Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-12 · Civilinė byla Nr. 2A-63-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
2A-63-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05379-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė, Jelena Šiškina
Trečiasis asmuo
UAB „Utvyta”
Ieškovas
BUAB „Drink Outlet“
Atsakovas
UAB „Vivasped“
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-63-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05379-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 60;121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Utvyta” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Drink Outlet“ ieškinį atsakovui UAB „Vivasped“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Utvyta“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas BUAB „Drink Outlet“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 909,47 Lt nuostoliams atlyginti, 25 200,00 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-06-27 iki 2012-10-30 bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakovu UAB „Vivasped“ 2012-06-19 sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu perdavė atsakovui pervežti iš Rusijos į Lietuvą krovinį – stipriuosius alkoholinius gėrimus, krovinio vertė – 8 952 eurų. Atsakovas 2012-06-19 sudarė minėto krovinio pervežimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Utvyta“, apie ką ieškovo neinformavo. Pervežėjui nesilaikant pervežimo procedūrų, visas krovinys buvo konfiskuotas Baltarusijos Respublikoje. Pervežėjui praradus krovinį, jam tenka pareiga atlyginti dėl krovinio praradimo atsiradusią žalą. Pagal pervežimo sutarties sąlygas atsakovas privalo sumokėti ieškovui po 200,00 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną pristatyti krovinį, taip pat privalo padengti visus su tuo susijusius ieškovo tiesioginius nuostolius. Nurodė, jog dėl atsakovo neįvykdytų sutartinių prievolių patyrė nuostolių, sudarančių 8 952,00 EUR krovinio vertės, kuri litais sudaro 30 909,47 Lt, taip pat 25 200,00 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-06-27 iki 2012-10-30. Nurodė, jog atsakovas privalo mokėti netesybas už tai, kad nevykdo savo sutartinių prievolių ir iki 2012-06-26 nepristato krovinio.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vivasped“ ir trečiasis asmuo UAB „Utvyta“ su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas neįrodė krovinio vertės, kadangi nepateikė duomenų apie krovinio priėmimo vežti metu buvusią jo vertę. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti kompensacijos ir už krovinį, ir už pavėlavimą jį pristatyti. Tuo atveju, kai krovinys prarastas, taikomos CMR konvencijoje numatytos krovinio praradimo pasekmės, ir tuo pačiu metu negali būti taikomos pasekmės, susijusios su pavėluotu krovinio pristatymu. Pažymėjo, jog bet kokie šalių susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra nukrypstama nuo CMR konvencijos nuostatų, negalioja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 30 909, 47 Lt nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 80, 30 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 925, 65 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo trečiojo asmens naudai 1 323, 14 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 482, 51 Lt žyminio mokesčio bei 8, 75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 491, 26 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, jog pagal ieškovo ir atsakovo 2012-06-19 sudarytą krovinio pervežimo sutartį buvo vežama už užmokestį kelių transporto priemone, krovinio siuntimo ir gavimo vieta yra skirtingose valstybėse, kurios abi yra CMR konvencijos narės, todėl minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusiems teisiniam santykiams reguliuoti taikytinos CMR konvencijos normos. Nustatė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad krovinys buvo prarastas jam esant vežėjo dispozicijoje, t. y. po priėmimo vežti iki krovinio perdavimo gavėjui. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos atsiliepimo ieškiniui aplinkybės, kad ieškovas nedavė vežėjui nurodymų dėl maršruto ir neįspėjo apie tai, kad vežant stipriuosius alkoholinius gėrimus per Baltarusijos Respubliką krovinį turi lydėti VRM pareigūnų palyda, neužtikrino tokios palydos, nepriskirtinos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatytiems vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą pagrindams. Pažymėjo, jog CMR konvencija nenumato imperatyvios pareigos krovinio siuntėjui duoti vežėjui nurodymus dėl vežimo maršruto. Pažymėjo ir tai, kad atsakovui, taip pat ir jo pasitelktam pervežti krovinį trečiajam asmeniui UAB „Utvyta“ buvo žinomas gabenamo krovinio turinys, tuo tarpu tinkamai organizuoti vežimo procesą pagal atitinkamoje krovinio vežimo teritorijoje galiojančius teisės aktus yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Teismas nurodė, byloje nėra pateikta įrodymų apie krovinio rinkos ar biržos vertę jo priėmimo vežti metu ir priėmimo vežti vietoje, taip pat nepateikta krovinį lydinčios sąskaitos – faktūros, tačiau sprendė, kad tai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes žalos dydis gali būti nustatomas pagal kitus ieškovo pateiktus krovinio vertę liudijančius įrodymus – krovinį sudarančių prekių pirkimo – pardavimo sutartį, atsiskaitymo dokumentus, krovinio arešto Baltarusijos Respublikoje dokumentuose nurodytus krovinio kiekį bei jo vertę. Pagal ieškovo pateiktą krovinio siuntėjo prekių tiekimo sutartį Nr. 16-1/2012 ir papildomą susitarimą nustatė, kad prekių kaina yra 8 952,00 EUR, tuo tarpu UAB „Utvyta“ paimto krovinio kiekis ir sudėtis sutampa su 2012-05-04 papildomame susitarime Nr. 1 prie tiekimo sutarties Nr. 16-1/2012 nurodytais prekių kiekiu ir sudėtimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą dėl prarasto krovinio vertės kompensavimo tenkino. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl sutartyje nustatytų netesybų už krovinio vėlavimo pristatyti terminą priteisimo. Nurodė, kad krovinio praradimo atveju negali būti tuo pačiu metu taikoma ir atsakomybė už pavėluotą pristatymą, tuo tarpu pagal CMR konvencijos 41 straipsnį negalioja šalių susitarimai dėl konvencijoje nenumatytų baudų ar delspinigių. Nurodė, jog šiuo atveju pagal CMR konvencijos 27 str. ieškovo naudai priteistina 5 proc. metinių palūkanų už kompensaciją dėl krovinio praradimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Utvyta“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dalyje dėl 30 909, 47 Lt nuostolių priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais ir motyvais:

