Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskeltini) d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu S. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir konfiskuota 1 670 eurų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskeltini) val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskeltini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - kartu gyvenančia sugyventine L. N. metu, tyčia kaire ranka suėmęs L. N. už kaklo jį suspaudė, o L. N. bandant ištrūkti, rankomis suėmė L. N. už kaklo ir jį spausdamas pastūmė L. N., kuri nuo pastūmimo nukrito ant lovos, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, delnu spaudė gulinčiai ant lovos L. N. nosį ir burną, o kita ranka laikė suėmęs ją už kaklo, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. N. poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, nosies dešinio sparnelio, kaklo srityse, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. N. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

1.1. Be to, S. S. pripažintas kaltu ir už tai, kad jis (duomenys neskeltini) val. (duomenys neskeltini) g. prie pastato Nr. (duomenys neskeltini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo L. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 20.57 val. nustatyta 2,10 promilių neblaivumas, 21.14 val. nustatyta 2,26 promilių neblaivumas).

1.2. Be to, S. S. pripažintas kaltu ir už tai, kad jis (duomenys neskeltini) val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie daugiabučio namo (duomenys neskeltini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine L. N. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį L. N. į dešinę veido pusę, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu ginčijama S. S. kaltė dėl (duomenys neskeltini) d. fizinio skausmo sukėlimo L. N., taip pat skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Apeliaciniame skunde S. S. neneigia, kad (duomenys neskeltini) d. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios L. N. atžvilgiu, tačiau mano, jog nukentėjusiajai nebuvo sukeltas toks fizinis skausmas dėl kurio būtų tikslinga S. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir mano, jog nukentėjusioji policijos pareigūnus iškvietė tik iš išgąsčio ir didelio susijaudinimo.

6. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis S. S. neigia sudavęs nukentėjusiajai L. N. smūgį į veidą, o tik ranka perbraukė per nukentėjusiosios veidą. Nukentėjusioji L. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis jai sudavė vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę, tačiau nukentėjusioji teisme pakeitė parodymus ir nurodė, kad nuteistasis tik prisilietė prie veido, smūgio nesudavė. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad nukentėjusioji iškart po susitikimo su S. S. kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus ir atvykusiems pareigūnams nurodė, kad prieš ją smurtavo S. S.. Šią aplinkybę patvirtino policijos pareigūnė L. R., jog nukentėjusioji L. N. jiems nurodė, kad buvęs sugyventinis S. S. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę veido pusę. Policijos pareigūnai ant L. N. veido dešinės pusės, po akimi matė paraudimą. Taip pat šios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše. Įvykio vietoje buvęs liudytojas J. S. patvirtino, jog nuteistasis S. S. garsiai šaukė ant nukentėjusios. Nepaisant to, kad nukentėjusioji teisme parodymus pakeitė, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiosios pirminius parodymus, vaizdo medžiagą, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagrįstai S. S. pripažino kaltu ir dėl (duomenys neskeltini) d. įvykdytos nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją L. N..

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, skirdamas bausmę už kiekvieną įvykdytą nusikaltimą, vėliau jas subendrindamas išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtos bausmės yra adekvačios jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. S. padarė 3 nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. S. nedirba, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 9 kartus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka, praeityje 6 kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 178 straipsnis), vienas teistumas susijęs su nežymaus sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajai L. N. (dvi nusikalstamos veikos). Pažymėtina, kad dabartinius nusikaltimus S. S. padarė neišnykus teistumui. Nors praeityje S. S. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad S. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

11. Nepaskyrus švelnesnės bausmės, nuteistasis S. S. prašo BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

12. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, tai yra turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016 ir kt.).

13. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, tai yra tai, jog S. S. praeityje teistas 6 kartus, taip pat vieną kartą buvo teistas už sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą tai pačiai nukentėjusiajai L. N. (dvi nusikalstamos veikos), taip pat 9 kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumoka ir nesistengia sumokėti, be to, nesistengia ir keisti savo elgesio, todėl konstatuotina, jog, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo taikyti nuteistojo S. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. S. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek didesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Todėl, įvertinus S. S. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę S. S. pagrindo mažinti nėra.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b.l. 162). Pažymoje nurodyta, kad S. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 162,60 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam yra paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, iki suėmimo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms S. S. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš S. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.