- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-514-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01401-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- B. F., I. F., D. F.
- Ieškovas
- UAB „E. R. E. L.“
- Kategorijos
- 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. F., I. F., D. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 02 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „E. R. E. L.“ ieškinį atsakovams B. F., I. F., D. F. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamo pastato.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus I. F., B. F., D. F. iš ieškovo nuosavybės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies bei iš patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 27-28). Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 8 d. įvyko antstolės B. P. organizuotos nekilnojamojo turto varžytynės, kuriose ieškovas įsigijo I. F. ir B. F. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., dalį ir patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). 2011 m. balandžio 8 d. buvo pasirašytas varžytinių aktas Nr. 0171/10/14689/1, 2011 m. balandžio 21 d. buvo priimta Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis (civ. b. Nr. P2-146-855/2011), 2011 m. birželio 17 d. buvo priimta Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis (civ. b. Nr. 2-1674-855/2011) bei 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis (civ. b. Nr. 2SA-237-345/2011), kuriais ieškovui buvo perduota nuosavybės teisė į aukščiau nurodytą turtą. Ieškovas, įsigijęs nuosavybės teise turtą, ne sykį žodžiu kreipėsi į I. F. dėl geranoriško turto atlaisvinimo bei jo perdavimo ieškovui. 2012 m. kovo 14 d. I. F. ir B. F. per antstolį buvo įteiktas pranešimas dėl turto atlaisvinimo ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio terminas I. F., B. F. bei su jais turte gyvenantiems asmenims, t.y. atsakovams, išsikelti iš neteisėtai užimamo turto. Tačiau nei per šį terminą, nei iki šio ieškinio datos atsakovai turto neatlaisvino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-02 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iškeldino B. F., I. F. ir D. F. iš ieškovui UAB ,,E. R. Estate“ priklausančios žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Linų g. 16, Klevinės vs., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., dalies ir patalpos-buto adresu Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Klevinės vs., Linų g. 16-2, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovas, nuosavybės teise įsigijęs turtą - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Linų g. 16, Klevinės vs., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., dalį ir patalpą-butą, adresu Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Klevinės vs., Linų g. 16-2, siekdamas įgyvendinti savo kaip savininko teises, kreipėsi į teismą dėl jo kaip savininko teisės į turtą pašalinimo, t.y. atsakovų iškeldinimo. Teismas konstatavo, jog atsakovai savavališkai naudojasi ieškovo turtu, pažeidžia jo teises, todėl ieškinį tenkino. Teismas bylą išnagrinėjo atsakovams nedalyvaujant ir netenkino jų atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nurodė, jog apie teismo posėdį atsakovai buvo informuoti 2012-06-12, o atstovavimo sutartį su advokatu pasirašė tik 2012-09-03. Teismas nurodė, kad atsakovai turėjo pakankamai laiko pasirinkti atstovą. Be to, patys atsakovai neatvyko į teismo posėdį ir savo neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismas konstatavo, jog atsakovų ir jų atstovo neatvykimo priežastys į teismo posėdį nėra svarbios.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai apeliaciniu skundo (b.l. 88-89) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes sprendimas yra priimtas pažeidžiant procesines teisės normas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovams bei jų atstovui nedalyvaujant ir taip pažeidė atsakovų procesines teises duoti paaiškinimus byloje, pateikti prašymus, užduoti klausimus ieškovui, sudaryti taikos sutartį byloje. Nurodo, kad apeliantai siekė išsipirkti gyvenamą būstą iš ieškovo, tuo tarpu teismui bylą išnagrinėjus be jų ir jų atstovo buvo pažeistos jų teisės derėtis ir susitarti su ieškovu dėl turto išpirkimo. Taip pat nurodo, kad teismas nesuteikė teisės atsakovams naudotis teisine pagalba būtent to advokato, kurį pasirinko. Nurodo, kad atsakovas D. F. yra nepilnametis, todėl byla turėjo būti nagrinėjama ypač atidžiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo atidėti posėdį ir bylą nagrinėjo be jų bei atstovo, neišklausęs atsakovų paaiškinimų, kas lėmė neteisingą šios bylos išsprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 