Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui, gynėjui advokatui D. J.,

dalyvaujant naudojantis nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, nukentėjusiojo atstovei J. K. ir įgaliotam atstovui advokatui V. B., asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones D. B. ir jo atstovei pagal įstatymą S. P., ekspertei teismo psichiatrei S. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalyje, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajono sav., (duomenys neskelbtini) , šeim. padėtis nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) sanatorinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas 2020-07-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustą LR BK 150 str. 4 d. numatytą visuomenei pavojingą veiką ir jm paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - priverstinis ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. vasario 3 d., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu, suprasdamas, kad N. V. yra mažametis ir negali teisingai suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės ir tam pasipriešinti, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle dėl mažametystės, daugiau kaip vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. prieš N. V. valią čiulpė jo lytinį organą, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini) . Be to, jis 2021 m. vasario 3 d. apie 20.30 val,. (duomenys neskelbtini) , adr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) raj., turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu, suprasdamas, kad N. V. yra mažametis ir negali teisingai suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės ir tam pasipriešinti, pasinaudodamas bejėgiška jo būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. prieš N. V. valią čiulpė jo lytinį organą, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini) .

Įrodymai, kuriais grindžiamas įstatymo uždraustos veikos padarymas.

Mažametis nukentėjęs N. V., 2021-03-02 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad D. lindo prie jo pimpalo. Jis čiulpė pimpalą. D. prie jo lindo, jis lenda, kai vedasi į kambarį. Jis čiulpė ir čiulpė pimpaliuką. Jis čiulpė vieną kartą, ar daugiau neatsimena. D. viską liečia, eina iš paskos jo. Tuo metu kiti vaikai būna virtuvėje. Kai čiulpė jo pimpaliuką, tai D. sakė "nelįsk prie manęs" ir išėjo. Jis buvo apsirengęs drabužiais, kuriuos D. nurengė. Kai rengė drabužius, jam nieko nesakė. D. buvo atsiklaupęs ir jam sakė „kišk į savo šikną pimpalą“. Kai viskas taip vyko, jautėsi liūdnas. Nežino kiek kartų taip viskas vyko. D. buvo apsirengęs, kai čiulpė jo pimpaliuką. D. visą laiką buvo su rūbais, kelnėmis. D. be kelnių, nuogo nėra matęs. (I tomas, b.l. 40-41, 45)?

