Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.22; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2020 m. liepos 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Plienas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę UAB „Paslaugos būstui“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus – suremontuoti namo stogą virš buto, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant darbus: viso stogo plokštumos per du butus – korpusus, kaip nedalomos visumos, remontą; naujos dangos klijavimą; esančios žvyro ir akmenukų dangos nukasimą; parapetų sumontavimą iš naujo.

2. Ieškovas 2020 m. balandžio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 29 d. baigė stogo remonto darbus, po jų vanduo į ieškovo butą nebeteka, t. y. stogo nesandarumo problema išspręsta, ir ieškovas pretenzijų dėl stogo remonto darbų atlikimo nebeturi. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 796 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir byla nutraukta; ieškovui grąžinta 56,25 Eur žyminio mokesčio ir iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškovui priteistas 739,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

4. Teismas, priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, grąžino jam 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 56,25 Eur. Teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir remdamasis ieškovo pareiškimu, kuriame nurodyta, kad ieškovo valią atsisakyti ieškinio lėmė atsakovės elgesys, pasireiškęs geranorišku ieškinio reikalavimų patenkinimu, nes atsakovės atstovas po 2019 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio atvyko pas ieškovą, apžiūrėjo stogą, vėliau atsakovė sudarė rangos sutartį su UAB „Arvitoma“, kuri 2019 m. gruodžio 29 d. atliko stogo remonto darbus, po jų vanduo į ieškovo butą nebeteka, t. y. stogo nesandarumo problema išspręsta, ir ieškovas pretenzijų dėl stogo remonto darbų atlikimo nebeturi, konstatavo, jog būtent atsakovei nagrinėjamu atveju kyla pareiga atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad ieškinys buvo pareikštas siekiant išspręsti įsisenėjusią nesandaraus namo stogo virš ieškovo buto problemą, dėl kurios ieškovo buto sienos buvo pažeistos drėgmės, pelijo, o jeigu atsakovė būtų operatyviai sprendusi šią problemą, žinomą nuo 2016 metų, ieškovui nebūtų buvę pagrindo pareikšti ieškinį. Teismas vertino, kad už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakinga atsakovė.

5. Teismas nurodė, jog ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas sudaro 18,75 Eur negrąžinta žyminio mokesčio dalis, 121 Eur už antstolio parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą palikti nenagrinėtą.

7. Apeliantė argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

8. Nurodo, jog statinio defektai išryškėjo garantinio termino laikotarpiu, 2016 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ kreipėsi į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoją UAB „Plienas“ dėl defektų pašalinimo, tačiau UAB „Plienas“ į pranešimą nesureagavo. Nurodo, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. sudarė komisiją, kurioje dalyvavo namo statytojo atstovas, namo statybos darbus priėmęs techninės priežiūros vadovas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Statinių priežiūros skyriaus atstovas. Kadangi namo statytoja UAB „Plienas“ nešalino defektų, atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ savo iniciatyva ėmėsi tvarkyti stogą, 2016 m. gruodžio mėn. atliko sandarinimo darbus, po jų iš ieškovo jokių pretenzijų dėl vandens pratekėjimo negavo. Teigia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad po atliktų stogo remonto darbų vanduo būtų pratekėjęs į ieškovo butą. Mano, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu atsakovė būtų operatyviai sprendusi problemą, apie kurią jai buvo žinoma nuo 2016 metų, ieškovui nebūtų buvę pagrindo pareikšti ieškinį.

9. Argumentuoja, kad savo pareigas atlieka tinkamai, atlieka namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras ir vykdydama savo pareigas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, 2019 m. balandžio 24 d. organizavo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) korpuso stogas nesandarus, todėl nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad būtų pašalinti apžiūros metu nustatyti pažeidimai. Teigia, jog atlikti darbai nėra susiję su ieškovo ieškinio dalyku. Nurodo, jog reagavo į ieškovo ir jo sutuoktinės pretenzijas, išsiuntė pretenziją namo statytojai UAB „Plienas“ ir savo iniciatyva ėmėsi tvarkyti nesandarų stogą. Taip pat nurodo, jog tinkamai įgyvendino savo procesines teises, nustatytu terminu pateikė atsiliepimą ir atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, atstovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, ieškovui atsisakius ieškinio ir nutraukus civilinę bylą, iš atsakovės ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepagrįstas apeliantės reikalavimas ieškovo prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą, juo labiau kad apeliantė nenurodo, kokiu pagrindu reiškia tokį reikalavimą.

13. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, ieškinio padavimą ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tačiau teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl, ieškovo nuomone, atsakovės neveikimo, t. y. namo stogo virš ieškovo buto nesuremontavimo arba netinkamo suremontavimo. Ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad po atsakovės 2019 m. gruodžio 29 d. atliktų stogo remonto darbų vanduo į ieškovo butą nebeteka, t. y. stogo nesandarumo problema išspręsta, ir ieškovas pretenzijų dėl stogo remonto darbų atlikimo nebeturi. Taigi, ieškovas ginčo pabaigą sieja su atsakovės 2019 m. gruodžio 29 d. atliktais stogo remonto darbais, o ne, kaip nurodo atsakovė, su stogo apžiūros darbais, atliktais po 2019 m. balandžio 24 d.

16. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesandaraus namo stogo virš ieškovo buto problema buvo įsisenėjusi, atsakovei žinoma nuo 2016 metų. Tokią išvadą patvirtina ir bylos duomenys. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, gavusi ieškovo pretenziją, 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 546 pareiškė pretenziją dėl defektų pašalinimo daugiabučio gyvenamojo namo statytojai UAB „Plienas“. Ieškovo sutuoktinė 2016 m. rugsėjo 5 d. su reikalavimu kreipėsi į atsakovę dėl stogo sutvarkymo, 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad ieškovo nurodyti defektai pasitvirtino, ir įpareigojo statytoją pašalinti defektus. Statytojai nereaguojant, ieškovo sutuoktinė 2016 m. gruodžio 8 d. atsakovei dar kartą pareiškė reikalavimą – pretenziją, 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovė atliko stogo sandarinimo darbus.

17. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad po 2016 m. gruodį atliktų stogo remonto darbų vanduo ir toliau būtų pratekėjęs į ieškovo butą, šiuos teiginius paneigia bylos duomenys. Ieškovas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kurios 2017 m. kovo 23 d. rašte „Dėl garantinių remonto darbų“, adresuotame ne tik ieškovo sutuoktinei, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ bei RUAB „Plienas“, nurodyta, jog būtent daugiabučio gyvenamojo namo administratorė atsakinga už jo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl bendrojo naudojimo objektų defektų, atsiradusių dėl nekokybiškų statybos darbų, likvidavimu garantiniu laikotarpiu turi rūpintis atsakovė, o ne buto savininkas, kaip nurodyta atsakovės 2016 m. gruodžio 28 d. rašte. Aplinkos ministerijos rašte taip pat nurodyta, jog būtent administratorė turi organizuoti darbų atlikimą, jeigu jų neatlieka statytoja. Ieškovo advokatas 2017 m. spalio 3 d. dar kartą atsakovei pateikė reikalavimą – pretenziją, kurioje nurodė, jog administratorei nevykdant savo įsipareigojimų ieškovas kreipsis į teismą. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Paslaugos būstui“ 2017 m. lapkričio 30 d. surašė gyvenamojo namo apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog reikia nedelsiant atlikti stogo remonto darbus. Iš atliktų darbų akto duomenų matyti, kad darbai atlikti 2017 m. gruodžio mėn. Ieškinyje taip pat nurodyta, jog stogo remonto darbai buvo atlikti ir 2018 m. lapkričio 15 d. 2019 m. spalio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad buto vidaus kambarių sienos ir lubos yra pažeisto drėgmės. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2016 m. gruodžio 20 d. atlikti stogo sandarinimo darbai problemos nepašalino ir apie ją atsakovei buvo žinoma ir vėliau, nors atsakovė organizavo ir atliko remonto darbus 2017, 2018, 2019 metais, problema nebuvo tinkamai išspręsta iki pat 2019 m. gruodžio 29 d. Konstatuotina, jog ieškovo teisė buvo neabejotinai pažeista ir nėra teisinio pagrindo ieškovo procesinį elgesį – ieškinio pareiškimą 2019 m. liepos 12 d. vertinti kaip nesąžiningą CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nepiktnaudžiavo procesu, o atsakovė, gindama savo interesus, teikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bylos eiga keitėsi (ieškovas atsisakė ieškinio) būtent dėl atsakovės procesinių veiksmų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškinio argumentus ir reikalavimą, pažymi, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovė iš viso nevykdė savo pareigų ir neatliko jokių veiksmų, „savo pareigų vykdymą bando perkelti ieškovui“. Sutiktina, kad atsakovės organizuoti ir atlikti stogo remonto darbai nebuvo pakankami drėgmės prasiskverbimo į ieškovo butą problemai išspręsti, tačiau pažymėtina, jog darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra visiškai atsakinga už ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė 2016, 2017, 2018 ir 2019 metais ėmėsi veiksmų, organizavo stogo remonto darbus, nors ir nepakankamus, todėl ieškovui priteisto išlaidų atlyginimo dydis mažintinas trečdaliu (CK 1.5 straipsnis).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ieškovo V. K. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ priteisti 493,17 Eur (keturi šimtai devyniasdešimt trys eurai 17 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.