Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: jis 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie 20.02 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,35 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto teistas nebuvo (b. l. 44-46), padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, spręstina, kad jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punkte nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, atsakomybės nevengė, teisme pateikė motyvus dėl neteisėtų veiksmų, davė nuoširdžius parodymus viso proceso metu. G. R. elgesys po veikos padarymo, nuoširdus gailestis bei tai, kad supranta savo neteisėto elgesio pasekmes, išgyvena dėl jų, teismui abejonių nekelia. Kaip minėta, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl šios veikos, savo veiksmus vertina kritiškai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad anksčiau neteistas (b. l. 44-46), administracine tvarka baustas per 2024 m. vieną kartą už sustojimą draudžiamoje zonoje, taip pat prieš tai baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. leistino greičio viršijimą. Nors kaltinamasis kelis kartus gana ženkliai viršijo leistiną greiti, šie nusižengimai padaryti 2022 m., 2020 m., paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 47-53). Padarytų administracinių nusižengimų kiekis ir pobūdis nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo būtų linkęs nesilaikyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 41-43), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktais duomenimis, nusiskundimų iš kaimynų nėra gauta (b. l. 150). Aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad G. R. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

I. R., padavusi prašymą perduoti G. R. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista, iš esmės charakterizuojama teigiamai - (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktais duomenimis, nusiskundimų iš kaimynų nėra gauta (b. l. 153, 154), administracine tvarka bausta už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos. Matyti, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės santykiai yra artimi, glaudūs, kartu praleidžia didžiąją laiko dalį (kartu ir dirba), laiduotojos teigimu, yra savo sutuoktiniui autoritetas. Duomenys, apibūdinantys I. R. asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų nuoširdaus ir artimo tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad I. R. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl G. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. R. atsakomybei. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams ir šešeriems mėnesiams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinus jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, I. R. finansinę padėtį, spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų 6 mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Toks terminas nustatytinas įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, kaltinamasis pavažiavo trumpą atstumą iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).

Kaltinamasis G. R., būdamas neblaivus vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, G. R. vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) mieste, kaip nurodė, nuvažiavęs į parduotuvė nusipirko du butelius degtinės, o išgėręs ketino vykti į namus, kaip pats nurodo, esančius už 30 km. Policijos pareigūnų jis buvo sustabdytas gavus pranešimą apie įtartiną vairavimą, jam buvo nustatytas išties didelis neblaivumo laipsnis - 3,35 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamas sukėlė pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo netaikymas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Be to, būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai

Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė pateikė prašymus netaikyti transporto priemonės konfiskavimo. G. R. prašymą grindžia tuo, kad automobilis VW Tiguan yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kartu su sutuoktine vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, pajamos iš turimos veiklos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Darbo laikas baigiasi apie pirmą valandą nakties, o nuvykti ar parvykti iš (duomenys neskelbtini) iki gyvenamosios vietos kitu būdu nei naudojantis automobiliu, atvežti prekes, nėra galimybės. Sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą ir gali užtikrinti abiejų darbo galimybes. Netaikant automobilio konfiskavimo, o leidžiant sumokėti konfiskuotino turto vertę pinigais, būtų proporcinga, nevaržytų akivaizdžiai labiau, nei reikia baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti. I. R. prašyme netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, vietoje jos sumokant vertę atitinkančią pinigų sumą, nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, susijusios su vykimu į nuo gyvenamosios vietos nutolusią darbovietę, taip pat veiklos pobūdžiu, nurodo, kad konfiskavus automobilį ir ji neteks galimybės dirbti, konfiskuojant turtą bus ribojama teisė ir į jos nuosavybę. Apie tai, kad sutuoktinis vairuos jų šeimai priklausantį automobilį būdamas neblaivus, nežinojo ir negalėjo žinoti.

Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022).

Tiek G. R., tiek jo sutuoktinė nurodė, kad transporto priemonė yra bendroji jungtinė jų abiejų nuosavybė, tuo tarpu, I. R. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šeimos turtą sutuoktinis vairuos būdamas neblaivus, atitinkamai daroma nuoroda į BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-81-976/2019). Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka bei gauti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018). Taigi, nors automobilis yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, kaip minėta bendraturtis nelaikomas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio 4 dalies kontekste, todėl nėra pagrindo dėl šių nustatytų aplinkybių spręsti dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo.

Kitas iš pateiktų argumentų dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, vietoje jos išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, yra susijęs su kaltinamojo bei jo sutuoktinės veikla, jos pobūdžiu, tai, kad darbo vieta yra nutolusi nuo gyvenamosios vietos.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Kaip nurodyta pirmiau, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, pirma, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, konstatavus BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir galiausiai nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju, jokių aplinkybių, kurios atitiktų BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sąlygas ir sudarytų pagrindą ne konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, kuri pripažinta veikos padarymo priemone, o išieškoti šio automobilio vertę, byloje nenustatyta. Prašymas netaikyti transporto priemonės konfiskavimą yra grindžiamas nepatogumais, kuriuos patirs darbinėje veikloje (vėlyva darbo pabaiga, ankstyva pradžia, darbo ir gyvenamąsias vietas skiria didelis atstumas, be transporto priemonių nebus galimybės atsivežti prekių). Nekelia abejonių aplinkybės, kad transporto priemonės konfiskavimas sukels nepatogumų kaltinamajam jo kasdienėje bei darbinėje veikloje, tačiau tokios nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki padarant nusikalstamą veiką ir buvo gerai žinomos, todėl jis turėjo įvertinti gresiančias neigiamas pasekmes tiek sau, tiek ir savo šeimai, prieš vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam. Be to, teismui nebuvo pateikta duomenų dėl sunkios kaltinamojo ar jo šeimos padėties, kas galėtų iš esmės apsunkinti kitos transporto priemonės įsigijimą (kaltinamojo teigimu, sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones ir užtikrintų darbinių funkcijų vykdymą). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad aptariama transporto priemonė nėra vienintelė, kurią turi šeimoje.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio vertė yra 24 360 Eur (su PVM), tačiau kaltinamasis pateikė UAB „Marleksa“ parengtą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio Volkswagen Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 17 700 Eur.

Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte ar asmens finansinėmis galimybėmis įsigyti kitą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Akcentuotina, kad sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, automobilio vertė nėra laikoma išimtine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei kaltinamojo bei laiduotojos prašymuose nurodytos aplinkybės, susijusios su patiriamais nepatogumais dėl darbinės veiklos, nei transporto priemonės vertė nesudaro pagrindo spręsti, kad automobilio, kaip veikos padarymo priemonės, konfiskavimas būtų neproporcingas šioje situacijoje, jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad tikslinga konfiskuoti ne transporto priemonę, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, teismas nenustatė.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju, skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams.

VI. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, advokatės Violetos Bazienės teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 325 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamoji byla teisme gauta su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, taip pat kaltinamasis nemoka proceso kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktais pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-77), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2024 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. R. automobiliui Volkswagen Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-88), paliktinas galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. (G. R.), padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos I. R. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

G. R. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. R., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti G. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2024 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. R. automobiliui Volkswagen Tiguan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskacijos įvykdymo.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. R. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.