Liudytoja J. K. parodė, kad 24 metus globoja vaikus, tokių nutikimų nebuvo, vienintelis D. turėjo pripažintą psichinį atsilikimą. Įvykiai prasidėjo mokykloje, jį labai stebėjo, tačiau kartais tenka išvažiuoti, išeiti į kitą patalpą, 100 proc. negali būti nuolat su globotiniu. Tą kartą atvažiavo žmogus taisyti daiktą, su juo gėrė kavą ir iš akiračio trumpam dingo D., rado su N. svetainėje, klausė čia vyksta ir jis viską papasakojo, o D. prisipažino kas vyko. Apgailestauja, pati jaučiasi labai negerai kad nepastebėjo, neapsaugojo, neužtikrino. Viskas prasidėjo prieš porą metų (duomenys neskelbtini) sanatorinėje mokykloje, kurioje D. mokėsi, kur jis apsigyveno su A.. D. skųsdavosi, kad jam negera, nenori kartu gyventi, ji pranešė auklėtojai, bet auklėtoja sakė neturi kito kambario. Kai D. atvažiavo į namus Kalėdų atostogų tada išsiaiškino, kad vyksta negražūs dalykai, kad vakarais A. jungia porno video, kartu su D. žiūri, užsiima masturbacija ir negražiais dalykais, vienas kitam čiulpia. D. šį įprotį atsivežė iš (duomenys neskelbtini) sanatorinės mokyklos. Tada pasakė auklėtojai ir juos išskyrė. Vėliau auklėtoja paskambino ir pranešė, kad D. du vaikus nusivedė į tualetą, kažkas ten vyko, numovęs kelnes buvo, jiems kažką darė. Auklėtoja sakė gal ten nieko nevyko, gal vaikai tik domisi savo lytiniais organais. Visi tie vaikai gyvena kituose vaikų namuose, jie grįžo į savo namus ir pasakojo auklėtojoms, kad D. prie jų lindo ir čiulpė. Visi parašė pareiškimus, prasidėjo teismai, kurie dar nesibaigė, šiuo metu pagal paskutinį teismą jam skirtas privalomas ambulatorinis gydymas. N. papasakojo, kad D. numovė jam kelnes, kad tai vyko kelis kartus, jam čiulpė pimpaliuką. D. taip darydavo, kai liudytoja išvažiuodavo karves melžti, kai nemato suaugusieji, tada jis nusivesdavo. N. klausė kodėl jis nešaukė pagalbos, o jis sakė – D. suima už rankų, stiprus, bijau. N. lankosi pas psichologą, šiuo metu atostogos, užsiėmimai nevyksta, užsiima meno terapija, vaikui taikomas atsipalaidavimas. N. apie įvykį nenori kalbėti, yra uždaras vaikas, nekalba apie tokius įvykius. Prieš įvykį (duomenys neskelbtini) D. lankėsi pas psichiatrą, gėrė vaistus, lankėsi pastoviai pas gydytoją, teismo sprendimu jam skirtas ambulatorinis gydymas, D. šeimynoje gyvena nuo 5 metų. D. sakė, kad N. taip darė keletą kartų bet, kiek kartų – negali pasakyti. N. raida atsilieka, jis negali pasakyti skaičiaus, todėl N. papasakojo tik apie paskutinį atvejį ir sakė, kad buvo ir daugiau kartų, o skaičiaus nenurodė. Kai įvyko tas paskutinis įvykis, D. dar buvo stebimas ambulatoriškai. Tas stebėjimas buvo vykdomas realiai, gydytoja skirdavo susitikimą, veždavo jį, D. kalbėdavo su gydytoja, vaistus vartodavo geranoriškai. Jis impulso atveju nesusilaiko, lenda prie nepilnamečių vaikų, negali suvaldyti savo veiksmų, todėl jam skyrė stacionarinį gydymą. Ji, kaip globėja, turi užtikrinti visų vaikų saugumą, bet visą laiką stovėti prie D. negali, jo psichinis atsilikimas yra nepagydomas.

S. P., kaltinamojo atstovė pagal įstatymą -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone atstovė, parodė, kad D. B. globojamas pas J. K. šeimynoje, turi sveikatos sutrikimą, negalią, su juo dirba psichologai, logopedai. Apie įvykį institucijai žinoma, bandoma spręsti, globėja kreipėsi į skyrių, pas vaikų psichiatrą, būtent iš vaikų psichiatro buvo gauta rekomendacija, kad reikia vaikui gydymo, todėl jis atskirtas nuo globėjos. Kitokių skundų dėl šios šeimynos nėra gavę, J. K. šeima globoja daug vaikų, visada bendradarbiauja, klausimus sprendžia bendrai, globoja vaikus virš 20 metų.

Teismo ekspertė S. S. parodė, kad yra susipažinusi su bylos medžiaga atliekant D. B. ekspertizę ir tvirtina savo išvadą. Paaiškino, kad ekspertizės išvados formuluojamos įvertinus visus duomenis. Iš bylos medžiagos žinoma, kad D. B. intelektiniai gebėjimai pirmą kartą įvertinti 2017 m., jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. 2019 m. jis konsultuotas psichiatro, nustatyta diagnozė - vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, skirtas medikamentinis gydymas, vėl konsultuotas psichiatro, koreguojamas medikamentinis gydymas. 2021-01-25 konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro, kreiptasi į teismą, jam skirtas stacionarinis gydymas, o po ekspertizės atliktas pakartotinis intelekto vertinimas, kuris atitinka vidutinį protinį atsilikimą su reikšmingu elgesio sutrikimu. D. B., dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Protinis atsilikimas liko nepakitęs, šiuo metu, dėl savo sveikatos būklės, jis negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, didėja jo socialinis pavojingumas, veikos kartojasi, ambulatorinis gydymas nepadeda, todėl jam skirtas priverstinis gydymas. Nerekomenduota jam dalyvauti tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. Šiuo metu rekomenduojama priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonė, priverstinis stacionarinis gydymas specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Atsižvelgiant į ambulatorinį stebėjimą vykdančių gydytojų rekomendacijas ir tai kad gydymas buvo neefektyvus, šiuo metu reikalingas tik stacionarinis gydymas, vėliau šios įstaigos specialistai spręstų, kada būtų galima pereiti į ambulatorinį gydymą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021-04-28 - 2021-05-14 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-75/2021 nurodyta:

1. D. B. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo (F71.1)

2. D. B. dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo (F71.1) , baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

3. Šiuo metu D. B. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo F71.1. D. B. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės, t.y. priverstinis stacionarus gydymas specializuotoje įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis ((duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje).

4. Šiuo metu D. B. dėl dabartinės savo psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. B. dėl jam konstatuoto vidutinio protinio atsilikimo su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo (F71.1), negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose negali duoti parodymų. ( II tomas, b. l.18-23 )

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 273/2021 (01) nurodyta, kad N. V. kūne, įskaitant jo lyties organus, išangę ir burną sužalojimų nėra, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui. Nuoplovose nuo N. V. varpos seilių nerasta (I tomas, b.l. 59)?

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) dalyvės J. K., kad jos rūpintinis D. B., gim. (duomenys neskelbtini) , jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., galimai panaudojo seksualinį smurtą kito šios šeimynos globotinio N. V., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu. (I tomas, b.l. 1-3).

Globos namų "(duomenys neskelbtini) " pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nuodyta, kad N. V. paklausus, dėl ko atvyko į Pagalbos centrą, nurodo, kad D. (kartu šeimynoj gyvenantis paauglys) prie jo lindo ir čiulpė jo lytinį organą ("čiulpė mano pimpalą"). Vaiko atsiskleidimas, nupasakotos negatyvios intymios patirtys leidžia kelti įtarimą apie patirtą seksualinę prievartą. Tikėtina, kad dėl numatomų atsiskleidimo pasekmių, N. nepateikia visų turėtų intymių patirčių (I tomas, b.l. 25)

Motyvuojamoji dalis

Motyvai dėl įstatymu uždraustos veikos kvalifikavimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Priverčiamosios medicinos priemonės – tai gydomojo ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, bei tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo ir pan., tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos suėmimui ar laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis, BPK 406 straipsnio 2 dalis). Todėl jų taikymas galimas tik įrodžius visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį tuoj pat panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle prieš mažametį asmenį.

Byloje nukentėjusiojo N. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D. lindo prie jo ir čiulpė pimpaliuką, liudytojos J. K. parodymais, kad N. savo globėjai pasisakė, jog D. čiulpė jo pimpaliuką, o liudytojai apklausus ir patį D. jis tai patvirtino, Globos namų "(duomenys neskelbtini)" pateikta vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, neginčijamai nustatyta, kad D. B. 2021-02-03 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) tenkino lytinę aistrą su mažamečiu N. V., kuris gimęs (duomenys neskelbtini) ir kuris dėl mažametystės tuo metu negalėjo teisingai suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės ir tam pasipriešinti, todėl buvo pasinaudota bejėgiška nukentėjusiojo būkle dėl mažametystės.

Iš liudytojos ir šeimynos globėjos J. K. parodymų, nustatyta, kad N. raida yra atsilikusi, todėl jis prisimena tik paskutinį įvykį ir negali pasakyti, nuo kada D. su juo atlieka tokius veiksmus, o D. minėtai liudytojai patvirtino, kad taip darė ne vieną kartą ir tai būdavo tuomet kai liudytoja išvažiuodavo melžti karvių. Apklaustas įtariamuoju D. B. nurodė, kad Nojaus atžvilgiu seksualinę prievartą vykdė ne vieną kartą ir tai pradėjo daryti po to, kai apie tai sužinojo besimokydamas (duomenys neskelbtini) sanatorinėje mokykloje. Iš bylos medžiagos ir J. K. parodymų nustatyta, kad toks D. elgesys prasidėjo po to kai jis nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio su draugu A. Z. gyveno (duomenys neskelbtini) sanatorinėje mokykloje.

Įvertinus aptarta, teismas sprendžia jog įrodyta, kad D. B. tenkino lytinę aistrą su mažamečiu N. ne tik vieną kartą 2021-02-03 apie 20.30 val, tai daugiau kaip vieną kartą darė ir laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo iki 2021 m. vasario 3 dienos. Liudytoja J. K. parodė, kad po to, kai 2018 m. rudenį sužinojo apie tokį D. elgesį, jį visada visą laiką stebėjo, tačiau dėl darbo ir kitų pareigų to nuolat užtikrinti nebuvo galimybės, todėl D. turėjo realią galimybę atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus su N. V., kuris dėl savo amžiaus ir raidos sutrikimų negali įvardinti kiek kartų ir nuo kada tai tęsėsi. D. B. nuo 2018 m. rugsėjo mėn. jau buvo sulaukęs tokio amžiaus už kurį asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t.y. buvo vyresnis nei 14 metų, o nukentėjęs N. V. buvo mažametis gimęs (duomenys neskelbtini), todėl asmens, kurio atžvilgiu prašoma takyti priverčiamąsias medicinos priemones veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 397 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nes D. B., įvykdydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

Remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021-04-28 - 2021-05-14 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-75/2021 išvada (2 t., 192-196 b.l.) vienareikšmiškai nustatyta, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje D. B. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tai nėra laikinas, o lėtinis psichikos sutrikimas, todėl jis turi būti pripažintas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė S. S. patvirtino ekspertizės akte suformuluotų išvadų teisingumą, kad nurodyta priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje kur D. B. šiuo metu ir yra jam reikalinga, kadangi D. B. diagnozuotas psichikos sutrikimas- vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo, dėl kurio veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertė, atsižvelgiant į ligos pobūdį, siūlo taikyti ekspertizės akte nurodytą priverčiamąją medicininio poveikio priemonę.

D. B. teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką ir, vadovaujantis ekspertų psichiatrų ir psichologų rekomendacija, jam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos teismų praktikoje pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021).

D. B. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė įvertinus tai, kad ji turi ne tik užtikrinti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, į tai kad D. B. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu reikalaujančiu gydymo, kad ligos pobūdis, padarytos uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos pavojingumas (padarytas labai sunkus nusikaltimas), į tai kad D. B. jau buvo taikytas ambulatorinis gydymas, kuris nebuvo efektyvus, į ekspertės paaiškinimus, kad jo protinis atsilikimas kaip psichikos sutrikimas jam augant nesikeis, gali keistis tik jo elgesio sutrikimas, kuris koreguojamas taikant kompleksinį psichosocialinį gydymą, t.y. ne vien medikamentinį gydymą, teismas sprendžia, kad D. B. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaip ir siūlo byloje dalyvavusi ekspertė, teikusi ekspertizės išvadą. Šiuo atveju, D. B. skirti švelnesnę ar griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, priežasčių nėra.

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, o pagal BPK 405 straipsnį minėtus klausimus sprendžia teismas pagal priverčiamosios medicinos priemonės taikymo vietą.

Daiktų turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra.

Proceso išlaidos valstybės garantuojamai teisinei gynėjo pagalbai apmokėtinos iš valstybės lėšų (BPK 103 straipsnis ir 104 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 – 404 straipsniais, teismas

nutaria:

D. B. pripažinti padarius įstatymu uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje esant nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro) gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Panevėžio apygardos teismą.