- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-678-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02396-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuoti asmenys byloje – (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavo pranešimą (duomenys neskelbtini) dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuriame nurodoma, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. socialinei darbuotojai lankantis (duomenys neskelbtini), užsiėmimo metu, (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad savaitgalį skambino savo pilnametei sesei (duomenys neskelbtini) ir prašė ją paimti į savo namus, kadangi tėvai vartojo alkoholį su giminaičiais. Mergaitė pasakojo, kad tėvai gėrė alų, mama miegojo lauke ant suolo, todėl atvykusi sesuo ją pasiėmė į savo namus. Siekiant patikrinti gautą informaciją telefonu buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilnamete dukra (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu moteris patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savaitgalį vartojo alkoholį, todėl ji siekdama užtikrinti savo mažametės sesers saugią aplinką, (duomenys neskelbtini) pasiėmė į savo gyvenamąją vietą ir ją namo atvežė sekmadienio vakarą, kai tėvai buvo blaivūs.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad šeimoje alkoholio vartojimas kartojasi jau ne pirmą kartą. 2022 m. gegužės 24 d. dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) alkoholio vartojimo (duomenys neskelbtini) buvo taikyta laikinoji priežiūra sesers (duomenys neskelbtini) šeimoje. Tuo metu tėvai alkoholio vartojimo problemą sprendė pasirinkdami medikamentinį gydymą, tačiau iki dabar kitų priemonių blaivybės palaikymui nesiėmė. Be to, 2024 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro socialiniam darbuotojui papasakojo, kad miegodama su tėčiu jaučia jo rankas ant savo kūno vietų, kur jų neturėtų būti, mergaitė atskleidė, jog tėvas prašė, kad ji paliestų jo lytinius organus. Pareiškėjas nurodė, kad šie nepilnametės atviravimai nėra pavieniai – mergaitė tokią informaciją yra pateikusi ne kartą, tačiau ji suvokia, jog dalijimasis informacija, susijusia su namų aplinka, gali turėti pasekmių – (duomenys neskelbtini) išreiškė baimę, kad po tokių atviravimų gali atvykti socialiniai darbuotojai ar kiti specialistai ir ją paimti iš namų. Tarnyba, siekiant apsaugoti bei užtikrinti vaiko geriausius interesus, 2024 m. rugpjūčio 28 d. išsiuntė pranešimą policijai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje.
4. Nepilnametės (duomenys neskelbtini) situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-803 (papildyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) (toliau – Aprašas) bei nustatyti šio Aprašo 26.1. punkte, 26.3. punkte nurodomi rizikos veiksniai. Pareiškėjas atsižvelgdamas į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra neatitinkantis geriausių vaiko interesų: tėvai piktnaudžiauja alkoholiu bei savo kaip tėvų valdžia, tėvas galimai naudojo seksualinį smurtą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tėvai neužtikrina vaikui saugios aplinkos, įvertinus vaiko situaciją bei nustačius apsaugos poreikį, nusprendė kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą tenkino ir leido pareiškėjui paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavo pranešimą (duomenys neskelbtini) dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, kuriame nurodoma, jog 2024 m. rugpjūčio 26 d. socialinei darbuotojai lankantis (duomenys neskelbtini), užsiėmimo metu, (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad savaitgalį skambino savo pilnametei sesei (duomenys neskelbtini) ir prašė ją paimti į savo namus, kadangi tėvai vartojo alkoholį su giminaičiais. Be to, 2024 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu (duomenys neskelbtini) vaikų dienos centro socialiniam darbuotojui atskleidė informaciją, keliančią didelį susirūpinimą dėl galimo netinkamo elgesio šeimoje. Mergaitė atskleidė, jog tėvas prašė, kad ji paliestų jo lytinius organus.
7. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys – 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa, Tarnybos pranešimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui apie galimą smurtą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, (duomenys neskelbtini) pranešimas Tarnybai dėl vaiko situacijos vertinimo, Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada – leidžia vertinti, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) pasakoja apie tam tikrus seksualinio pobūdžio veiksmus, nurodė, kad tėtis yra lietęs jos lytinius organus. Taigi, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko aplinka nėra saugi. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad namuose švaru tvarkinga, vaikui yra sąlygos augti, ilsėtis, žaisti, duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra, tačiau Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad namų gyvenimą ir šeimos santykius mergaitė patiria kaip šaltus, emociškai neprieinamus ir nors mergaitė garso įrašuose, kuriuose ji kalbasi su seserimi, tai patvirtina, tai paneigia tėvo prisilietimus, tačiau minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima atmesti prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) gali turėti intymaus pobūdžio patirčių, kurių tyrimo metu nenupasakojo.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) apklausti teisme nebuvo netikslinga, kadangi jos nuomonė buvo išklausyta (įvertinta) du kartus specialistų – vaiko teisių apsaugos specialisto ir psichologo, taip pat byloje yra garso įrašai, kuriuose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) ir jos sesers pokalbiai bylai aktualia tema. Teismas nurodė, kad vaiko apklausa teisme galimai traumuotų vaiką. Be to, net ir (duomenys neskelbtini) išreiškus norą likti su tėvais, nagrinėjamuoju atveju, jos atskyrimas nuo tėvų yra būtinas jos interesams užtikrinti – gyventi sveikoje aplinkoje ir vystytis, ugdytis, būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) nesutiko su dukra vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) ir taip užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu bei į tai, kad Tarnybos atstovė nurodė, kad šeima nebendradarbiauja su mobilia komanda.
9. Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36⁵ straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos aplinkybės, kad nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
10. Teismas apibendrindamas padarė išvadą, kad byloje nustatytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima prieiti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) tėvų aplinkoje nėra saugių gyvenimo ir ugdymo sąlygų, kyla pavojus mergaitės fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskiruoju skundu prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą paimti nepilnametį vaiką atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina galimą smurtą (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau teismo gauti duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro liudija, kad prieš (duomenys neskelbtini) nėra pradėtas ar vykdomas koks nors ikiteisminis tyrimas. Taip pat į bylą nėra pateiktas ir pranešimas, kad toks pranešimas buvo teiktas ar yra gautas patvirtinimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis nėra gavęs jokio pranešimo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, nėra pakviestas į apklausą jokiu baudžiamojo proceso kodekse nustatytu procesiniu statusu. Todėl teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra patyrusi smurtą.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantai nurodė, kad byloje apklaustas (duomenys neskelbtini), kurį sistemingai be pažeidimų lanko nepilnametė (duomenys neskelbtini), socialinis darbuotojas liudytojas (duomenys neskelbtini), nors ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam nurodė tam tikras aplinkybes, susijusias su neigiama intymia patirtimi, tačiau iš liudytojo parodymų negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kur mergaitė tokią patirtį galėjo įgyti, nes toks atvejis tarp vaikų įvyko pačiame (duomenys neskelbtini). Be to, paties liudytojo parodymai yra prieštaringi, nes jis nurodė, kad nepastebėjo, jog mergaitė linkusi fantazuoti, tačiau kartu nurodė, kad jam paaiškėjo vėliau, jog mergaitė melavo nurodydama, kad ji neturi savo kambario ir lovos, nors vėliau paaiškėjo, kad mergaitė turi ir savo kambarį ir lovą, tačiau pati savo noru ateina miegoti su savo tėvu.
11.3. Aplinkybes, kad buvo patirtas galimas seksualinis smurtas nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Į bylą pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti nepilnametės pokalbiai su seserimi, neleidžia spręsti, kad tokį smurtą mergaitė patyrė. Tokios aplinkybės nėra patvirtintos ir Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje, kurioje inter alia yra nurodoma, kad mergaitė intymaus pobūdžio patirtis neigia. Išvadoje yra teikiama tik prielaida, kad negalima atmesti aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) gali turėti intymaus pobūdžio patirčių, kurių tyrimo metu nenupasakojo.
