Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. e2A-2016-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
e2A-2016-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35715-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „Verkių slėnis“
Trečiasis asmuo
UAB „Dokaras“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2016-653/2015Proceso Nr.2-68-3-35715-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Verkių slėnis“ apeliacinį skundą dėl 2014-12-19 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal J. K. ieškinį atsakovui UAB „Verkių slėnis“ su trečiuoju asmeniu UAB „Dokaras“ dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašant priteisti iš atsakovo 9184 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad namo, kuriame ieškovė turi butus, šilumos nuostoliai susiję su netinkamai atliktais statybos darbais (sienų mūrijimu, apšiltinimu, langų ir durų įstatymu). Ieškovę su atsakovu sieja sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, todėl atsakovas, kaip pardavėjas, atsako prieš pirkėją už garantiniu laikotarpiu išryškėjusius parduoto daikto trūkumus.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2014-12-19 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo 8021 Lt (2323,04 Eur) žalos atlyginimo, 241 Lt (69,79 Eur) žyminio mokesčio, 2620,20 Lt (758,86 Eur) advokatės pagalbos išlaidų, 72,12 Lt (20,88 Eur) eksperto išlaidų ieškovės naudai; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismas nustatė, kad 2007-08-14 d. šalys pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovo nebaigtos statybos du butus, esančius Verkių g. 68 G-1 bei 68G-2, Vilniuje, ir 4/145 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, minėtas nekilnojamasis turtas buvo perduotas ieškovei.

2013-07-12 d. bendro naudojimo objektų administratorius UAB „Caverion Lietuva" persiuntė ieškovei IĮ „Aterma" atliktą termovizinės analizės ataskaitą dėl namo Verkių g.68G termovizinio tyrimo, kurioje nurodoma, jog patiriami namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos nuostoliai šiose namo vietose: šilumos tilteliai susidaro balkono ir sienos sandūroje bei šviesesnėse vietose palei stogą ir išorinę sieną; įšąla apatinių sienų dalys; nesandariai užsidaro varčios; nepakankamai apšiltintos staktų dalys; šiluma prarandama per langus. Tokiu būdu, nurodytą dieną (2013-07-12) ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, kreipėsi į teismą -2013-10-28, ieškinio senaties termino (6 mėn.), numatyto CK 1.125 str. 5 d. 2 p., nepraleido. Teismo vertinimu, ieškovė net ir pastebėjusi, jog tam tikrose butų sienose jaučiamas šaltis, negalėjo vienareikšmiškai vertinti, ar tai yra dėl netinkamos daikto kokybės, ar dėl šaltesnių oro sąlygų lauke, todėl tokiu atveju padidindavo šildymą, kas sąlygojo ir didesnes šilumos sąnaudas. Nurodytus statybos defektus teismas laikė paslėptais, todėl ieškovė nebūdama statybos ekspertė, negalėjo padaryti išvados, kad jie atsirado dėl netinkamos atsakovo darbų kokybės, t.y. dėl atsakovo kaltės. Susiklosčius tarp šalių konfliktiškiems santykiams, ieškovė nesikreipė su pretenzija pas atsakovą.

Teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui kaip pardavėjui, pardavusiam netinkamos kokybės daiktą, daikto trūkumai pasireiškė per jo kokybės garantijos terminą. Be to, ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 p. atsakovas (pardavėjas) prisiėmė atsakomybę už paslėptus parduodamo turto trūkumus, dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Statytojas (atsakovas) yra atsakingas prieš ieškovę už parduotų butų kokybės trūkumus, išryškėjusius statinio garantiniu laikotarpiu, nes suteikė pirkėjai (ieškovei) kokybės garantiją pagal įstatymą (CK 6.317 str., 6.327 str. 3 d.).

Teismas pažymėjo, kad sienų termoizoliacijos bei apšiltinimo defektai yra laikytini paslėptais, jiems ištaisyti taikytinas garantijos terminas, kuris yra ne trumpesnis nei dešimties metų, skaičiuojant nuo 2007-11-10 (statinio pripažinimo tinkamu naudoti), tai reiškia, kad ieškovė nepraleido garantinio termino, nustatyto paslėptiems statinio trūkumams ištaisyti, ir kreipėsi į teismą su ieškiniu laiku.

Teismas nustatė, kad nepakankamai apšiltinta svetainės lango stakta, dėl netinkamai atliktų sienų šiltinimo darbų įšąlančios sienų dalys, susidarantys šilumos tilteliai stogo ir išorinių sienų sandūroje, cokolio ir sienos apšiltinimo medžiagų sandūroje, šilumos nuostoliai patiriami per langus dėl netinkamai atliktų langų apšiltinimo darbų, nesandariai užsidarančios durų bei langų varčios, vadovaujantis IĮ „Aterma" 2013-02-11 termovizinio tyrimo ataskaita bei teismo statybos techninės veiklos ekspertizė. IĮ „Aterma" termovizinio tyrimo ataskaitoje nurodytos defektinės pastato vietos ir šių defektų buvimą patvirtino teismo ekspertas A. B.. Ekspertas A. B. nustatė, kas žalos darbų atlyginimo kaina sudaro 8021 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas grindžia atsikirtimus į ieškinį tuo, kad Lietuvos higienos normos HN 42:2009 12 p. nurodyta, kad oro temperatūra, oro judėjimo greitis, ir santykinė oro drėgmė matuojami 0,1 m, 1,1 m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų, tačiau buvo matuojama nesilaikant šių reikalavimų. Su tuo teismas nesutiko, nes turi būti taikoma statybos metu (2007 m.) galiojanti Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: nepagrįstai rėmėsi eksperto išvada, nors ekspertas jokių tyrimų neatliko ir ėmėsi kito asmens atliktasi abejotinais tyrimais, eksperto išvados paviršutiniškos, neišsamios, teismas nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateiktų specialistų išvadų.

Teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto išvada dėl žalos sumos, neturėjo būti priteistas PVM.

Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė nepraleido 6 mėnesių ieškinio senaties termino, nes iki pat 2013 m. su pretenzijomis ieškovė nesikreipė.

Teismas nepriteisė dalies, proporcingos atmestų reikalavimų daliai, atsakovo patirtų išlaidų ekspertizei apmokėti.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio bylose pirkėjui pakanka įrodytų defektų faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodinėti, kad jis nėra atsakingas už trūkumus, kurie atsirado per garantinį terminą. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareiga: ieškovė įrodinėjo, kad defektų faktą IĮ „Aterma“ tyrimo ataskaita bei ekspertizės aktu. Atsakovas ginčijo, kad jis atsakingas už trūkumus bei ginčijo, kad defektai yra trūkumai.

Atsakovo samdytas specialistas taip pat neatliko jokio savarankiško tyrimo, o rėmėsi IĮ „Aterma“ termovizine analize ir įvertino jos teisingumą. Teismas pagrįstai nesivadovavo šiuo įrodymu, nes jis nepaneigė eksperto išvadų. Teismas sprendime pasisakė, kad ieškovės pateikti įrodymai paneigia atsakovo pateiktos UAB „Samprojektas“ išvados teiginius dėl IĮ „Aterma“ ataskaitoje matomų „šviečiančių linijų“. Taip pat teismas pasisakė kodėl atmeta atsakovo argumentus, analogiškus atsakovo specialisto argumentams (pvz. dėl HN 42:2009 taikymo, dėl vidaus ir išorės sienų termovizijos duomenų.

Atsakovo pagrindinis argumentas dėl termovizinės analizės netinkamumo buvo tas, kad nėra pateiti duomenys apie termovizinės kameros metrologinę patikrą, todėl IĮ Aterma“ nurodomos temperatūros negali būti laikomi aptikimais duomenimis. Tačiau kameros kalibravimo ir metrologinės patikros įrodymai buvo pateikti teismui bylos nagrinėjimo metu ir teismas pagrįstai juos laikė leistinais bei tinkamais įrodymais. Dėl kitų argumentų ekspertas pasisakė apklausos metu.

Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo teiktu įrodymu dėl IĮ „Aterna“ tariamo šališkumo, nes nurodytas el. laiškas buvo išsiųstas 2013-07-24, o termovizinė analizė atlikta – 2013-02-11.

Ekspertizė buvo atlikta pavasarį (2014-04-04). Ekspertas paaiškino, kad siekiant atlikti termoviziją, turi būti 20 C temperatūrų skirtumas tarp lauko temperatūros ir vidaus patalpų temperatūros. Tokių oro sąlygų ekspertizės atlikimo metu nebuvo, todėl ekspertas neturėjo galimybės atlikti termovizinio tyrimo. Ekspertas patvirtino, kad statybinė dokumentacija nebuvo būtina. Tai, kad metrologinė patikra ir kalibravimą patvirtinantys įrodymai buvo pateikti po ekspertizės, nepaneigia išvados teisingumo.

Šalies argumentai

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad namo sienų struktūra yra kitokia nei nurodė ekspertas.

