- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 2-1674-855/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01187-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- I. F., B. F.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., S. S., AB Swedbank, UAB „E. R. E. L.“, LR Valstybinė darbo inspekcija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Vis vera“, UAB „Hakonlita“, UAB „Baltijos arsenalas“, UAB „Maxima LT“, AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, vertėjaujant Liucijai Jasnauskienei, dalyvaujant pareiškėjos antstolės B. P. padėjėjui E. S., pareiškėjui I. F., jo atstovui adv. padėjėjui E. S., pareiškėjai B. F., suinteresuotiems asmenims S. M., S. S., AB „Swedbank“ atstovui T. K., UAB „E. R. E. L.“ atstovei adv. G. N., LR Valstybinės darbo inspekcijos atstovei I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolės B. P. prašymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo bei pagal pareiškėjų I. F. ir B. F. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – S. M., S. S., AB Swedbank, UAB „E. R. E. L.“, LR Valstybinė darbo inspekcija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Vis vera“, UAB „Hakonlita“, UAB „Baltijos arsenalas“, UAB „Maxima LT“, AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Antstolė B. P. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0171/10/14689/1, kuriuo skolininkams I. F. ir B. F. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti 273/1003 dalis žemės sklypo ir butas, esantys Linų g. 16, Klevinės vs, Vilniaus r., buvo parduoti iš varžytinių UAB „E. R. E. L.“. Antstolė nurodė, kad vykdė išieškotojo – hipotekos kreditoriaus AB Swedbank pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo: 244481,54 eurų negrąžinto kredito, 13335 eurų nesumokėtų palūkanų, 248,21 eurų už laiku negrąžintą kreditą, 1706,68 eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso – 259771,43 eurų, 130 Lt žyminio mokesčio, 6 mėnesių EURIBOR + 0,8 proc. maržos sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 5 procentų įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2010-05-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, priverstinai parduodant iš varžytinių išieškotojui įkeistus skolininkams I. F. ir B. F. priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 573/1003 dalį žemės sklypo ir butą, esančius Linų g. 16, Klevinės vs., Vilniaus r. Nurodė, kad 2010-09-14 turto arešto aktu buvo areštuotas šis nekilnojamasis turtas, 2010-10-04 I. F. ir B. F. sutiko, kad turtas būtų realizuotas iš varžytinių, 2010-10-04 patvarkymu paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, 2011-02-11 pirmosios varžytinės neįvyko, nes į jas neatvyko nė vienas pirkėjas, o 2011-04-08 įvykus antrosioms varžytinėms, turtas buvo parduotas pirkėjui UAB „E. R. E. L.“ už 355000 Lt, kuriuos pirkėjas 2011-04-12 sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą.
Skolininkai I. F. ir B. F. su antstolės B. P. prašymu nesutiko, prašė panaikinti 2011-04-08 turto pardavimo iš varžytinių aktą, pripažinti 2011-04-08 varžytines neįvykusiomis. Skolininkai pateikė teismui skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolės surašytas ir prašomas patvirtinti Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra neteisėtas, kadangi iš varžytynių parduotas žemės sklypas, esantis Linų g. 16, Klevinės vs, Vilniaus r., bendrosios nuosavybės teise priklauso I. F., B. F. bei suinteresuotiems asmenims S. M. ir S. S., tuo tarpu antstolė nesikreipė į teismą dėl skolininkų turto dalies bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi šuio nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kaip to reikalauja LR CPK 667 str., nors žinojo, kad bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, taip pat nepasiūlė tą padaryti kitiems vykdymo proceso dalyviams, nepranešė apie vykdymo procesą ir įvykusias varžytines žemės sklypo bendraturčiams S. M. ir S. S., tuo pažeisdama jų teises bei teisėtus interesus. Be to, antstolė neinformavo skolininkų I. F. ir B. F. apie galimybę pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, neužtikrino šios skolininkų teisės realizavimo, nors turėjo suprasti, kad skolininkai nori ir turi galimybę pasinaudoti CPK 704 str. įtvirtinta teise. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad antstolei telefonu buvo pranešta, kad skolininkai turi savo pirkėją – Rusijos pilietį, tačiau tai suprasdama, antstolė nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė veiksmų, kad turtą galėtų įsigyti skolininkų pasiūlytas pirkėjas, nesupažindino skolininkų su šios teisės įgyvendinimo tvarka, neužtikrino galimybės pirkėjui užsiregistruoti ir dalyvauti varžytinėse ir įsigyti skolininkų turtą.
