- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-489-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10361-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- UAB „MEMEL INVEST“
- Ieškovas
- UAB „Verslitas“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-489-826/2015
2015 m. vasario 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „MEMEL INVEST“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Verslitas“ ieškinį atsakovei UAB „MEMEL INVEST“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė uždrausti atsakovui atlikti neteisėtus ir žalą sukeliančius veiksmus ir sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2014-07-18 ir 2014-07-28 pateikė ieškovui pranešimus dėl negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, kuri buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 29 d. (Nr. 131129/01) tarp UAB „Verslitas“ ir UAB „MEMEL INVEST“, vienašališko nutraukimo. Sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių terminui (sutarties 4.1 punktas). Atsakovo ketinimai nutraukti sutartį yra neteisėti ir sukelia grėsmę žalai atsirasti. UAB „Verslitas“ nesutinka su sutarties vienašališku nutraukimu ir nuomojamų patalpų perdavimu kitam asmeniui bei žalos turtui padarymu, laiko šį nutraukimą neteisėtu bei sukeliančiu žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas įpareigotas sustabdyti 2013-11-29 negyvenamųjų patalpų, adresu Liepos g. 81, Klaipėda, subnuomos sutarties Nr. 131129/01 nutraukimo ir ieškovo iškeldinimo veiksmus, taip pat uždrausta atsakovui pasinaudoti 2013-11-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 131129/01 11.9 punkte numatyta teise iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir prašė įpareigoti ieškovą per penkias darbo dienas pateikti teismui atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tokios sumos, kokiai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. 68 000 Lt. Nurodo, kad nuostoliai kildinami iš negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi nustatytos pareigos išsikelti po sutarties nutraukimo nevykdymo. Subnuomos sutartis buvo nutraukta, o kadangi ieškovas neišsikelia, turi už vėlavimo išsikelti laikotarpį mokėti 5000 Lt + PVM kas mėnesį subnuomos mokestį bei atlyginti kitus nuostolius, kurie susidaro savavališkai naudojant atsakovo turtą. 2014-09-16 nutartimi uždraudus iškeldinimo veiksmus, ieškovas ir toliau naudojasi subnuomojamomis patalpomis, nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, susijusių su jų vykdoma veikla. Kadangi bylos nagrinėjimas užtruks, atsakovas dėl ieškovo veiksmų patirs nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-30 nutartimi prašymą atmetė ir nurodė, jog aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Pagrindinis ieškovo reikalavimas byloje yra pripažinti, kad subnuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, ir uždrausti atsakovui pasinaudoti sutarties 11.9 punktu, pagal kurį ieškovas būtų iškeldintas. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovas įpareigotas sustabdyti iškeldinimo procedūrą iki teismo sprendimo. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir pareikalavus, kad ieškovas atlygintų atsakovo patirtus nuostolius, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas, nes atsakovas jau būtų pasinaudojęs sutarties 11.9 punktu, kuriuo ieškovas būtų įpareigotas išsikeldinti. Priešingu atveju, atmetus ieškinį ir iškeldinus ieškovą iš subnuomojamų patalpų, atsakovo teisė reikšti naują reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo išliks. Esant tokiam ieškovo statusui, atsakovo reikalavimas užtikrinti nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovas, teismui priėmus jam nepalankų sprendimą, neturėtų galimybių atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovas galimai patirs ateityje. Be to, atsakovas prašo nuostolių atlyginimo užtikrinimą taikyti tokiai sumai, kokiai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šios nuostolių sumos dydžio niekaip nepagrįsdamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas tokiu būdu tiesiog siekia apsunkinti ieškovą dėl pareikšto atsakovui ieškinio. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, tenkinimas prieštarautų jau priimtai ir įsiteisėjusiai 2014-12-12 nutarčiai, kuria areštuotas atsakovo (ieškovo šioje byloje) turtas už 17 616,81 Lt. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises. Atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,MEMEL INVEST“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo prašymą, nes teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių atsiras ateityje, turi būti įrodyti tik tikėtini nuostoliai. Ieškovas nemoka nuomos mokesčio, o dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudimo iškeldinti ieškovą –atsakovas negali patalpų išnuomoti kitiems asmenims ir patiria 6050 Lt nuostolius kas mėnesį bei po 250 Lt kas mėnesį už ieškovo savavališkai sunaudojamą elektros energiją (nepateikė įrodymų, kad nemoka). Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė ieškovo turtinės padėties, jo mokumo galimybių, nes nustačius, kad ieškovas dėl savo turtinės padėties negalės atlyginti atsakovo nuostolių, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Nurodo, kad ieškovo ieškinys apskritai yra nepagrįstas, juo siekiama neatlygintinai naudotis atsakovo turtu, iki ieškovas bus priverstinai iškeldintas. Atsakovas teigia, jog teismo nutartis yra formali ir nemotyvuota.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto prašymo dėl galimų nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (uždraudimo apeliantui iškeldinti ieškovą iš jam nuomojamų patalpų) taikymo, atlyginimo užtikrinimo (LR CPK 320, 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Šalių teisės civiliniame procese yra grindžiamos lygiateisiškumo principu (LR CPK 17 str.). Viena iš šalių interesų pusiausvyros derinimo priemonių yra įtvirtinta LR CPK 146 str.1 d., pagal kurią teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Visgi aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Tik šių dviejų aplinkybių visuma sudaro nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimo taikymo pagrindą.
Šalių lygiateisiškumo užtikrinimui proceso įstatyme yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju galimų nuostolių atsiradimo galimybė dėl nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo įrodyta.
Apeliantui šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra šios – įpareigojimas atsakovui sustabdyti 2013-11-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 131129/01 nutraukimą ir ieškovo iškeldinimo veiksmus bei uždraudimas atsakovui pasinaudoti 2013-11-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties 11.9 punkte numatyta teise nutraukus sutartį laisvai patekti į patalpas ar jas perduoti kitiems asmenimis. Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kurie buvo grindžiami nemokamu subnuomos mokesčiu bei einamaisiais mokėjimais už elektros energiją. Apeliantas kvestionuoja šią pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, kad teismas nevertino ieškovo turtinės padėties, jo mokumo galimybių, nes nustačius, kad ieškovas dėl savo turtinės padėties negalės atlyginti atsakovo nuostolių, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Byloje vyksta ginčas dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovas teigia, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė sutartį, nes jis moka nuomos mokestį, tačiau atsakovas siekia subnuomojamas patalpas išnuomoti kitiems asmenims. Tuo atveju, jeigu atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtų patenkintas, o ieškovas neįmokėtų reikiamos sumos, laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos ir ieškovas galimai būtų iškeldintas. Tokiu atveju ieškovui galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju jo vykdymas pasunkėtų arba apskritai taptų neįmanomas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti nepakanka fakto, jog ieškovo turtinė padėtis kelia abejonių, nes turi būti vertinamos visos šiam klausimui reikšmingos aplinkybės bei sąlygos.
Apeliantas teigia, kad jis patiria nuostolių, nes ieškovas nemoka subnuomos mokesčio, neišsikelia, o atsakovas negali patalpų išnuomoti kitiems asmenims. Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu, tačiau pareiga pagrįsti šiais ribojimais galimai kilsiančius nuostolius bei jų dydį tenka asmenims, kuriems laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad mokesčius moka, o apeliantas, teigdamas priešingai, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie nemokamus mokesčius. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kad patalpas nori išsinuomoti kiti subjektai (LR CPK 178 str.). Apeliantas teigia, kas ieškovas savavališkai naudojasi atsakovo patalpomis, tačiau teisme esant ginčui dėl subnuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nėra pagrindo išvadoms apie savavališką naudojimąsi apelianto patalpomis. Apeliantas išdėstė tik abstraktaus pobūdžio teiginius dėl galimų patirti nuostolių, šiuo aspektu konkrečių įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio, susijusio priežastiniu ryšiu su šioje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepateikta. Taigi apeliantas tikėtinų nuostolių atsiradimo galimybės neįrodė, o tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, kuriai esant teismas taikytų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str.1 d. 1 p.).
LR CPK 80 str. 2 d. numatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 28 Eur žyminis mokestis. Atskirieji skundai dėl nutarčių dėl nuostolių, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo taip pat apmokestinami žyminiu mokesčiu, nes yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Apeliantas už atskirąjį skundą žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl atmetus atskirąjį skundą iš atsakovo priteistinas 28 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „MEMEL INVEST“ 28 EUR žyminį mokestį už atskirąjį skundą valstybei.