o būtent pasirinko tokią, jo nuomone, saugią vietą automobilio praslydimo ir stabilumo kontrolės sistemų funkcionavimo išbandymui, nes automobilį buvo susiremontavęs ir juo pradėjęs važinėti neseniai, kelyje bandyti to, nebūtų buvę saugu, nes kelias žymiai siauresnis, o aikštelėje buvo palankios sąlygos automobilio patikrinimui. Jokios grėsmės plačioje aikštelėje niekam nekėlė, automobilį vairavo jį kontroliuodamas. Apelianto tvirtinimu, priimant jam nutarimą, nebuvo laikomasi ANK 617 straipsnio 1 dalies, 591 straipsnio, 569 straipsnio 4 dalies nuostatų. Byloje netgi nebuvo patikimų duomenų apie neva chuliganiškas jo vairavimo paskatas ar realų pavojų, o jo nubaudimą bandoma grįsti vien tik policijos pareigūnų, surašiusių tarnybinį pranešimą ir priėmusių nutarimą, subjektyvia ir klaidinga nuomone apie jo elgesio paskatas. Byloje yra vienintelis dviejų policijos pareigūnų P. R. ir M. S. tarnybinis pranešimas, kuriame jie kaltina vairavus automobilį chuliganiškai ir viešosios tvarkos šiurkščiu pažeidimu, tarnybiniame pranešime net nenurodoma, kuo remiantis konstatuojamos būtent chuliganiškos vairavimo paskatos, kuo remiantis tvirtinama, kad jis norėjo demonstruoti savo automobilio išskirtinumą, ir prieš ką norėjo demonstruoti, kuo pasireiškė ir kuo remiami teiginiai apie tariamus pavojus.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas jo vairavimą vertino kaip chuliganišką vairavimą vien jau dėl to, kad „veiksmai, kai tam neskirtoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – vairuojant automobilį buksuojama galiniais automobilio ratais atliekant šoninį slydimą ratu, esant kitiems asmenims bei automobiliams“. Tačiau apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog teismas ignoravo įstatymo reikalavimus nustatyti ne tik objektyviąją, tačiau ir subjektyviąją administracinio pažeidimo pusę, t. y. nustatyti chuliganiškas paskatas kaip būtiną kaltės turinio elementą. Teismas nenurodė nei vieno įrodymo, patvirtinančio buvus chuliganiškas paskatas.
Apeliantas sutinka su tuo, kad jo paaiškinimai proceso metu nebuvo vienodi, tačiau jam iš nutarties visiškai neaišku, kokiu būdu teismas nustatė, jog visi jo paaiškinimai yra kaip siekis išvengti atsakomybės, kokie įrodymai teismui leidžia taip kategoriškai tvirtinti, kad visi jo paaiškinimai yra beverčiai ir, kokie įrodymai patvirtina buvus būtent chuliganiškas paskatas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jo vairavimo metu aikštelės gale stovėjo dar du automobiliai, iš kurių, atvykus policijai, išlipo kiti asmenys, kad prieš vairuodamas automobilį jis buvo išsiskyręs su draugais, padarė išvadas, kad jo vairavimo metu aikštelėje visgi buvo pašalinių asmenų, kuriems „neabejotinai buvo sukeltas pavojus“. Tačiau iš nutarties, kaip ir iš nutarimo, lieka visiškai neaišku, kame įžvelgiamas tas „neabejotinai sukeltas pavojus“, teismas visiškai nesiaiškino pavojaus realumo, o tokią išvadą padarė remdamasis vien savo ir policijos pareigūno P. R. subjektyviu, deklaratyviu įsivaizdavimu. Apeliantas tvirtina, kad tiek apklaustas policijos pareigūnas P. R., kad ir tvirtindamas apie kažkokį neapibrėžtą pavojų, tiek jis paaiškino, jog aikštelėje jis vairavo ties jos viduriu, o kiti du automobiliai stovėjo aikštelės gale. Nei jis, nei P. R. neparodė, kad aikštelėje būtų buvę kitų žmonių, išskyrus buvusius aikštelės gale stovinčiuose automobiliuose ar viename jų esančius žmones, kuriuos jis pastebėjo tik po vairavimo, tačiau prie automobilių jis net nebuvo prisiartinęs. Pareigūnas P. R. akcentavo ne kažkokį pavojų eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui, kaip tai numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau tik tai, jog po jo apsisukimų automobiliu, jis matė aikštelėje daug automobilių padangų įvairaus senumo žymių, kurių vienos galbūt paliktos jo automobilio, tačiau lieka neaišku, kaip padangų žymių palikimas ant grindinio gali būti vertinamas kaip pavojus eismo, savo ar kitų žmonių saugumui. Be to, P. R. netgi negalėjo patvirtinti, kad tos žymės buvo paliktos ką tik matyto jo vairavimo metu. Todėl, apelianto teigimu, teismo išvados apie pavojaus sukėlimą nėra grindžiamos duomenimis apie realaus pavojaus sukėlimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. Kurmis prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Apeliaciniame skunde nubaustasis T. S. neigia chuliganiškai vairavęs automobilį, nes jis niekam jokio realaus pavojaus nesukėlė, automobilį kontroliavo, visiškai nesiekė priešpastatyti save visuomenei, aplinkiniams, nes vairavo automobilį vėlyvos nakties metu, automobilio praslydimo ir stabilumo kontrolės sistemų funkcionavimo išbandymui pasirinko atokią nuo kelio automobilių stovėjimo aikštelę, prie kurios nėra gyvenamų namų, iš kurių aikštelė būtų matoma, ir tai visiškai nesuderinama su chuliganiškomis paskatomis.
Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Teismo posėdyje nubaustasis T. S., kaip ir apeliaciniame skunde, neneigė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu atliko manevrus, tvirtino, kad prieš tai įsitikino, jog tai daryti saugu. Kelio danga buvo šlapia, matė, kad aikštelėje stovėjo du automobiliai, bet žmonių išlipusių nebuvo, aikštelė buvo didelė, todėl atliko manevrus neturėdamas jokių chuliganiškų paskatų, niekam jokio pavojaus nekėlė (b. l. 18).
Tai, kad automobiliu buvo manevruojama automobilių stovėjimo aikštelėje, nešalina pažeidėjo atsakomybės padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir netgi uždarose teritorijose, jų taikymas susijęs su kelių eismo dalyvių – transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Akcentuotina, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kaip apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo, esanti Plungės miesto centrinėje dalyje, į kurią bet kada gali atvažiuoti automobiliai, netgi ir vėlyvą naktį, nėra ta vieta, kurioje būtų galima neva tikrinti kaip funkcionuoja praslydimo ir stabilumo kontrolės sistema, bei gadinti jos dangą.
Apeliaciniame skunde T. S. akcentuoja, kad jis visiškai nesiekė priešpastatyti save visuomenei, aplinkiniams, nes vairavo automobilį vėlyvos nakties metu, tačiau pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos nebūtinai sietinos su tuo, kad asmuo norėjo priešpastatyti save prieš kitus. Teismo posėdyje T. S. savo chuliganišką vairavimą bandė pateisinti tuo, kad jis neva norėjo patikrinti automobilio praslydimo ir stabilumo kontrolės sistemų funkcionavimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiame paaiškinime, surašius jam administracinio nusižengimo protokolą, T. S. savo chuliganišką vairavimą bandė pateisinti tuo, kad jo automobilį tiesiog sumėtė. Ir tai aiškiai parodo, kad jis panaudodamas bet kokį pretekstą, siekė pateisinti savo chuliganišką vairavimą. Kaip jau paminėta, teismo posėdyje nubaustasis T. S., kaip ir apeliaciniame skunde, neneigė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje automobiliu atliko manevrus, prieš tai neva įsitikinęs, jog tai daryti saugu. Tačiau ne tik iš policijos pareigūnų P. R. ir M. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kuriuos teismo posėdyje patvirtino apklaustas kaip liudytojas P. R., bet ir pats nubaustasis T. S. apeliaciniame skunde neneigė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo du automobiliai, be to, juose sėdėjo žmonės, kuriuos neva jis pastebėjo tik vėliau (b. l. 5, 18–19). Aplinkybė, kad, T. S. tvirtinimu, jis automobilyje sėdinčių žmonių iš pradžių nematė, visiškai nešalina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Priešingai, tai parodo, jog T. S. visiškai nebuvo įsitikinęs tuo, kad savo veiksmais automobilių stovėjimo aikštelėje niekam nekelia pavojaus.
Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. R. ir tyrėjos M. Š. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad įvykio naktį patruliuodami, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo juodos spalvos automobilį, jis važiuodamas staiga pradėjo didinti greitį, kad automobilio galinė dalis prarastų tinkamą sukibimą su keliu, buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko vairą ir automobilis slydo. Visą tai darė du kartus – į vieną ir į kitą pusę slysdamas šonu darė vadinamąją „aštuoniukę“, taip sukėlė sau ir aikštelėje buvusiems žmonėms realų pavojų. Išlipus iš tarnybinio automobilio buvo užuodžiamas degančios gumos – padangų kvapas, nuo automobilio galinių ratų vis dar rūko dūmai. Tik įsukus jiems į aikštelę, T. S. automobilį sustabdė (b. l. 5). Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas P. R. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 18–19). Aptartos T. S. automobilio vairavimo aplinkybės, kai jis buksuodamas galiniais ratais slydo šonu, suko vairą ir automobilis slydo, t. y. darė vadinamąją „aštuoniukę“, neabejotinai paneigia T. S. teiginį, jog jis kontroliavo automobilio važiavimo kryptį ir elgėsi saugiai. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad toks jo vairavimas kėlė realų pavojų ne tik jo paties, bet ir aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei bei turtui, nes akivaizdu, kad bet kuriuo momentu, T. S. tokiu važiavimu galėjo automobilio nesuvaldyti ir atsitrenkti į aikštelėje stovėjusius automobilius, kuriuose sėdėjo žmonės.
Be to, pažymėtina ir tai, kad T. S., automobiliu darydamas vadinamąją „aštuoniukę“, kaip jis pats teigė, tikrindamas automobilio sukibimą su kelio danga, privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, jog savo veiksmais jis ją gadina, todėl tokiu elgesiu, kai tyčia gadinama kelio danga, taip pat parodomas aiškus visuomenės negerbimas. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas N. R. parodė, kad toje aikštelėje ant grindinio buvo matomos ir anksčiau automobilių paliktos žymės, tačiau buvo matomos ir būtent T. S. automobilio paliktos naujos žymės, nes kai jis padarė manevrą, pavažiavo į priekį, paliktos žymės sutapo su jo automobilio rato protektoriumi (b. l. 18–19). Netikėti liudytojo policijos pareigūno parodymais nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas N. R. davė parodymus kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o nubaustasis T. S. už melagingų paaiškinimų davimą neatsako. Įstatymas jam suteikia teisę paaiškinimus naudoti kaip gynimosi priemonę.
Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad T. S. veiksmai, kai tam neskirtoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – vairuojant automobilį buksuojama galiniais automobilio ratais atliekant šoninį slydimą ratu, esant kitiems automobiliams bei asmenims, vertintini kaip chuliganiškas vairavimas, todėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu jis pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.