Antstolė B. P. su skolininkų I. F. ir B. F. skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad skolininkai buvo visuomet detaliai informuojami apie vykdomosios bylos eigą, procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje buvo siunčiami skolininkams ir įteikiami, jie patys teikė antstolei būtinus prašymus. Pažymėjo, kad CPK 667 str. taikomas tik tada, kai skolininko turto dalis bendrame turte nėra nustatyta, tuo tarpu skolininkams I. F. ir B. F. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso bei hipotekos kreditoriui buvo įkeista aiški dalis nekilnojamojo turto – 573/1003 dalis žemės sklypo, antstolė areštavo būtent šią turto dalį, o ne visą žemės sklypą, nes priešingu atveju būtų suvaržytos bendraturčių S. M. ir S. S. teisės. Be to, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2007-08-28 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 17605, ir pareiškėjai nepaneigė viešo registro duomenų, kad tokio susitarimo tarp bendraturčių nebuvo, taip pat nepateikė antstolei informacijos apie galimo susitarimo nebuvimą. Tokiu būdu antstolė neturėjo pareigos siūlyti bendros dalinės nuosavybės turėtojams bei išieškotojui kreiptis į teismą dėl žemės sklypo dalių bei naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Skolininkai nepagrįstai teigia, kad antstolė jų tinkamai nesupažindino su CPK 704 str. numatyta skolininko teise iki varžytinių pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, nes skolininkai ne kartą raštu buvo supažindinti su tokia teise, patys 2010-10-04 antstolei pateiktame prašyme nurodė, kad esant galimybei pasiūlys savo pirkėją, tiek apie pirmąsias, tiek apie antrąsias varžytines buvo informuoti antstolės patvarkymais ir pranešimais, tačiau iš jokio asmens įstatymų nustatyta tvarka nebuvo gauta pasiūlymo pirkti skolininkų turtą iki varžytinių, patys skolininkai nebuvo nurodę antstolei konkretaus asmens, nors su jais buvo bendraujama dėl įvairių turto realizavimo galimybių. Pabrėžė, kad norint parduoti turtą iš varžytinių skolininkų pasiūlytam pirkėjui, reikia turėti tokį pirkėją, kuris įsigytų turtą už atitinkamą kainą, tačiau tokio pirkėjo skolininkai nepasiūlė, nepagrįstai painioja šį institutą su turto pardavimo iš varžytinių institutu, teigdami, jog potencialus pirkėjas norėjo užsiregistruoti varžytinėse ir įsigyti turtą iš varžytinių.
Suinteresuotas asmuo UAB „E. R. Estate“ su pareiškėjų I. F. ir B. F. skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtinti antstolės 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro matyti, jog yra nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, o net ir tuo atveju, jeigu tokio susitarimo nebūtų, antstolė neprivalėjo kreiptis į sklypo bendraturčius ar išieškotoją dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nes skolininkų ir jų bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nustatytos, idealiosios skolininkui priklausančios dalies nustatymo vykdymo procese pakanka, realios dalies nustatymas galimas, tačiau neprivalomas, norint vykdyti išieškojimą iš bendrąja nuosavybės teise priklausančio turto. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad antstolė nesupažindino jų su teise pasiūlyti savo pirkėją, kadangi patys nurodo, jog atskleidė antstolei, kad norėtų, jog turtą įsigytų jų pasiūlytas pirkėjas, t.y. pripažino, kad žinojo apie tokia galimybę, todėl patys privalėjo būti aktyvūs ir domėtis vykdymo proceso eiga, tuo tarpu jokių veiksmų nesiėmė.
Suinteresuotas asmuo AB Swedbank su pareiškėjų I. F. ir B. F. skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtinti antstolės 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad 2007-08-28 tarp bendraturčių buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, hipotekos kreditoriui buvo įkeista tik skolininkams priklausanti žemės sklypo dalis, hipotekos lakšte skolininkų parašais patvirtinta, kad žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad patys skolininkai turėjo domėtis atliekamais vykdymo veiksmais ir tinkamai realizuoti galimybę naudotis sutiekiamomis procesinėmis teisėmis, todėl nepagrįstai teigia, kad antstolė nevykdė savo pareigų ir nesupažindino su CPK 704 str. numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių.
Suinteresuotas asmuo LR Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjų I. F. ir B. F. skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir patvirtinti antstolės 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad Fotijevo personalinės įmonės savininkui I. F. inspekcija 2009-09-16 nutarimu buvo paskyrusi 500 Lt baudą už LR ATPK 41 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą, išieškojimą vykdo antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontora. Valstybinė darbo inspekcija 2011-01-17 raštu pranešė antstolei B.Palavinskienei apie savo ketinimą prisijungti prie jos vykdomo išieškojimo iš skolininko I. F. turto.
Suinteresuoti asmenys S. M. ir S. S. su pareiškėjų I. F. ir B. F. skundu sutiko, prašė jį tenkinti ir netvirtinti antstolės 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių akto, kadangi apie žemės sklypo bendraturčių turto pardavimą iš varžytinių nieko nežinojo, jiems apie vykdymo eigą nebuvo pranešta, naujo turto įgijėjo atsiradimas gali pažeisti jų teises. Pažymėjo, kad jokia naudojimosi žemės sklypu tvarka su bendraturčiais nebuvo sudaryta, tik 2007-08-06 jie notarų biure parašė sutikimą skolininkams disponuoti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į antstolės prašymą nurodė, kad Fotijevo PĮ savininkas I. F. įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2011-04-01 sudarė 14928,66 Lt, išieškojimas vykdomas antstolės D.Štrimaitienės, prašė klausimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant pagal byloje esančius dokumentus ir aplinkybes.
Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Vis vera“, UAB „Hakonlita“, UAB „Baltijos arsenalas“, UAB „Maxima LT“, AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ atsiliepimų į antstolės prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Antstolės B. P. prašymas dėl Turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo tenkintinas. Skolininkų I. F. ir B. F. skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos Nr. 0171/10/14689 medžiaga nustatyta, kad antstolė B. P. 2010-09-13 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo AB Swedbank pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-10 vykdomąjį raštą, kuriuo teismas nusprendė išieškoti skolą: 244481,54 eurų negrąžinto kredito, 13335 eurų nesumokėtų palūkanų, 248,21 eurų už laiku negrąžintą kreditą, 1706,68 eurų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso – 259771,43 eurų, 130 Lt žyminio mokesčio, 6 mėnesių EURIBOR + 0,8 proc. maržos sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 5 procentų įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2010-05-07 iki visiško skolos išieškojimo dienos, priverstinai parduodant iš varžytinių išieškotojui įkeistus nekilnojamuosius daiktus – 573/1003 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. 4174-0200-0659) ir butą (unikalus Nr. 4400-1150-1050:4703), esančius Linų g. 16, Klevinės vs., Vilniaus r., ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius I. F. ir B. F.. 2010-09-14 Turto arešto aktu minėtas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, 2010-10-04 antstolės patvarkymu buvo paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, o gavus ekspertizės išvadas, 2010-12-08 patvarkymu buvo nustatyta ginčo nekilnojamojo turto vertė – 530000 Lt. 2011-01-10 antstolės patvarkymu buvo paskelbtos pirmosios skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, nustatant pradinę parduodamo turto kainą - 424000 Lt. 2011-01-10 patvarkymu antstolė informavo suinteresuotus asmenis, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, kad jie gali prisijungti prie vykdomo išieškojimo. 2011-02-11 patvarkymu pirmosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes į varžytines neatvyko bei jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o 2011-03-07 patvarkymu buvo paskelbtos antrosios varžytinės, nustatant pradinę parduodamo turto kainą – 318000 Lt. 2011-04-08 įvykus antrosioms varžytinėms, kuriose dalyvavo du dalyviai, skolininkų nekilnojamasis turtas buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam dalyviui – pirkėjui UAB :E. R. E. L.“ už 355000 Lt, antstolės buvo surašytas, pirkėjo pasirašytas bei antstolės pateiktas teismui tvirtinti 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytinių aktas. 2011-04-12 pirkėjas UAB „E. R. E. L.“ įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą nekilnojamojo turto kainą.
Skolininkų I. F. ir B. F. skundas dėl antstolės veiksmų iš esmės grindžiamas dviem pagrindais – tuo, kad antstolė, pažeisdama LR CPK 667 str., nesiėmė priemonių skolininkų dalies bendrame su kitais asmenimis žemės sklype ir naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymui, o taip pat neužtikrino skolininkų galimybės pasinaudoti LR CPK 704 str. įtvirtinta teise iki varžytinių pradžios pasiūlyti savo pirkėją. Šie skolininkų argumentai laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti antstolės B. P. veiksmus parduodant jų turtą iš varžytinių neteisėtais, todėl I. F. ir B. F. skundas atmestinas.
LR CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 str. 2 d. numato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatomo teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 0,1003 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 4174-0200-0659), esantis Vilniaus r. sav. Klevinės vs., Linų g. 16, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso I. F., B. F. bei S. M., S. S., tačiau kiekvienam iš bendraturčių priklauso aiškiai nustatytos žemės sklypo dalys: I. F. ir B. F. nuosavybės teise priklauso 573/1003 dalys šio žemės sklypo, tuo tarpu S. S. ir S. M. nuosavybės teise priklauso 430/1003 dalys šio žemės sklypo, o kreditoriui bei išieškotojui AB Swedbank buvo įkeistas ne visas žemės sklypas, o tik skolininkams I. F. ir B. F. priklausančios 573/1003 šio žemės sklypo dalys, ir išieškojimas nukreiptas būtent į šią skolininkams priklausančią žemės sklypo dalį. Tokiu būdu esant aiškiai skolininkams priklausančiai turto (žemės sklypo) daliai, taip pat ir antstolei aprašius bei areštavus tik konkrečią skolininkams priklausančią turto dalį, antstolė neturėjo pareigos siūlyti išieškotojui ar/ir bendrosioms nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o taip pat ir dėl naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo, nes, kaip jau buvo minėta, tokia dalis ir taip yra nustatyta, be to, Nekilnojamojo turto registre 2007-08-29 buvo įregistruotas 2007-08-28 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, t.y. žemės sklypu, Nr. 17605.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 667 str. 1 d. normą, kuri turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti bendrosios nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir įgyvendinimas (CK IV knygos IV skirsnis), skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Civiliniame įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Vadovaujantis Lietuvos teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, CPK 667 str. nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais– bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis c.b. pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes LR CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis c.b. R. T. v. antstolė D. M. ir kt., Nr. 3K-3-448/2006). Be to, teismų praktikos yra suformuota, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 str. 1 d.), o tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis c.b. pagal pareiškėjo L. B. W. B. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, Nr. 3K-3-542/2007).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos teismų praktikos suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ir nagrinėjamu atveju esant aiškiai nustatytai skolininkams I. F. ir B. F. priklausančiai žemės sklypo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o juo labiau viešame registre įregistruotam bendraturčių susitarimui dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, LR CPK 667 str. nuostatos netaikytinos. Tai reiškia, kad antstolė B. P. neturėjo pareigos siūlyti išieškotojui ar/ir bendrosioms nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o taip pat ir dėl naudojimosi skolininkui priklausančia turto dalimi tvarkos nustatymo, todėl jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) neatliko, ir jokių teisės normų nepažeidė. Ta pareiškėjų I. F. ir B. F. nurodyta aplinkybė, kad jokio susitarimo su žemės sklypo bendraturčiais S. S. ir S. M. dėl naudojimosi juo tvarkos nebuvo ir nėra sudaryta, todėl antstolė negalėjo parduoti žemės sklypo iš varžytinių, atmestina aukščiau nurodytais argumentais, o taip pat dėl to, kad: 1) viešame registre yra įregistruotas 2007-08-29 bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, šie viešo registro duomenys nėra nuginčyti (byloje nėra duomenų, kad skolininkai ar kiti žemės sklypo bendraturčiai būtų ėmęsi veiksmų, kaip jie teigia, neteisiniams Nekilnojamojo turto registro duomenims, panaikinti ar pakeisti), pareiškėjai nepaneigė tokio susitarimo buvo fakto; 2) pareiškėjų teiginys, kad įregistruotas susitarimas – tai teismui pateiktas S. M. ir S. S. sutikimas leisti I. F. ir B. F. disponuoti jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, laikytinas nepagrįstu, nes sutikimas, patvirtintas notarės J. S., surašytas 2007-08-06, jo registro Nr. JS-5241, tuo tarpu bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu sudarytas 2007-08-28, jog registro Nr. 17605, be to, yra skirtingi šių dokumentų dalykai; 3) kaip jau buvo minėta, net ir bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nebuvimas, vadovaujantis aukščiau pateikta Lietuvos teismų praktika, nėra kliūtis parduoti skolininkui priklausančią šio nekilnojamojo daikto dalį iš varžytinių, kai ta dalis yra aiškiai nustatyta, tuo tarpu kalbėti apie bendraturčių teisių pažeidimą šiuo atveju negalima, nes naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti bet kada nustatoma / keičiama bendraturčių susitarimu ar teismo sprendimu.
Skolininkų I. F. ir B. F. argumentas, jog antstolė neužtikrino jų teisės iki varžytinių pradžios pasiūlyti parduodamo nekilnojamojo turto pirkėją, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, apie visus antstolės B. P. atliekamus vykdomojoje byloje veiksmus skolininkai I. F. ir B. F. buvo informuojami, išsiunčiant jiems atitinkamus antstolės patvarkymus ir kitus dokumentus, kviečiant juos atvykti į antstolės kontorą ir pan. Nei vieno iš antstolės vykdymo proceso metu atlikto veiksmo iki pat galutinės vykdymo proceso stadijos (antstolės kreipimosi į teismą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo) skolininkai niekada neskundė. Patys skolininkai I. F. ir B. F. antstolei adresuotame 2010-10-04 prašyme nurodė, kad sutinka, jog antstolė atliktų visus reikiamus procesinius veiksmus įstatymų nustatyta tvarka, siekiant parduoti iš varžytinių jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad būtų atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti, prašė areštuotą nekilnojamąjį turtą realizuoti nustatyta tvarka bei nurodė, kad esant galimybei pasiūlys savo pirkėją, pagaliau, pažymėjo, kad su vykdomosios bylos medžiaga bei skolininko teisėmis ir pareigomis yra susipažinę. Tiek 2011-01-10 patvarkymu dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo ir pranešimu apie varžytinių laiką ir vietą, tiek 2011-03-07 patvarkymu dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių (pirmąsias paskelbus neįvykusiomis) ir pranešimu apie varžytinių laiką ir vietą, skolininkai I. F. ir B. F. buvo raštu antstolės informuoti, jog remiantis LR CPK 704 str. 1 d. iki varžytinių pradžios skolininkai gali patys arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Minėti rašytiniai įrodymai, o taip pat pačių skolininkų paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, kad jie žinojo apie teisę pasiūlyti savo nekilnojamojo turto pirkėją, paneigia jų skunde išdėstytą teiginį, kad antstolė jiems neišaiškino LR CPK 704 str. įtvirtintos teisės, nesiėmė jokių veiksmų šios teisės įgyvendinimui užtikrinti. Antstolė nėra ir negali būti įpareigota išaiškinti skolininkams visas LR CPK bei kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose esančias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatyti galimus skolininkų elgesio variantus, jų teisės normų žinojimo laipsnį ir pan., ypač esant įstatymuose įtvirtintai visų vykdymo proceso dalyvių, įskaitant skolininkų, pareigai domėtis vykdymo proceso eiga, elgtis apdariai ir rūpestingai, sąžiningai ir kruopščiai rūpintis savo teisėmis bei priimti aplaidaus elgesio, įstatymo nežinojimo pasekmes. Juo labiau, antstolė neturi pareigos informuoti apie varžytines ar kitus vykdymo veiksmus galimų potencialių, o šiuo atveju, net neįvardintų turto pirkėjų. Kaip teisingai pažymėjo antstolės padėjėjas, skolininkui net neįvardijus konkretaus jų siūlomo pirkėjo (tą pripažino pats I. F., pasakydamas galimo pirkėjo vardą ir pavardę tik teismo posėdžio metu), antstolei negavus jokio nei pačių skolininkų, nei jų siūlomo pirkėjo prašymo parduoti nekilnojamąjį turtą tiek iki pirmųjų, tiek iki antrųjų varžytinių (tokių duomenų vykdomojoje byloje nėra, rašytinio prašymo nebuvo/nepateikimo faktą patvirtino ir patys I. F. bei B. F.), o juo labiau, potencialiam pirkėjui neatlikus jokių LR CPK 704 str. numatytų veiksmų, kalbėti apie kokių nors skolininkų teisių pažeidimą, o tuo pačiu ir neteisėtus antstolės veiksmus vykdymo procese, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad duodami paaiškinimus I. F. ir B. F. nurodė, kad jų potencialus nekilnojamojo turto pirkėjas norėjo užsiregistruoti ir dalyvauti turto varžytinėse, tačiau prieš pirmąsias turto varžytines neužsiregistravo ir neįmokėjo dalyvio įmokos, kadangi kitų pageidaujančių dalyvauti varžytinėse asmenų nebuvo, jeigu kas nors dar būtų užsiregistravęs, tai ir jis užsiregistruotų, jis tikėjosi antrųjų varžytinių ir turto pardavimo kainos sumažinimo, tuo tarpu antrose varžytinėse taip pat neužsiregistravo, nes negalėjo, buvo išvykęs ir pan. Tokiu būdu patiems skolininkams painiojant du atskirus turto realizavimo vykdymo proceso būdus (turto pardavimą iš varžytinių ir turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui) bei vykdymo proceso dalyvius (skolininko pasiūlytą pirkėją ir varžytinių dalyvį), patiems skolininkams teigiant, kad jų nurodytas asmuo ketino dalyvauti varžytinėse, laukė parduodamo turto kainos sumažinimo, t.y. siekė tapti varžytinių dalyviu, o ne įgyti skolininko pasiūlyto pirkėjo procesinį statusą (tuo tarpu kai skolininkas pasiūlo iki varžytinių savo pirkėją, už turtą turi būti sumokėta ne mažesnė pinigų suma, negu nurodyta turto arešto akte realizuojamo turto vertė ir pan.), kalbėti apie jų teisės pasiūlyti savo pirkėją iki varžytinių pažeidimą nėra jokio pagrindo.