Ieškovė nesutiko su apelianto nuomone, kad ginčui dėl garantiniu laikotarpiu išryškėjusių butų trūkumų turi būti taikoma higienos norma HN 42:2009. Taip pat nesutiko dėl STR 2.05.01:2005 taikymo šiam ginčui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl fakto apie statybos darbų trūkumus, apie ieškinio senaties termino praleidimą bei dėl žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Sprendžiant dėl statybos defektų buvimo fakto, teismas skyrė ekspertizę, kurią atliko teismo ekspertas A. B.. Taip pat šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo rašytiniu įrodymu - IĮ „Aterma“ tyrimo ataskaita. Nenustatyta, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje: ieškovė šiuo atveju įrodinėjo defektų faktą, o atsakovas ginčijo, kad jis atsakingas už trūkumus bei ginčijo defektų faktą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nesutikimo argumentų, kad atsakovas yra tinkamas šioje byloje, todėl šios aplinkybės byloje laikytinos nustatytomis ir apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo defektų prezumpcijos faktu, kaip teigė apeliantas; defektų faktą teismas konstatavo vadovaudamasis civilinio proceso rungimosi principu bei įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą.

Kaip buvo minėta, aplinkybei apie butų defektus nustatyti reikėjo specialių žinių, todėl teismas skyrė ekspertizę, dėl ko šalys neprieštaravo. Pažymėtina, kad atsakovas nereiškė nesutikimo argumentų ir dėl eksperto kandidatūros (1 t. b.l. 114). Byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo ekspertas turėjo reikiamą kvalifikaciją ekspertizei atlikti, todėl minėtas teismo ekspertas buvo kompetentingas atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus. Nėra duomenų, leidžiančių abejoti eksperto nešališkumu. Apeliantas kelia klausimą dėl išvados nepagrįstumo, dėl ko prašo skirti pakartotinę ekspertizę.

Pagrindinis apelianto argumentas dėl ekspertizės nepagrįstumo yra susijęs su tuo, kad ekspertas neatliko savarankiškų temperatūros matavimo tyrimų, bet pasirėmė 2013-02-11 IĮ „Aterma“ atliktais tyrimais (b.l. 22-47). Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, kritikuodamas eksperto išvadą bei IĮ „Aterma“ tyrimo ataskaitą, įrodymų, tiesiogiai paneigiančių defektų buvimo faktą, nepateikė - UAB „Samprojektas“ išvadoje taip pat nėra atlikta savarankiškų tyrimų, nenustatyta kitų tyrimo rezultatų. Pažymėtina, kad ir IĮ „Aterma“, ir atsakovo pateikta 2014-07-25 UAB „Samprojektas“ išvada yra rašytiniai įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad civilinis procesas grindžiamas koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), tačiau atsakovas pateikė rašytinį įrodymą - UAB „Samprojektas“ išvadą, kurioje dėstomos aplinkybės apie IĮ „Aterma“ tyrimo ataskaitos nepagrįstumą, - tik po ekspertizės atlikimo, todėl UAB „Samprojektas“ išvadoje išdėstytos aplinkybės nesudarė ekspertinio tyrimo dalyko.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. prieš Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialą, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiu minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl defektų buvimo fakto, kurio nustatymui buvo reikalingos specialios žinios, įvertindamas įrodymų visumą, jų įrodomąją vertę, tinkamai taikė tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo taisykles ir pagrįstai vadovavosi ne atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu, o ekspertizės išvada, t.y. teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Ta aplinkybė, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai dėl atsakovo pateiktos išvados vertinimo yra glausti, nereiškia, kad jais visiškai nebuvo atsakyta į pagrindinius atsakovo nesutikimo su ekspertizės išvada argumentus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepaneigė eksperto išvadų. Iš eksperto išvadų matyti, kad ekspertas betarpiškai apžiūrėjo objektą, išanalizavo jam pateiktą medžiagą ir pateikė savo išvadas apie statinio trūkumus, taigi, atliko būtiną tyrimą išvadai duoti. Atmestinas apelianto argumentas, kad teisės aktai draudžia ekspertui vadovautis jam pateiktais dokumentais, juos ištirti ir, nesant pagrįstoms abejonėms dėl jų turinio teisingumo, daryti savo išvadą. Apelianto argumentai, jog IĮ „Aterma“ atliekant tyrimą buvo nesilaikyta procedūrų ir parinktas netinkamas tyrimo metodas yra formalūs ir nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, jeigu ir būtų parinktas kitas metodas ar pan., rezultatai būtų kitokie. Iš bylos matyti, kad duomenys apie termovizoriaus kalibravimą ir metrologinę patikrą buvo pateikti (1 t. b.l. 136-138) po ekspertizės atlikimo, reaguojant į atsakovės rašytinius paaiškinimus, pateiktus po ekspertizės atlikimo (1 t. b.l.134). Apeliantas nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad šių vėliau pateiktų dokumentų turinys patvirtina, jog tyrimo rezultatai buvo iškreipti. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, atsakovas yra gyvenamųjų namų statybos užsakovas, todėl jam buvo žinoma visa statybos dokumentacija. Tuo tarpu apeliantas nenurodė kokios konkrečios statybinėje dokumentacijoje konstatuotos aplinkybės turi esminę reikšmę eksperto išvadai ir kaip šios aplinkybės iš esmės keičia atlikto tyrimo rezultatus. Atsakovo nurodyta aplinkybė apie 2013-07-24 IĮ „Aterma“ raštą neįrodo šioje byloje atlikto tyrimo rezultatų konkrečių trūkumų (1 t. b.l. 82), nes tyrimas buvo atliktas ankščiau - 2013-02-11. Be to, kaip buvo minėta, IĮ „Aterma“ išvada, kurią parengė atitinkamą kvalifikaciją turtintis specialistas, yra rašytinis įrodymas, kuris buvo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo išvados apie šiuo atveju taikytiną higienos normą yra paremtos teisiniu vertinimu, o ne eksperto išvada: teismas nustatė, kad turi būti taikoma Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, nes būtent šis teisės aktas galiojo statybos metu (2007 m.). Pažymėtina, kad apelianto pozicija dėl normų taikymo yra ne tik nepagrįsta, nes sprendžiant dėl statybos darbų kokybės, turi būti vadovaujamasi tomis normomis, kurios galiojo statybos darbų metu, bet ir prieštaringa: apeliantas skunde teigia, kad ginčui taikytina Lietuvos higienos norma HN 42:2009, tačiau tuo pačiu nurodo, kad taikytini būtent statybos metu galiojantys statybos techniniai reglamentai. Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 10, 11 p. nedraudžia atlikti matavimus ir kitais prietaisais (šiuo atveju – termovizoriu). Pritartina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams dėl kitų apelianto nurodytų argumentų, iš esmės paremtų prielaidomis, susijusių su eksperto išvados vertinimu (dėl atitvarų varžos šilumos matavimo ir pan.) Taigi, esant nustatytiems ir nenuginčytiems teisės aktuose nustatytam temperatūrų skirtumui, nėra pagrindo teigti, jog eksperto, betarpiškai apžiūrėjusio butą, išvada, kuri yra tinkamai motyvuota, išsami ir aiški, būtų nepagrįsta. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad ekspertas nenurodė nei vieno nukrypimo nuo Statybos techninių reglamentų, sprendžiant dėl daikto kokybės. Iš ekspertizės išvados matyti, kad ekspertas, nustatęs tam tikrus statybos darbų trūkumus, konstatavo, jog tai prieštarauja STR 2.01.01(6):1999 10 p.

Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi eksperto išvada, kaip pagrindiniu įrodymu byloje, ir jokių aplinkybių, dėl kurių būtų reikėję skirti papildomą ekspertizę, byloje nėra nustatyta.

Atmestini apelianto argumentai apie žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi eksperto lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir išlaidos yra išimtinai susiję su statybos defektų šalinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šia išvada nesutikti. Tai, kad defektų šalinimo darbai dar nebuvo atlikti ir nėra parinktas konkretus rangovas, nereiškia, jog ieškovės busimos žalos skaičiavimas, į žalos sumą įtraukiant PVM, yra nerealus (CK 6.249 str. 3 d.), tuo labiau, kad šioje situacijoje nėra galimybės pagrįstai įsitikinti, jog toks PVM ateityje vienareikšmiai būtų grąžintas.

Apeliantas neginčija, kad ieškovė su pretenzijomis dėl darbų kokybės kreipėsi 2013 m. antroje pusėje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatyti trūkumai nebuvo akivaizdūs. Jiems nustatyti, kvalifikuoti kaip defektus ir išsiaiškinti jų priežastys objektyviai reikėjo laiko ir specialisto pagalbos. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį 2013-10-28, ieškinio senaties termino nepraleido.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui dalies, proporcingos atmestų reikalavimų daliai, ekspertizės išlaidų. Tačiau iš teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ekspertizės išlaidas, atsižvelgė į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 72,12 Lt. Konkrečių paskaičiavimų, patvirtinančių, jog teismas neteisingai nustatė tokią sumą, apeliantas nepateikė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovės naudai 869 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė

2014-12-19 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto UAB „Verkių slėnis“ 869 Eur ieškovės J. K. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana ŽukauskienėVirginijus Kairevičius