- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-14
- Bylos Nr.
- ATP-953-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-02072-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Igno Brazausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo Ignas Brazauskas pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ignas Brazauskas nubaustas už tai, kad 2012 m. kovo 23 d., apie 11.27 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 7, vairuodamas automobilį Fiat Punto, valst. Nr. FJM139, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į gėlių vazoną ir jį nuvertė, eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir gėlių vazonas, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. Brazauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo ir paskirti švelnesnę baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tai nebuvo tyčinis ir sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, jis išlipo iš automobilio ir bandė pakelti vazoną, jis žinojo, kad eismo įvykio vieta yra filmuojama, jo automobilis yra apdraustas, pats teismas nustatė, kad padaryti tik 100 litų žala, taip pat nurodo, kad jis nesuprato, jog tai yra eismo įvykis ir turi būti iškviesta policija, nes nukentėjo ne kitas automobilis, o gėlių vazonas. Papildymu prie apeliacinio skundo prašo paskirtą švelnesnę baudą leisti sumokėti dalimis, kadangi nuo 2012-06-30 yra bedarbis, registruotas darbo biržoje.
I. Brazausko apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taisyklių 234 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Pažeidėjas neneigia, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į gėlių vazoną ir jį nuvertė. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuotas pažeidėjo automobilis ir nuverstas gėlų vazonas, kuris nuo smūgio suskilo. Todėl byloje neginčytinai įrodyta, jog I. Brazauskas padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš byloje esančio I. Brazausko rašytinio paaiškinimo matyti, jog jis buvo išlipęs ir apžiūrėjo nuverstą gėlių vazoną. Kadangi iš byloje esančių nuotraukų matyti akivaizdūs gėlių vazono apgadinimai, darytina išvada, jog I. Brazauskas suvokė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles ir sugadino svetimą turtą, todėl sąmoningai neieškodamas kam priklauso gėlių vazonas ir nepranešdamas apie sugadintą turtą policijai bei pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, taip padarydamas ATPK 130 str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu nutarimu I. Brazauskui pagal ATPK 130 str. 1d. buvo paskirta minimali 3000 Lt bauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams. Apeliaciniu skundu yra prašoma paskirti mažesnę baudą.
Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas (ATPK 302¹¹ str. 2 d.). Kadangi byloje apeliacinį skundą padavė tik pažeidėjas ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo sprendimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas), todėl apeliacine tvarka nenagrinėtina, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ATPK 30¹ str. nuostatas atimdamas teisę vairuoti transporto priemonę dviem mėnesiams.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).
Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirti I.Brazauskui mažesnę baudą nei minimali numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Vien tai, kad padaryta nedidelė žala nesudaro pagrindo sumažinti paskirtis baudos dydį, be to, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė paskirdamas ženkliai trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatyta sankcijoje. Taip pat pažymėtina, kad už administracinius teisės pažeidimus paskyrus išskirtinai pažeidėjo interesus atitinkančias administracines nuobaudas, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimą I. Brazauskas padarė būdamas baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. I. Brazausko atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta paskyrus pažeidėjui minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Papildymu prie apeliacinio skundo taip pat prašoma baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, leidžiant sumokėti po 250 Lt kas mėnesį. ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad Ignas Brazauskas dėl baudos mokėjimo išdėstymo, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., turi teisę kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą paskirti nuobaudą, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, kuris ir turi spręsti baudos mokėjimo išdėstymo klausimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pažeidėjas pirmosios instancijos teismo neprašė išdėstyti baudos mokėjimo, todėl apeliacine tvarka šis klausimas nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, vadovaujantis ATPK 313 str. 4 d., turi teisę pirmos instancijos teismo prašyti visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog I.Brazausko kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta, bauda už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskirta, įvertinus visas administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą nepakeistą ir Igno Brazausko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.