Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės ir darbo apsaugos ministerijos neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-03 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 294 str. 2 d. - 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 641 str.⅓, paskirta bausmė sumažinta ⅓, galutinė bausmė - 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1, 4, 5, 6 d., bausmės vykdymas atidėtas 9 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

III. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo

Motyvuojamoji dalis

Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.

Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).

Nagrinėjamu atveju surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo Ž. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – t.y. viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Ž. K. 2023-11-07 apie 22.30 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1.66 promilių girtumas), greito maisto restorane "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, konfliktavo su restorano darbuotojais, po ko necenzūriniais žodžiais ėmė įžeidinėti pagal gautą pavojaus signalą atvykusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojus Z. (Z.) U. ir E. (E.) B., minėtiems apsaugos darbuotojams bandant jį išvesti iš restorano, jis ranka smogė nukentėjusiajam E. (E.) B. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą kairės akies junginėje bei muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-11-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kaltininkas ir pats prisipažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką naudojo smurtą kebabinėje.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, svarbu pabrėžti ir tai, kad kaltinamasis BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kuriuose jis neneigė, kad bylai aktualiu laiku vartojo alkoholį.

IV. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam Ž. K.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), kuriuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei padarytas sužalojimas nukentėjusiajam), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarė be jokios priežasties), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), į kitus byloje esančius duomenis.

Kaltinamasis Ž. K. baustas administracine tvarka (b.l. 141-145), nėra duomenų, jog būtų gydytas psichiatrijos įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant kaltinamajam už nusikalstamą veiką vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Manytina, jog prokurorės pasiūltyta laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju būtų per griežta, nes kaltinamasis teistas vos kelis kartus, veikos padarymo metu nebuvo teistas. Siekiant kontroliuoti ir prižiūrėti kaltinamojo elgesį, kad jis pakartotinai nenusikalstų bei pakeistų savo elgesį, jam bausmės vykdymo laikotarpiu paskirtini šie įpareigojimai: registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pradėti dirbti ar tęsti darbą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); per penkerius mėnesius nuo nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę 94,49 Eur turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su anksčiau išvardintais įpareigojimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu kaltinamasis Ž. K. buvo sulaikytas nuo 2023-11-07 iki 2023-11-08 (b.l. 94-96, 98). Kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareišė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 94,49 eurų ieškinį dėl nukentėjusiojo E. B. gydymo išlaidų atlyginimo (b.l.46.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo Ž. K. Ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinių ligonių kasų reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 94,49 eurų sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju procesinių palūkanų skaičiavimo momentas nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Nukentėjusysis E. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 500 Eur turtinę ir neturtinę žalą (b.l. 46). Nurodo, jog jis patyrė fizinį skausmą, stresą, nerrimą, pirko vaistus, tepalus. Šią žalą patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Kaip matyti, nukentėjusiajam E. B. kaltinamasis Ž. K. smogė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas veide, kraujosruvą kairės akies junginėje bei muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-11-09 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš esmės nukentėjusysis prašo atlyginti neturtinę žalą. Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusysis patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, turėjo diskomfortą. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo teiginiais, kaip minėta, nusikalstama veika sukėlė pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti sužalojimai nukentėjusiojo veide. Dėl patirtų nepatogumų išsakyti nukentėjusiojo nusiskundimai adekvatūs. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą. Taigi, įvertinama ir kaltinamojo padėtis, kaltinamasis vidurinio išsilavinimo, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turto ar santaupų neturi, neįgalumo neturi, neturi nustatytų sunkių gyvenimo aplinkybių, dėl kurių negalėtų sumokėti ieškinio, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, padaryta nusikalstama veika nesunki, smurtinė, sukėlė, kaip minėta, pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma atlyginti nusikaltimu padaryta neturtinė žala 500 Eur yra teisinga ir turi būti atlyginta. Teismo manymu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir ja sukeltų padarinių. Dėl to civilinis ieškinys tenkintinas ir 500 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam E. B. priteistina atlyginti iš kaltinamojo Ž. K.

VI. Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (110-111).. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam paskirti: 1) įpareigojimą per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,49 Eur padarytą turtinę žalą; 2) įpareigojimą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbti arba tęsti darbą; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. K. paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam paskirti: 1) įpareigojimą per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 94,49 Eur padarytą turtinę žalą; 2) įpareigojimą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbti arba tęsti darbą; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo Ž. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023-11-07 iki 2023-11-08, t.y. vieną parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir priteisti iš Ž. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 94,46 eurų nukentėjusiojo E. barzdo gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio šioje dalyje visiško įvykdymo.

Tenkinti nukentėjusiojo E. B. civilinį ieškinį ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 500 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo Ž. K.

Kaltinamajam Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

.