Pagaliau, teismas atmeta I. F. ir B. F. argumentą, jog antstolė turėjo apie varžytines ir vykdymo proceso eigą pranešti jų žemės sklypo bendraturčiams, kurie galimai pasinaudotų pirmumo teise, kadangi S. M. ir S. S. nėra vykdymo proceso dalyviai, be to bendraturčiai šiuo atveju neturi pirmenybės teisės pirkti skolininkų turtą, nes pagal CK 4.79 str. 1 d. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, kur jie gali dalyvauti su kitais varžytinių dalyviais lygiomis teisėmis (pirmenybės teisės neturi).
Atsižvelgiant į aukščiau nuodytas aplinkybes, teismas atmeta pareiškėjų I. F. ir B. F. skundą dėl antstolės veiksmų, kaip nepagrįstą, nes pripažinti pareiškėjų nurodytus antstolės B. P. vykdymo veiksmus/neveikimą neteisėtais nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus skolininkų skundą dėl antstolės veiksmų, o taip pat nesant nustatyta kokių nors kitų neteisėtų antstolės B. P. veiksmų, esminių pažeidimų parduodant skolininkų turtą iš varžytinių ar abejonių dėl varžytinių teisėtumo, 2011-04-08 Turto pardavimo iš varžytynių aktas tvirtintinas. Teismas pažymi, kad klausimo dėl turto pardavimo iš varžytinių kainos nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nekėlė, jokių abejonių šioje srityje nenustatė ir teismas. Nors kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, Turto arešto aktų registrų duomenų, iš varžytinių parduota dalis žemės sklypo ir butas, esantys Linų g. 16, Kelvinės vs., Vilniaus r., yra areštuoti kitų antstolių, vykdančių išieškojimą iš skolininkų I. F., B. F. bei I. F. personalinės įmonės, kitų kreditorių naudai, tačiau visi kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui bei išieškojimui taikytas minėto nekilnojamojo turto areštas, apie išieškojimą hipotetinio kreditoriaus AB Swedbank naudai, įvykusias turto varžytines buvo antstolės B. P. informuoti, turėjo galimybę prisijungti prie išieškojimo (kai kurie kreditoriai šia teise pasinaudojo), taip pat buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis į šį teismo procesą, jokių prieštaravimų ir nesutikimų dėl antstolės prašymo patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių akto teismui nepateikė. Be to, vadovaujantis LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 15 p., nesant pirmesnės reikalavimų eilės išieškotojų už hipotetinį kreditorių AB Swedbanką, antstolė, net areštavus ginčo turtą vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo stabdyti turto realizavimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Antstolės B. P. prašymą, suinteresuoti asmenys – I. F., B. F., AB Swedbank, UAB „E. R. E. L.“, Valstybinė darbo inspekcija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VSDFV Vilniaus skyrius, UAB „Vis vera“, UAB „Hakonlita“, UAB „Baltijos arsenalas“, UAB „Maxima LT“, AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ tenkinti.
Patvirtinti 2011 m. balandžio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0171/10/14689/1, kuriuo antstolė B. P. pardavė skolininkams I. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią nuosavybės teisę į 573/1003 dalį žemės sklypo (iš 0,1003 ha bendro ploto, unikalus Nr. 4174-0200-0659), esančio Linų g. 16, Klevinės vs., Vilniaus r. sav., bei butą (161,29 kv.m. ploto, unikalus Nr. 4400-1150-1050:4703), esantį Linų g. 16-2, Klevinės vs., Vilniaus r. sav., pirkėjui UAB „E. R. E. L.“ (kodas – 302450561, buveinė – Konstitucijos pr. 20A, Vilnius) už 355000 Lt (tris šimtus penkiasdešimt penkis tūkstančius litų).
Pareiškėjų I. F. ir B. F. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P., S. M., S. S., atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.