11.4. Byloje stokojant duomenų, kad nepilnametė patyrė smurtą, teismas neturėjo teisinio pagrindo neapklausti nepilnametės (duomenys neskelbtini) ir jos sesers (duomenys neskelbtini), pats siekdamas patvirtinti ar paneigti prielaidas, kuriomis teismas nekritiškai, atmesdamas kitus byloje esančius įrodymus, tačiau nenurodydamas atmetimo priežasčių vadovavosi kaip leidžiančius susiformuoti teismo įsitikimą tam tikrų aplinkybių buvimu. Tokiu būdu teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo, jų atmetimo pagrįstumo taisyklių.
11.5. Viena iš priežasčių, nulėmusių teismo nutarties, leidžiančios paimti vaiką iš šeimos, yra susijusi su suinteresuotų asmenų alkoholio vartojimu. Apeliantai neneigia, kad jie 2024 m. rugpjūčio 25 d. vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jie šeimoje šventė jo gimtadienį, todėl aplinkybės, kad gimtadienio metu šeimoje buvo vartojamas alkoholis negalėtų būti vertinama kaip išskirtinė, ypatinga ir negali būti vaiko paėmimą lemiantis veiksnys. Juolab, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) naudojasi mobiliuoju telefonu ir pasiskambinus bei susitarus su jos vyresne seserimi ji buvo paimta pabūti pas ją.
11.6. Tai, kad apeliantai patys pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu ir patys siekia šias problemas spręsti su specialistų pagalba (pateikti byloje duomenys apie ambulatorinį gydymą) tokias aplinkybes leidžia vertinti apeliantų naudai, nes jie siekia ir imasi veiksmų šias problemas spręsti. Šios aplinkybės patvirtina, jog suinteresuoti asmenys suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes nepilnamečiui vaikui ir deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą.
11.7. Byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad vaiko tėvams buvo teikiamos socialinės paslaugos, kad buvo taikytos laikinosios priežiūros priemonės, priemonės šeimą motyvuoti, taikant švelnesnes priemones (teikiant intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, paskiriant prižiūrintį asmenį). Apeliantai kategoriškai atmeta kaltinimus, kad jie atsisakė bendradarbiauti su mobiliomis komandomis. Tokių atsisakymo bendradarbiauti duomenų į bylą nėra pateikta. Be to, apeliantai visada įsileidžia į savo namus specialistus, jų nepilnametė dukra yra leidžiama į vaiko dienos centrą, jokių pastabų dėl vaiko nesilankymo ar jo nepriežiūros apeliantai nėra gavę.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo netenkinti ir palikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. pirmosios instancijos teismas, kaip ir pareiškėjas, rėmėsi ne vien tik vaiko išsakyta nuomone vertinant vaiko situaciją, o būtent vertino aplinkybes, kad tėvai netinkamai rūpinasi vaiku, visiškai nevertina vaiko emocinės būsenos, neatliepia vaiko poreikių.
Šalies argumentai
12.2. Pareiškėjas pabrėžė, kad nors ir apeliantai nurodė, kad nėra pateikta duomenų, kurie leistų spręsti, kad nepilnametė (duomenys neskelbtini) kokiu nors būdu išreiškė savo sutikimą dėl jos paėmimo iš šeimos, tačiau vaiko noras yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, jeigu vaiko noras neprieštarauja paties vaiko interesams. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamoje situacijoje lemiamą reikšmę turi ne vaiko norai, kurie keičiasi ir ne visada atitinka jo interesus, o svarbią reikšmę turi vaiko fizinio, emocinio, psichologinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjas akcentavo, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos 19 punkte nurodyta, jog 2024 rugpjūčio 29 d. bendraujant su (duomenys neskelbtini) telefonu pastaroji nurodė: „Aš pavartoju alkoholio, reikia vėl spręsti alkoholio vartojimo problemą. Aš nesutinku su dukra vykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Sutinku, kad dukra pagyventų pas kitus žmones, globėjus.“ Minėta informacija rodo, kad vaikų paėmimo metu, motina neprieštaravo vaiko paėmimui ir laikinam apgyvendinimui pas globotoją.
