Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios N. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendžio, kuriuo:

- R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą;

- S. P. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-08-29 iki 2017-08-31 (2 paros).

Iš R. J. ir S. P. solidariai priteistas 14 087 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai N. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. ir S. P. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. R. J., veikdamas bendrininkų grupe kartu su kurstytoju S. P., pastarajam disponuojant ir suteikus informaciją, kad nukentėjusioji N. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laiko didelę sumą grynųjų pinigų, pasiūlius sutiko pavogti iš N. A. namų pinigus ir aukso dirbinius bei juos pasidalyti, po to 2017-05-27, S. P. telefonu informavus R. J., kad N. A. nėra namuose, 2017-05-27 laikotarpiu nuo 13 val. iki 17.20 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, sugadinęs (duomenys neskelbtini), esančio namo 22 Eur vertės durų spynas, įsibrovė į namo vidų ir pavogė N. A. priklausančius 12 850 Eur grynųjų pinigų, 10 Eur vertės piniginę bei auksinius dirbinius: 100 Eur vertės vestuvinį žiedą; 80 Eur vertės auksinį žiedą su rožinės spalvos akmenuku; 75 Eur vertės auksinį žiedą su baltos spalvos akmenuku; 230 Eur vertės vyrišką auksinį žiedą su keturiais baltos spalvos akmenukais; 200 Eur vertės moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo; 120 Eur vertės moterišką auksinę grandinėlę ant kaklo; 100 Eur vertės auksinį kryželio formos pakabuką su baltos spalvos akute; 80 Eur vertės auksinį pakabuką kryželį; 80 Eur vertės auksinį pakabuką kryželį su nulaužtu galiuku; 30 Eur vertės auksinį pakabuką su avino ženklu; 30 Eur vertės auksinį pakabuką su svarstyklių ženklu; 80 Eur vertės dvi auksines dantų karūnėles ir taip sugadinus 22 Eur vertės turtą, pagrobė 14 065 Eur vertės N. A. turtą, kurį R. J. ir S. P. pasidalijo tarpusavyje.

3. Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. BK 75 straipsnio 1 dalis (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017-05-12 iki 2017-06-03) numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendžiu R. J. ir S. P. nuteisti už tyčinį nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupe, kuris pagal įstatymą priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis), R. J. paskirta galutinė bausmė dveji metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, S. P. – dveji metai laisvės atėmimo, bausmės neviršija šešerių metų reikalavimo, įtvirtinto BK 75 straipsnio 1 dalyje (taikytinoje redakcijoje). Vadinasi, formalius įstatymo reikalavimus nagrinėjama situacija atitinka, tačiau, be to, sprendimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą turi būti priimtas teismui įvertinus, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo.

8. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.

9. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes, nusprendė taikyti jiems BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. laisvės atėmimo bausmę ir spręsdamas jos vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė 1 sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 13 kartų, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į visas šias bei bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jam parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant R. J. realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės, suteikiant galimybę pasitaisyti dirbant ir stengiantis atlyginti padarytą žalą, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. P. laisvės atėmimo bausmę ir spręsdamas jos vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad S. P. padarė bendrininkaudamas 1 sunkų nusikaltimą, jis anksčiau teistas 1 kartą, nusikalto esant nusikaltimų recidyvui. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad S. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Atsižvelgęs į visas šias bei bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jam parinko griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant S. P. realaus bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės, suteikiant galimybę pasitaisyti dirbant ir stengiantis atlyginti padarytą žalą.

13. Apygardos teismas pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, bei tai pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

14. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką asmens prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

15. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-06-22 Liudytojo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais protokolo (b. t. 4, b. l. 54) nustatyta, jog S. P. neprisipažino dalyvavęs pagrobiant didelės vertės apeliantės turtą. Pažymėtina, jog S. P. dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo nors prisipažino 2017-08-30 (Įtariamojo apklausos protokolas, b. t. 4, b. l. 79–80), tačiau iš apklausos protokolo turinio matyti, jog S. P. prisipažinimas yra tik formalus, nėra nuoširdus. Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistojo 2017-08-31 vykusi apklausa Klaipėdos miesto apylinkės teisme (b. t. 4, b. l. 89–91), kurioje nuteistasis prisipažįsta tik prasitaręs dėl pinigų, bet kartu veikos nedaręs. 2018-02-13 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 4, b. l. 107) yra užfiksuoti šie S. P. parodymai: „noriu paaiškinti, kad mano tikslūs parodymai buvo duoti 2017-06-22, kai buvau apklausiamas kaip spec. liudytojas. 2017-08-30, kai buvo pareikšti įtarimai, ir 2017-08-31, kai buvau apklausimas teisme, aš daviau melagingus parodymus tiek savo atžvilgiu, tiek R. J. atžvilgiu, nes man buvo daromas spaudimas iš policijos pareigūnų. Man buvo siūloma prisipažinti, jei nenoriu gauti suėmimo. Aš bijodamas, kad kartu su drauge N. S. galime būti suimti, klaidingai prisipažinau. Noriu pasakyti, kad tikslius ir išsamius parodymus duosiu teisme“. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2018-07-26 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 4, b. l. 13) nustatyta, jog S. P. parodė, jog jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas.

16. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-09-26 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 4, b. l. 178–179) nustatyta, jog R. J. parodė, jog dėl jam inkriminuojamo didelės vertės apeliantei priklausančio turto pagrobimo neprisipažįsta. 2018-01-18 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 4, b. l. 186–188) R. J. parodė, jog palaiko savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu, bei sutinka būti tiriamas poligrafu. Sutikimą būti patikrintam poligrafu R. J. taip pat išreiškė 2018-01-18 Sutikime (b. t. 4, b. l. 189), tačiau sutikimą būti patikrintam poligrafu atšaukė 2018-01-23 Prašymu (b. t. 4, b. l. 191). Kad su jam pareikštais įtarimais R. J. nesutinka, jis taip pat patvirtino 2018-07-26 Įtariamojo apklausos protokole (b. t. 5, b. l. 9).

17. Iš baudžiamojoje byloje esančio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-11-12 teisiamojo posėdžio protokolo (b. t. 5, b. l. 100–103) nustatyta, jog tiek R. J., tiek S. P. prisipažino dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, prašė įrodymus tirti sutrumpinto proceso tvarka, tačiau ir teisiamojo posėdžio metu prisipažinimas nebuvo nuoširdus. S. P. iš pradžių teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nekurstė R. J. pagrobti apeliantei priklausančio turto, neva tik netyčia užsiminė žinąs apie turimas santaupas bei apie tai, jog nusikaltimo įvykdymo dieną apeliantės ir jos sutuoktinio nebus namuose. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir R. J.. Tačiau pastebėtina tai, jog vėliau, po pertraukos to paties teisiamojo posėdžio metu abu nuteistieji parodymus pakeitė bei nurodė, jog S. P. vis dėlto sukurstė R. J. pagrobti apeliantei priklausantį didelės vertės turtą.

18. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog tiek nuteistasis R. J., tiek nuteistasis S. P. prisipažino tik baudžiamojoje byloje surinkus neginčijamus įrodymus dėl jų kaltės, o ne laisva valia. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistųjų prisipažinimas buvo padarytas siekiant trečdaliu sutrumpinti bausmės laiką pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir visiškai prieštarauja nuoširdaus gailėjimosi ir aktyvaus bendradarbiavimo sampratai ir negali būti pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistųjų asmenybėmis, t. y. įvertintus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (pagrobtas didelės vertės apeliantės turtas įsibrovus į jos gyvenamąjį namą), nuteistųjų asmenybių savybes (S. P. prieš padarant nagrinėjamą nusikaltimą buvo teistas, teistumas neišnykęs, todėl nusikalstamą veiką padarė esant nusikaltimų recidyvui, ne kartą baustas administracine tvarka (b. t. 4, b. l. 40–42); R. J. prieš padarant nagrinėjamą nusikalstamą veiką buvo teistas net trylika kartų, teistumas neišnykęs, todėl nusikalstamą veiką padarė esant nusikalstamų veikų recidyvui, daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, ne kartą baustas ir už vagystes (b. t. 4, b. l. 141–165). Įvertinus kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nė vienas iš nuteistųjų kritiškai nevertina savo elgesio, kaip minėta, pripažįsta kaltę tik formaliai, viso ikiteisminio tyrimo metu abu nuteistieji neigė savo kaltę dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, abu stengėsi suklaidinti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus bei išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo nesiekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai (apeliantei) būtų bent iš dalies atlyginę padarytą turtinę žalą ar susitarę dėl jos atlyginimo), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog nuteistųjų resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pritaikęs BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas nuteistiesiems S. P. ir R. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendis keistinas panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalis, kuriomis nuteistiesiems S. P. ir R. J. pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusios N. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam S. P. taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalis, ir bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. J. taikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalis, ir bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui.

Paskirtas laisvės atėmimo bausmes nuteistiesiems S. P. ir R. J. atlikti pataisos namuose.

Bausmių pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistųjų S. P. ir R. J. sulaikymo dienos.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-12-03 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.