91) prašo palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apeliantai nepagrįstai nurodo, jog pageidauja įsigyti turtą, nes atsiliepimo dienai jokios derybos dėl turto įsigijimo tarp šalių nevyksta. Be to, nurodo, kad apeliantai pripažįsta, jog piktnaudžiauja savo teisėmis neišsikraustydami iš turto ir tokiu būdu versdami ieškovą parduoti turtą apeliantams. Ieškovas nurodo, kad ieškovas pranešimą apie 2012-09-13 teismo posėdį gavo 2012-06-13. Apeliantai apie minėtą posėdį turėjo būti informuoti panašiu metu, t.y. beveik 3 mėn. prieš posėdį. Taip pat pagal CPK 246 str. 2 d. atstovo užimtumas paprastai yra nelaikomas neatvykimo į teismą svarbia priežastimi. Be to, nurodo, kad pagal Advokatūros įstatymą, advokato užimtumas kitoje byloje, yra svarbi priežastis, leidžianti advokatui atsisakyti pavedimo. Todėl tuo atveju, jei apeliantų advokatas buvo užimtas kitoje byloje, jis turėjo apie tai informuoti apeliantus ir atsisakyti pavedimo atstovauti juos. Taip pat nėra reikšminga aplinkybė, jog vienas iš atsakovų yra nepilnametis. Nepilnametis atsakovas buvo atstovaujamas savo tėvų byloje, o jokių specialių taisyklių dėl bylų, kuriose nagrinėjami reikalavimai dėl nepilnamečių iškeldinimo, nagrinėjimo nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinių teisės normų pažeidimo, t.y. savo skundą apeliantai iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų atstovo prašymo atidėti teismo posėdį ir bylą nagrinėjo jiems nedalyvaujant, dėl ko jie negalėjo duoti paaiškinimų, užduoti klausimų ieškovui, pateikti prašymų, išnaudoti taikos sutarties sudarymo galimybių.
Atmestinas apeliantų argumentas, jog bylą nagrinėdamas pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės atsakovams duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, užduoti klausimus ieškovui. Kaip matyti iš bylos, atsakovams buvo suteikta galimybė byloje teikti atsiliepimą (b.l. 61-62). Atsiliepime į ieškinį atsakovai turėjo galimybę išdėstyti argumentus dėl ieškinio, taip pat ir išdėstyti prašymus. Atsakovai apie 2012-09-13 vyksiantį teismo posėdį buvo informuoti 2012-06-12 (b.l. 70-71), todėl turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, teikti prašymus, papildomus argumentus. Kaip matyti iš pridėtos atstovavimo sutarties atsakovai sutartį su advokatu sudarė tik 2012-09-03 (b.l. 73). Prašymą atidėti posėdį advokatas pateikė 2013-09-12, t.y. prieš pat teismo posėdį (b.l. 72). Be to, pažymėtina, kad atsakovai patys į teismo posėdį neatvyko ir savo neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Taip pat kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog pagal Advokatūros įstatymo nuostatas, advokatui leidžiamam atsisakyti pavedimo dėl užimtumo kitoje byloje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog CPK 246 str. nurodo, kad užimtumas kitoje byloje nėra paprastai laikomas svarbia priežastimi. Kolegija pažymi, jog atsakovai net ir nedalyvaudami teismo posėdyje, turėjo galimybę pateikti teismui rašytinius prašymus, paaiškinimus iki teismo posėdžio pradžios, tačiau savo teisėmis nepasinaudojo. Kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas užkirto kelią šalims taikiai susitarti, nes net ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka šalys gali ginčą išspręsti taikiai ir sudaryti taikos sutartį (CPK 42 str., 293 str.). Tačiau byloje jokių duomenų apie tai, jog atsakovai ketino išspręsti ginčą taikiai, ar išsipirkti turtą iš ieškovo, kaip nurodė apeliaciniame skunde, nėra pateikta. Be to, pats ieškovas nurodė, kad jokių derybų tarp šalių nevyksta. Todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netenkinęs apeliantų atstovo prašymo atidėti posėdį ir išnagrinėjęs bylą atsakovams ir jų atstovui nedalyvaujant, procesinių teisės normų nepažeidė.
Kolegija sutinka su apeliantų argumentu, jog dėl to, jog byloje dalyvauja nepilnametis atsakovas, nagrinėjant bylą turėjo būti atidžiai įvertintos visos aplinkybės ir atsižvelgta į vaiko teises. Tačiau kolegija pažymi, jog nepilnametis vaikas byloje buvo atstovaujamas įstatyminių atstovų – savo tėvų, kurie turi pareigą tinkamai ginti ir atstovauti nepilnamečio vaiko teises, tuo pačiu nepiktnaudžiaujant savo teisėmis prieš kitus asmenims. CPK 42 str. 5 d. įpareigoja šalis savo teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekiant, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Apeliantai byloje šių pareigų tinkamai nevykdė, todėl turi prisiimti to pasekmes.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog kitų argumentų, kuriais ginčytų teismo sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą, apeliantai nenurodė.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.