12.3. Sprendžiant klausimą dėl vaikų grąžinimo tėvų priežiūrai, pareiškėjo įsitikinimu, vaikų tėvai su specialistų pagalba turi įveikti pagrindines šeimos problemas – alkoholio vartojimo, vaiko specialiųjų poreikių atliepimo, saugios aplinkos namuose užtikrinimo. Tik išsprendus šias problemas būtų galima ateityje spręsti klausimą dėl vaikų grąžinimo tėvams.
12.4. Tarnybos manymu, šioje stadijoje vaiko grąžinimas į šeimą pažeis prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus ir dėl to, kad šiuo metu vaiko įstatyminio atstovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui išduotas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. rugsėjo 27 d. Mobiliosios komandos rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ir 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pranešimą „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“.
16. Pareiškėjas nurodo, kad Mobiliosios komandos rekomendacijos dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo turi svarbią reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes Mobiliosios komandos specialistai identifikavo šeimos problemas, dėl kurių ir buvo priimtas Tarnybos sprendimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Atitinkamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pranešimas „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“, yra svarbus nagrinėjamoje byloje, nes paneigia atskirojo skundo argumentą, jog (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra vykdomo ikiteisminio tyrimo.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pranešimas „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“ yra priimtas 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. pareiškėjas turėjo galimybę pateikti šį įrodymą pirmosios instancijos teismui. Atitinkamai Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo parengtos jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Taigi, pareiškėjos pateikti nauji įrodymai buvo gauti (išduoti) tiek po skundžiamos nutarties priėmimo, tiek ir prieš bylą išnagrinėjant, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 40 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su visa bylos medžiaga.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
20. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
21. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).
22. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
23. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) diagnozuoti (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 5 d. pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo išvadose pažymima (duomenys neskelbtini).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus apeliantų šeimoje, vadovaudamasi VTAPĮ 36 straipsniu, 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliko nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) situacijos vertinimą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertinant vaiko apsaugos poreikį, nustatyti šie rizikos veiksniai: 26.1. vaikas patyrė ir (ar) patiria savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos. Šis rizikos veiksnys buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas gavo pranešimą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) dėl galimo vaiko teisių pažeidimo dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) girtavimo bei (duomenys neskelbtini) galimo smurtavimo bei lytinio priekabiavimo nepilnametės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 26.3. vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, arba vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaiko atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šis rizikos veiksnys buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) tėvai pastebėti galimai pavartoję alkoholio ir turi spręsti alkoholio vartojimo problemą, kad būtų užtikrinama vaikui saugi aplinka. 2024 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) apgyvendinta (duomenys neskelbtini).
26. Byloje esanti informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą, kurioje nurodyta, jog vertinimo metu (duomenys neskelbtini) pasidalijo įvairiais neigiamais gyvenimo su biologine šeima aspektais: išsakė, kad tėtis ir mama vartoja alkoholį, konfliktuoja tarpusavyje, dėl to mama išeina nakvoti kitur. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis intymaus pobūdžio prisilietimus neigė, tačiau išvadoje pastebėta, jog pokalbiai su lytiškumu susijusiomis temomis mergaitei kelia nerimą, ji išsako, kad ant jos „supyks“ už tai, kad ji „negražiai“ kalba. Klausiant apie intymias situacijas santykyje su tėvu (duomenys neskelbtini) iš pradžių jas neigė, o vėliau išsakė, kad negali apie tai kalbėtis. Psichologinio vertinimo metu kalbantis apie šeimos namus ji išsakė mieganti kartu su tėčiu, teigia, kad motina miega kitame kambaryje, nes tėvai daug konfliktuoja. Nors vertinimo metu neatskleidė konkrečių seksualinės prievartos situacijų, išvadoje atkreiptas dėmesys, kad kalbantis apie lytiškumą bei galimas intymias patirtis stebimas vaiko uždarumas ir atsisakymas kalbėtis seksualinės prievartos įtarimų temomis, dėl to negalima atmesti prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) gali turėti intymaus pobūdžio patirčių, kurių tyrimo metu nenupasakojo.
27. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad į bylą nėra pateiktas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą ar (duomenys neskelbtini) keliamus įtarimus, jis nėra pakviestas į apklausą jokiu baudžiamojo proceso kodekse nustatytu procesiniu statusu, todėl teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra patyrusi smurtą. Be to, apeliantai nurodė, pripažįstantys, kad turi problemų su alkoholio vartojimu ir patys siekia šias problemas spręsti su specialistų pagalba ir deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apeliantų argumentų, pažymi, kad Tarnyba kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pranešimą „Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamų veikų požymius numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas). Taigi, nors apeliantas (duomenys neskelbtini) nėra nuteistas dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau žvelgiant per nepilnamečio vaiko teisių užtikrinimo prizmę, darytina išvada, kad minėti įtarimai dėl nusikalstamų veikų padarymo leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra kilusi grėsmė, todėl jos gyvenimas su galimai smurtavusiu bei lytiškai priekabiavusiu tėvu neatitinka geriausių vaiko interesų. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) konsultacijai ir jiems buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors minėti duomenys patvirtina, kad apeliantai kreipėsi siekdami išspręsti turimas alkoholio vartojimo problemas, tačiau bylos nagrinėjimo metu negalima daryti išvados, kad apeliantų priklausomybė nuo alkoholio yra išnykusi ir kad tokie pokyčiai yra stabilūs ir ilgalaikiai. Gydymosi perspektyvų faktoriai ateityje gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl vaiko sugrąžinimo į šeimą, tačiau šiuo metu nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų tolesnis mergaitės buvimas šeimoje.
28. Nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjas nesiekė padėti šeimai ir su ja nebendradarbiavo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 1) nuo 2000 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo šeima buvo įtraukta į socialinę riziką patiriančių šeimų apskaitą; 2) nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki dabar šeimai taikoma atvejo vadyba, procesas nėra užbaigtas; 3) 2022 m. gegužės 24 d. dėl abiejų tėvų alkoholio vartojimo vaikui buvo taikyta laikinosios priežiūros priemonė sesers (duomenys neskelbtini) šeimoje, darbui su šeima Mobilioji komanda suburta antrą kartą (pirmą kartą Mobilioji komanda dirbo nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. birželio 27 d.), darbas baigtas rekomendacijomis. Be to iš Tarnybos Mobiliosios komandos rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo matyti, kad Mobilioji komanda su šeima dirbo ir nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d.: iš viso šeimai buvo skirtos septynios konsultacijos, 2024 m. rugsėjo 3 d. Mobiliosios komandos specialistai susitiko su šeima jų gyvenamoje vietoje, buvo paaiškinta Mobiliosios komandos darbo specifika, trukmė, tikslai ir uždaviniai. (duomenys neskelbtini) iš karto sutiko priimti Mobiliosios komandos pagalbą ir pasirašė sutikimą, (duomenys neskelbtini) nepasirašė nei sutikimo nei nesutikimo priimti intensyvią Mobiliosios komandos pagalbą, konsultacijoje aktyviai reiškė savo poziciją, buvo nusiteikęs gynybiškai visų specialistų atžvilgiu, teigė, kad situaciją spręs su advokato pagalba. Vyras nurodė, kad jokių sunkumų šeimoje nėra, neigė lietęs dukros lytinius organus, gydyti galimą alkoholio priklausomybę atsisakė, nes jau nusprendė „koduotis” - visus specialistų argumentus apie mokslų pagrįstus metodus, atmetė. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad šeimai buvo ir yra teikiama pagalba, yra nurodytos rekomendacijos šeimos problemoms spręsti, teikiamos konsultacijos, tačiau patys tėvai neįdeda pakankamai pastangų, siekdami pakeisti savo neigiamus gyvenimo įpročius.
