- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-08
- Bylos Nr.
- 2-1094/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- V. I.
- Ieškovas
- "Saurix petroleum" V. Ivanauskienės prekybos komercinė įmonė
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. I. prekybos komercinės įmonės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria V. I. prekybos komercinei įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-742-194/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Saurix petroleum“ filialo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Saurix petroleum“ filialas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui V. I. prekybos komercinei įmonei. Ieškovas nurodė, kad V. I. prekybos komercinė įmonė iš ieškovo pirko skystą kurą už kurį liko skolinga AB „Saurix petroleum“ filialui 889 853,70 Lt. Atsakovui buvo įteiktas raginimas dėl įsiskolinimo padengimo, pranešant, kad neatsiskaičius per 30 dienų, atsakovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas nurodė, jog V. I. prekybos komercinė įmonė nevykdo prisiimtų turtinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, todėl darė išvadą, kad bendrovė nemoki ir prašė iškelti V. I. prekybos komercinei įmonei bankroto bylą, o įmonės administratoriumi skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi V. I. prekybos komercinei įmonei iškėlė bankroto bylą, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Teismas nustatė, kad iš byloje esančio kreditorių sąrašo (b.l. 42), metinės pelno mokesčių deklaracijos (b.l. 43-48), Šiaulių apskrities VMI Pakruojo skyriaus rašto (b.l. 49), VSDFV Pakruojo skyriaus rašto (b.l. 51) matyti, kad V. I. prekybos komercinės įmonė finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau negu tris mėnesius. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl V. I. prekybos komercinei įmonei keltina bankroto byla (LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio penktos dalies pirmas punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio ketvirtoje dalyje, dėl kurių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ negalėtų būti administratoriumi, todėl minėtą įmonę paskyrė V. I. prekybos komercinės įmonės administratoriumi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. I. prekybos komercinė įmonė prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus AB „Saurix petroleum“ filialo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo V. I. prekybos komercinei įmonei netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovui bankroto bylą, vadovavosi iki 2008 m. liepos 1 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis, o pagal šiuo metu galiojantį ĮBĮ teismas neturi pareigos vertinti, ar finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau negu tris mėnesius.
2. Teismas visiškai nevertino atsakovo mokumo kaip jis suprantamas vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis (atsižvelgiant į pradelstų įsipareigojimų ir įmonės turto vertės santykį). Be to, apeliantas pažymi, kad jis neturi įkeisto turto ir nėra iškelta teisminių bylų.
3. Atsakovas nevengia atsiskaityti ir siekia tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pasirašant abiems šalims priimtiną mokėjimų grafiką. Tuo tarpu įsiskolinimai valstybės institucijoms yra nedideli, o skolos VMI nuo 2010 m. balandžio 23 d. apskritai nebėra, nes įmonė buvo sumokėjusi 2009 m. avansinio pelno mokesčio 11 879 Lt, nors pelno neturi.
4. Atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini ir iš esmės sąlygoti sąmoningų ir piktybiškų AB „Saurix petroleum“ filialo direktoriaus veiksmų, kuriais siekiama, jog būtų tenkinami tik jo vadovaujamo AB „Saurix kuras“ reikalavimai (2009 m. kovo mėnesį minėtam kreditoriui pervesta 90 000 Lt, 2009 m. balandžio mėnesį – 85 000 Lt, o nuo 2009 metų spalio mėnesio antstolei išieškant skolą AB „Saurix kuras“ naudai, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, dėl ko atsiskaityti su pareiškėju AB „Saurix petroleum“ filialu nuo 2009 metų apskritai neliko galimybių).
5. Kelia abejonių ir bankroto administratoriaus kandidatūra, kadangi nėra aptarta administratoriaus patirtis, kvalifikacija, pajėgumas bei užimtumas administruojant kitas bankroto bylas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Saurix petroleum“ filialas prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog V. I. prekybos komercinė įmonė yra nemoki, o atsakovas to nepaneigė. Tuo tarpu kreditoriams atsakovas neginčijamai skolingas 1 500 416,19 Lt sumą, įsipareigojimai pradelsti daugiau kaip metus laiko, įmonė veikia nuostolingai, ilgalaikio turto neturi (turto sąrašo teismui nepateikė).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 38 straipsnio 1 dalimi, šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 str.), o juridinio asmens (tiek nacionalinio, tiek ir užsienio) filialas yra tik jį įsteigusio juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų, tačiau pats nesantis juridiniu asmeniu (CK 2.53 str.), todėl negalintis būti savarankišku teisės subjektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 2 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 2-234/2010). Atitinkamai minėtos taisyklės taikomos ir kreditoriui kaip bankroto bylos iniciatoriui (ĮBĮ 5 str. 1 d. 1 p.). Iš kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų AB „Saurix Petroleum“ filialo nuostatų (b. l. 30-32) aišku, kad AB „Saurix petroleum“ filialas, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje (Laisvės al. 5-2, Kaunas) ir kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos V. I. prekybos komercinei įmonei iškėlimo (b. l. 1-3), yra Estijos Respublikoje įregistruotos AB „Saurix Petroleum“ struktūrinis padalinys, o duomenų, kad AB „Saurix petroleum“ filialas ar jo vadovas galėtų atstovauti teisme pačią AB „Saurix petroleum“, byloje nėra (CPK 55 str.). Taigi asmens, neturinčio civilinio procesinio teisnumo ir veiksnumo, nurodymas ieškovu (b. l. 1), turi būti vertinamas kaip pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumas, kuris, visų pirma, turėtų būti ištaisytas prieš sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės arba, priešingu atveju, neištaisius pareiškimo trūkumų, jis turėtų būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.) Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1225/2009).
Be to, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. I. prekybos komercinei įmonei būtent nustačius pastarosios įmonės nemokumą, kuris nustatomas ne tik pagal tai, ar įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, tačiau taip pat ir įvertinant jų santykį su į įmonės balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tačiau minėto įmonės įsipareigojimų bei turto santykio pirmosios instancijos teismas apskritai nenustatinėjo ir nevertino. Iš kitos pusės, pažymėtina, kad nors apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino skolų ir įmonės balanse įrašyto turto santykio (b. l. 63), tačiau minėto įmonės balanso atsakovas apskritai nėra pateikęs, nors viso įmonės turto sąrašą su jo įkainojimu įpareigotas pateikti dar Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi.
Kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo atsakovas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos V. I. prekybos komercinei įmonei iškėlimo, taip pat nepagrįstai vadovavosi iki 2008 m. liepos 1 d. galiojusiomis ĮBĮ nuostatomis.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos V. I. prekybos komercinei įmonei iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos V. I. prekybos komercinei įmonei (į. k. 168104483) iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.