1. Negalima daryti išvados, kad tarp ieškovo BUAB „Drink Outlet“ nurodytos žalos ir atsakovo UAB „Vivasped“ veikos yra priežastinis ryšys, todėl tenkinti skundo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo, kadangi šiuo atveju nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti;

2. Nors CMR konvencija nenumato imperatyvios pareigos krovinio siuntėjui duoti nurodymus dėl krovinio vežimo maršruto, tačiau ieškovo veiksmai turi būti vertinami per atsargaus, rūpestingo, protingo ir sąžiningo ieškovo prizmę. Teigia, jog ieškovas nepateikė atsakovui visos informacijos apie pervežamo krovinio specifiką bei neįvardijo atitinkamų nurodymų užsakyme, kad jį geriausiai būtų vežti ne per Baltarusijos Respubliką, o pvz. per Latviją, kad nekiltų grėsmių dėl konfiskavimo. Anot apelianto, ieškovas turėjo ilgametę patirtį eilę metų dirbdamas su tokio pobūdžio kroviniais, tuo tarpu vežėjas praktikoje su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą, nes kitų išskirtinių krovinių pervežimui gaudavo ir užsakymus, kuriuose nurodomos krovinio pervežimo sąlygos ir maršrutai;

3. Sulaikius krovinį Baltarusijos Respublikoje juo disponavo ne atsakovas ar trečiasis asmuo, o Baltarusijos Respublikos valstybė ir muitinė. Teismo sprendimas, anot apelianto, tik preziumuoja atsakovo ir trečiojo asmens nekaltumą dėl alkoholinių gėrimų netekimo.

4. Nurodo, jog jis patyrė pakankamai nuostolių dėl transporto priemonės prastovos Baltarusijos pasienyje; taip pat jo darbuotojui 2012-07-05 paskirta Smorognės rajono teismo 115 075 Lt administracinė bauda, neatsižvelgus į pažeidimo ir padarytos veikos mažareikšmiškumą. Bylinėjimosi išlaidos dar nesibaigė, nes Grodno srities teismo 2012-08-16 nutarimas dėl administracinio pažeidimo apskųstas Baltarusijos Respublikos Aukščiausiajam Teismui, kuris galutinio sprendimo dar nėra priėmęs. Apelianto teigimu, ši civilinė byla vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu turėjo būti sustabdyta, nes nebaigtas teisminis nagrinėjimas pradėtas dėl minėtos administracinės baudos, kadangi nėra aišku, koks būtų sulaikyto krovinio likimas, jį teismo nutartimi grąžinus skundą pateikusiam asmeniui;

5. Pirmos instancijos teismas neaptarė CMR konvencijos 17 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę mažinti atsakomybę ir taikyti dalinės atsakomybės principą, taikymo.

Atsiliepimu atsakovas prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti; atsakovui iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentus:

Atsiliepimas

1. Jis ir trečiasis asmuo, kaip vežėjai CMR konvencijos prasme, atleistini nuo atsakomybės CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi krovinys buvo prarastas iš esmės dėl ieškovo kaltės ir jo pareigų, numatytų CMR Konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nevykdymo. Skundžiamame sprendime teismas netaikė nei CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies, nei 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, be to, netinkamai vertino, jog CMR Konvencija nenumato krovinio siuntėjo pareigos nurodyti vežėjui vežimo maršrutą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nepranešimas apie konvojaus reikalingumą nelaikytinas krovinio siuntėjo netinkamais veiksmais ar aplaidumu;

2. Krovinys buvo prarastas ne dėl vežėjo kaltės, o dėl kroviniu disponuojančio asmens (ieškovo) kaltės bei dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti (valstybės institucijų veiksmų), todėl taikytinas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytas atleidimo nuo atsakomybės pagrindas;

3. Skundžiamame sprendime teismas iš viso nepasisakė dėl CMR Konvencijos 11 straipsnio 1-2 dalių nuostatų taikymo, nors tiek jis, tiek trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo iš esmės metu rėmėsi būtent aukščiau cituojamomis CMR Konvencijos 11 straipsnio nuostatomis;

4. Teismas taip pat neatsižvelgė į CMR Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią važtaraščio turinį, kuri numato būtent siuntėjo pareigą važtaraštyje nurodyti muitinės formalumams atlikti ir kitas reikiamas instrukcijas, o CMR Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis numato šios pareigos nesilaikymo pasekmes;

5. Sutinka su apelianto argumentai dėl privalomo bylos stabdymo, kol Baltarusijos Respublikoje bus galutinai išspręstas krovinio konfiskavimo klausimas. Pažymi, jog dėl tokio bylos sustabdymo pagrindo buvo sutikę visi bylos dalyviai, tačiau teismas sustabdyti nagrinėjamą bylą atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 185, 263 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Trečiasis asmuo UAB „Utvyta“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pervežimo sutarčių su trečiaisiais asmenimis kopijas, kuriomis grindžia apeliacinio skundo argumentą, susijusį su tuo, jog kaip vežėjas išskirtinių krovinių pervežimui gaudavo užsakymus, kuriuose, priešingai nei ieškovo užsakyme, buvo nurodomos krovinio pervežimo sąlygos ir maršrutai. Pažymėtina, jog teikdamas naujus įrodymus apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo dėl jų prijungimo, šio procesinio veiksmo nemotyvavo, tačiau naujais įrodymais grindžia minėtą apeliacinio skundo argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių dokumentų prijungimo sprendžia CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

Įvertinus tai, kad apeliantas niekaip nepagrindė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tuo tarpu iš pateiktų apelianto su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių kopijų matyti, jog kai kurios jų buvo sudarytos dar iki šio ginčo nagrinėjimo pirmos instancijos teisme pradžios (b.l.173-175), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėtus dokumentus priimti, juos vertinti ir dėl jų pasisakyti (CPK 180, 181, 314 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012-06-19 sudarė krovinio pervežimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą pervežti krovinį – stipriuosius alkoholinius gėrimus iš Rusijos į Lietuvą, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už krovinio pervežimą 900 Eur, taip pat mokesčius. Atsakovas šios sutarties vykdymui pasitelkė UAB „Utvyta“, kuri tiesiogiai vykdė krovinio vežimą. Krovinio gabenimo per Baltarusijos Respublikos muitinę metu krovinys buvo konfiskuotas. Krovinio sulaikymo pagrindas – krovinys – stiprieji alkoholiniai gėrimai, buvo gabenamas be Baltarusijos Respublikos VRM Apsaugos departamento poskyrių palydos. Toks reikalavimas nustatytas 2005-09-09 Baltarusijos Respublikos prezidento dekrete Nr. 11.

Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas ar prarandamas – nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006, 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ,,Banga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012, 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. ir kt. v. UAB „Atrika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-97/2013, kt.).

Apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia aplinkybe, jog krovinys buvo prarastas ne dėl vėžėjo kaltės, o dėl kroviniu disponuojančio asmens (ieškovo) kaltės. Teigia, jog ieškovas, kaip sutarties šalis, nebuvo atidus ir rūpestingas, kadangi nepateikė vežėjui visos informacijos apie pervežamo krovinio specifiką, t.y. kad krovinio gabenimui per Baltarusijos Respubliką būtinas konvojus, taip pat nenurodė, kokios stiprumo alkoholiniai gėrimai bus vežami bei neįvardijo atitinkamų nurodytų užsakymų, kad krovinį geriausiai būtų vežti ne per Baltarusijos Respubliką, o pvz. per Latviją, kad nekiltų grėsmių dėl krovinio konfiskavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Kaip matyti iš 2012-06-19 Krovinio pervežimo sutarčių (b.l.5, 9), 2012-06-22 CMR Nr.0186506 važtaraščio (b.l.10), minėtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad krovinys - stiprieji alkoholiniai gėrimai. Be to, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, CMR važtaraštyje nurodytas vežamų alkoholinių gėrimų stiprumas – 40 proc. (b.l. 10). Taigi atsakovui, taip pat ir jo pasitelktam pervežti krovinį trečiajam asmeniui UAB „Utvyta“ buvo žinomas gabenamo krovinio turinys. Pagal CMR konvencijos 11 straipsnį, iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas. Nors nagrinėjamu atveju nei Krovinio pervežimo sutartyje, nei CMR važtaraštyje, ieškovas (užsakovas) prie papildomų sąlygų/ pastabų ar prie kitų nurodymų, susijusių su kroviniu, vežėjui, nepažymėjo, kad krovinio gabenimui per Baltarusijos Respubliką būtinas konvojus, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigi, jog ieškovas turėjo pareigą tokią informaciją nurodyti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde UAB „Utvyta“ nurodo, kad ieškovas turėjo informuoti, jog šiuo atveju krovinį geriau vežti per Latviją. Nurodytas argumentas leidžia manyti, jog apeliantas, kaip faktinis krovinio vežėjas, turėjo galimybę pasirinkti kitą krovinio vežimo maršrutą ne per Baltarusijos Respubliką, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu spręsti, jog ieškovas turėjo nukreipti vežėją konkrečiu maršrutu ar nurodyti kiekvienos užsienio valstybės teritorijoje, per kurią vežėjui gali tekti gabenti krovinį, galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius specifinio pobūdžio krovinių (alkoholinių gėrimų) pervežimą ir jam taikomą specialų režimą – privalomą palydą (konvojavimą), pagrindo nėra, kadangi tinkamai organizuoti vežimo procesą pagal atitinkamoje krovinio vežimo teritorijoje galiojančius teisės aktus yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ar trečiasis asmuo, pasirinkęs krovinio transportavimą per Baltarusijos Respubliką, būtų kreipęsi į ieškovą dėl instrukcijų konvojavimo klausimu, ar kad ieškovas būtų atsisakęs tokią informaciją suteikti. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjui buvo žinomas ketinamo vežti krovinio pobūdis, tuo tarpu ieškovas krovinio transprotavimo iš Rusijos į Lietuvą konkrečiu maršrutu nenurodė ir nereikalavo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apie konvojavimo būtinumą krovinį vežant per Baltarusijos Respubliką turėjo ir galėjo žinoti vežėjas, kuris, būdamas savo veiklos profesionalu, šiuo atveju nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, nes, priėmęs krovinį pagal CMR važtaraštį Nr.0186506, kuriame, kaip minėta, buvo nurodytas krovinio pobūdis, ir pasirinkęs krovinį vežti būtent per Baltarusijos Respubliką, nesilaikė šioje valstybėje galiojančių teisės aktų reikalavimų, kas sąlygojo krovinio konfiskavimą ir nuostolių atsiradimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat atmestini apelianto argumentai, jog Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybų veiksmai laikytini aplinkybėmis, kurių vežėjas negalėjo išvengti.

Apelianto teiginiai, jog savo, kaip vežėjo praktikoje, su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą, nes kitų išskirtinių krovinių pervežimui gaudavo ir užsakymus, kuriuose nurodomos krovinio pervežimo sąlygos ir maršrutai, atmestini. Apeliantas nepateikė duomenų apie turimą vykdomos krovinių pervežimo veiklos patirtį, turėtų užsakymų pobūdį, todėl minėti apelianto argumentai neįrodyti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl transporto priemonės prastovos Baltarusijos pasienyje patyrė nemažų nuostolių - bendrovės darbuotojui 2012-07-05 paskirta Smorognės rajono teismo 115 075 Lt administracinė bauda. Išlaidos ir toliau didėja, nes 2012-08-16 nutarimas, kuriuo paskirta bauda, buvo apskųstas ir galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas. Konstatavus, jog šiuo atveju ginčo krovinio konfiskavimas buvo sąlygotas netinkamų vežėjo veiksmų, pagrindo spręsti, jog apelianto nurodytos išlaidos atsirado dėl siuntėjo (ieškovo) kaltės nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą dėl privalomo šios bylos stabdymo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimus dėl nuostolių priteisimo dėl prarasto krovinio. Pagal 2012-06-19 Krovinio pervežimo sutartį, krovinio pasikrovimo data – 2012-06-21, iškrovimo – 2012-06-25. Tuo tarpu CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas – tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas. Kadangi per minėtus terminus krovinys nebuvo pristatytas į iškrovimo vietą, ieškovas 2012-11-02 pareiškė teismui reikalavimus atsakovo atžvilgiu dėl nuostolių atlyginimo. Pradėtas teisminis procesas dėl vežėjo UAB „Utvyta“ darbuotojui paskirtos administracinės baudos ir tolimesnio konfiskuoto krovinio likimo, nepaneigia ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl nuostolių vežėjui praradus krovinį atlyginimo, taip pat neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumo, todėl pagrindo stabdyti bylą nagrinėjamu atveju nebuvo.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas UAB „Vivasped“, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 str.), todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos R. PetkuvienėJ. ŠiškinaT. Žukauskienė