29. Atskirajame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ir jos sesuo (duomenys neskelbtini) nebuvo apklaustos siekiant tinkamai nustatyti byloje esančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apklausti teisme nebuvo netikslinga, kadangi jos nuomonė buvo išklausyta (įvertinta) du kartus specialistų – vaiko teisių apsaugos specialisto ir psichologo, taip pat byloje yra garso įrašai, kuriuose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) ir jos sesers pokalbiai bylai aktualia tema. Be to, vaiko apklausa teisme galimai traumuotų vaiką. Teismas pastebėjo, kad net ir (duomenys neskelbtini) išreiškus norą likti su tėvais, nagrinėjamu atveju, jos atskyrimas nuo tėvų yra būtinas jos interesams užtikrinti – gyventi sveikoje aplinkoje ir vystytis, ugdytis, būti apsaugotam nuo bet kokios formos smurto. Su šiomis teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti toliau nurodomais aspektais.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).
31. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte, 11 straipsnyje įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (11 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina (11 straipsnio 2 dalis).
32. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) nurodė aplinkybes, kurios galėjo lemti jos teisių pažeidimą, t. y. (duomenys neskelbtini) papasakojus apie jos šeimą socialinei darbuotojai buvo informuota Tarnyba, kuri 2024 m. rugpjūčio 27 d. atlikdama vaiko situacijos vertinimą atliko mergaitės apklausą. Be to, (duomenys neskelbtini) atliko papildomą apklausą nepilnametės nurodomoms aplinkybėms išsiaiškinti. Iš minėtų nepilnametės (duomenys neskelbtini) paaiškinimų visumos matyti, kad jos paaiškinimai yra nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, mergaitė laikosi iš esmės vienodos pozicijos. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) apklausti teisme nebuvo tikslinga, kadangi jos nuomonė buvo išklausyta (įvertinta) tiek vaiko teisių specialistų, tiek psichologo, kurie gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, Tarnyba, siekianti išsiaiškinti aplinkybes, susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilnamete dukra (duomenys neskelbtini), kuri pokalbio metu patvirtino, kad šeimoje alkoholio vartojimas kartojasi jau ne pirmą kartą. Tai, kad užfiksuota vaiko ir kitų asmenų nuomonė ir pasisakymai nėra palankūs suinteresuotiems asmenims, savaime nepatvirtina ir neleidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai pažeidimai, susiję su vaiko ar jo sesers nuomonės išklausymu, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys yra nepatikimi ar kad pareiškėjas neobjektyviai vertina ginamo vaiko interesus.
33. Svarbu pažymėti, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl vaiko apklausos yra nurodoma, kad vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Be kita ko, nurodyta EŽTT ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-943/2024).
34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog vaiko tėvų pasirinktas gyvenimo būdas yra žalingas nepilnametei (duomenys neskelbtini), tėvai neužtikrina jos poreikių, saugios socialinės aplinkos ir neabejotinai daro žalą vaiko saugumui, o vaiko grąžinimas tėvams neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes nebūtų užtikrintos saugios ir sveikos sąlygos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo leidimas paimti vaiką iš šeimos yra laikino pobūdžio, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą, kitaip tariant, teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių (VTAPĮ 37 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra susidariusios tokios faktinės aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis pagal susiklosčiusias byloje aplinkybes), dėl kurių vaikas laikinai paimtas iš tėvų, o paaiškėjus, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus nepilnamečio vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta, arba išsprendus kitas rizikas, dėl kurių vaikas negalėjo būti grąžinamas šeimai, sprendžiama dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikomasi ir EŽTT jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, jog sprendimas perduoti vaiką globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turi būti nutrauktas, kai tik leidžia aplinkybės, ir kad bet kokios priemonės, kuriomis įgyvendinama laikinoji globa, turėtų atitikti galutinį tikslą – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr.1), peticijos Nr. 10465/83, 81 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
37. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias vaiko paėmimą iš jo atstovų pagal įstatymą, todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.