Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-10 · Byla Nr. ATP-1371-487/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
ATP-1371-487/2012
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-02072-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1371-487/2012 Teisminio proceso Nr. 4-01-3-02072-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Arūno Kunikausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo, kuriuo Arūnas Kunikauskas pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Arūnas Kunikauskas nubaustas už tai, kad 2012-06-01, apie 12.00 val., Galvės-Lentvario gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. PVZ 922, buvo neatidus, neatsižvelgė į greitį, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. DTT 289, kurį apgadino. Šiais savo veiksmais Arūnas Kunikauskas pažeidė KET 9. p., 132 p., 232 p., t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A.Kunikauskas ginčija nutarimo dalį, kuria jis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. ir prašo paskirti švelnesnę baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tai nebuvo tyčinis ir sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Po to, kai priekyje pradėjus staigiai stabdyti automobiliui „Nissan Qashqai“, jis sustojo, nekontaktavęs su šiuo automobiliu, A.Kunikauskas išlipo iš vairuoto automobilio „Renault Master“ ir jį apžiūrėjo, o taip pat apžiūrėjo priekyje važiavusį ir staigiai stabdžiusį automobilį, apgadinimų nematė, kito automobilio vairuotoja su juo nebendravo, užsidarė savo automobilyje. Todėl jis iš tos vietos nuvažiavo, manydamas, kad jis pažeidimo nepadarė. Pažymi, jog jo automobilis yra apdraustas, neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės, materialinės naudos, pasišalindamas iš įvykio vietos, nesiekė.

Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryta žala nedidelė, jis yra studentas, piniginių lėšų neturi, todėl paskirtos baudos mokėjimas jam sukeltų neigiamas pasekmes. Teigia, jog tikslinga paskirtą nuobaudos dydį mažinti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Arūno Kunikausko apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taisyklių 234 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Nors pažeidėjas neigia, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į V.Jaskovikienės vairuojamą automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. DTT 289, jo kaltė padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra įrodyta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, paaiškinimais, fotonuotraukomis, kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji V.Jaskovikienė nurodė, jog 2012-06-01 ji automobiliu „Nissan Qashqai“ važiavo link miesto centro Galvės gatve. Prieš sankryžą su Lentvario gatve prieš ją važiavęs automobilis staigiai stabdė, todėl jai taip pat teko stabdyti vairuojamą automobilį. Vos sustojusi, ji pajuto smūgį į savo automobilį. Nespėjęs laiku sustabdyti, į jos automobilį atsitrenkė raudonos spalvos krovininis mikroautobusas, važiavęs paskui ją. Kai ji išlipo pasižiūrėti, šio automobilio vairuotojas pradėjo šaukti, sakyti jai, kad nieko neatsitiko ir kad ji važiuotų toliau. Pasakiusi mikroautobuso vairuotojui, kad nori patikrinti, ar smūgio metu nepažeista automobilio parkavimo kontrolės sistema, įsėdo į savo mašiną ir skambino sutuoktiniui, kad šis pasakytų, kaip ji turėtų tai padaryti. Kalbant telefonu, mikroautobuso vairuotojas priėjęs prie jos automobilio, daužė į langą ir kažką šaukė, todėl ji išsigando, o, būdama viena, ji bijojo išlipti iš mašinos. Netrukus į ją atsitrenkusio automobilio vairuotojas sėdo į savo autobusiuką ir skubiai išvažiavo, todėl ji pranešė policijai.

Iš policijos pareigūno Lino Česnulevičiaus, teismo posėdyje apklausto liudytoju parodymų matyti, kad, atvykus į eismo įvykio vietą pagal gautą pranešimą, buvo rastas automobilis „Nissan Qashqai“, kurio vairuotoja nurodė, jog į jos automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs autobusiukas bei iš įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjus automobilį, buvo nustatytas automobilio apgadinimas - įstumtas galinis bamperis ir ant jo yra likusių rausvos spalvos dažų pėdsakų, kuris visiškai atitiko vairuotojos nurodytas eismo įvykio aplinkybes.

Iš liudytojo Audriaus Černiausko parodymų teismui matyti, kad jis protokole nurodytą dieną važiavo kartu su Arūnu Kunikausku šio vairuojamu automobiliu „Renault Master“. Priešais važiavęs automobilis pradėjo staigiai stabdyti, todėl staigiai stabdyti teko ir A.Kunikauskui. Kai jis sustabdė savo automobilį, išlipo iš automobilio, nes išlipo ir priešais sustojusio automobilio vairuotoja. Liudytojas asmeniškai iš mašinos išlipęs nebuvo ir nieko neapžiūrinėjo. Iš A.Kunikausko pasakymų liudytojas suprato, kad susidūrimas neįvyko, todėl iš eismo įvykio vietos A.Kunikauskas išvažiavo. Ką kalbėjo draugas su ta moterimi, jis negirdėjo. Liudytojas dalyvavo automobilių apžiūroje policijoje, matė, kad automobilių apgadinimai nesutapo, jie buvo nelogiški. Ant kito automobilio matėsi tik paprastas juodos spalvos brūkšniukas, o ne defektas ar įbrėžimas. A.Kunikausko vairuotojo automobilio bamperis yra pilkas, todėl negalėjo palikti juodos žymės.

Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 16-17), atkuriant autoįvykio mechanizmą, nustatyta, jog kontaktas į „Nissan Qashqai“ buvo su „Renault Master“, vairuotu A.Kunikausko, taškinio sąlyčio metu.

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Arūno Kunikausko veiksmai atitinka ATPK 127 str. 2 d.– jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą straipsnį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, surinktų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad Arūnas Kunikauskas suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau dėl nerūpestingumo netinkamai įvertino galimas žalingas jo pasekmes.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (sunkesnio iš A.Kunikausko padarytų teisės pažeidimų) padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Skundžiamu nutarimu A.Kunikauskui pagal ATPK 130 str. 1d. buvo paskirta minimali 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams. Apeliaciniu skundu yra prašoma paskirti mažesnę baudą.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių, kad asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, ši nuobauda nebūtų proporcinga jo padarytam pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirti A.Kunikauskui mažesnę baudą, nei minimali numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Taip pat pažymėtina, kad už administracinius teisės pažeidimus paskyrus išskirtinai pažeidėjo interesus atitinkančias administracines nuobaudas, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidimą A.Kunikauskas padarė, būdamas baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog A.Kunikausko kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta, nuobaudos paskirtos, įvertinus visas administracinėms nuobaudoms skirti reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą nepakeistą ir Arūno Kunikausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė