Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Manuk“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,HAVER“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Manuk“, uždarosios akcinės bendrovės „HAVER“ sudarytą taikos sutartį, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Manuk“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2024 m. kovo 26 d. gautas pareiškėjos UAB ,,HAVER“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą skolininkės UAB „Manuk“ atžvilgiu. Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl 23 900,95 Eur skolos, 363 Eur skolos išieškojimo organizavimo išlaidų ir dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo vykdomajame rašte nurodytos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašyme nurodoma:

2.1. Skolininkė neatliko mokėjimų nuo 2024 m. kovo 8 d., t. y. nesumokėjo įmokų, kurias turėjo mokėti po 2 000 Eur: 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. kovo 15 d., 2024 m. kovo 22 d. Be to, taikos sutartis numatė: skolininkė įsipareigoja iki 2024 m. gegužės 24 d. sumokėti kreditoriui 363 Eur dėl skolos išieškojimo organizavimo, naudojimosi advokato teisine pagalba paruošiant šią taikos sutartį.

2.2. Kreditorius palūkanų skolininkei neskaičiuoja, jei skolininkė laikosi šios sutarties 3 punkte išdėstyto 31 900,95 Eur skolos mokėjimo grafiko ir laiku moka kitas šioje sutartyje nurodytas sumas. Skolininkei vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos (skaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos) ir sumokamos įvykdžius pagrindinę prievolę (sumokėjus 31 900,95 Eur skolą). Skolininkei vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, kreditorius kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo visai šios sutarties 2 punkte ir 5 punkte nurodytai (ar atitinkamai mažesnei, jei dalis sumos buvo sumokėta) sumai, 6 procentų metinėms palūkanoms (skaičiuojamoms nuo nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas buvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto didesnei sumai nei tai, kurios mokėjimo terminas buvo suėjęs.

13. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

14. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

15. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalims sudarius taikos sutartį ir skolos sumokėjimą išdėsčius dalimis, kiekvienos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas reiškia ir tos dalies taikos sutarties pažeidimą, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Todėl šalis, kurios naudai turi būti vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, tokiu atveju turi teisę reikalauti išduoti vykdomąjį raštą dėl laiku nesumokėtos taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies. Tai reiškia, kad atskiras taikos sutartimi išdėstytos skolos dalies sumokėjimo termino pažeidimas suponuoja savarankišką tokios sutarties pažeidimą, dėl kurio kreditorius turi teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).

17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių UAB „HAVER“ ir UAB „Manuk“ 2024 m. vasario 5 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi. Taikos sutarties 1 punktu šalys patvirtino ir konstatavo, kad skolininkė UAB „Manuk“ nėra sumokėjusi kreditorei UAB „HAVER“ skolos. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad skolininkė yra skolinga kreditorei 31 900,95 Eur. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nurodytą skolą skolininkė moka kreditorei pagal grafiką, t. y. nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. kiekvieną savaitę po 2 000 Eur, o 2024 m. gegužės 24 d. – sumoka paskutinę 1 900,95 Eur dydžio įmoką. Taikos sutarties 5 punktu susitarta, kad skolininkė įsipareigoja iki 2024 m. gegužės 24 d. sumokėti kreditorei 363 Eur dėl skolos išieškojimo organizavimo, naudojimosi advokato teisine pagalba paruošiant šią taikos sutartį. Tuo tarpu taikos sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad kreditorė palūkanų skolininkei neskaičiuoja, jei skolininkė laikosi šios sutarties 3 punkte išdėstyto 31 900,95 Eur skolos mokėjimo grafiko ir laiku moka kitas šioje sutartyje nurodytas sumas. Skolininkei vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos (skaičiuojamos nuo nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos) ir sumokamos įvykdžius pagrindinę prievolę (sumokėjus 31 900,95 Eur skolą). Skolininkei vėluojant mokėti bet kokias sumas pagal šią taikos sutartį, kreditorė kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo visai šios sutarties 2 punkte ir 5 punkte nurodytai (ar atitinkamai mažesnei, jei dalis sumos buvo sumokėta) sumai, 6 procentų metinėms palūkanoms (skaičiuojamoms nuo nesumokėtos sumos nuo šios sutarties pasirašymo dienos).

18. Taigi, ginčo šalys sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje skolos grąžinimą išdėstė laike, mokėjimus išdėstant pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Ginčo šalys taip pat buvo susitariusios, jog vėluojant atlikti įmokas, skolininkė privalo iš karto grąžinti išieškotojai taikos sutarties 2 punkte ir 5 punkte nurodytas sumas ar jų likutį (taikos sutarties 6 punktas), t. y. 31 900,95 Eur (taikos sutarties 2 punktas) ir 363 Eur (taikos sutarties 5 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl mokamų palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos (taikos sutarties 6 punktas). Tokiu atveju, priešingai negu nurodo apeliantė atskirajame skunde, taikos sutarties sąlygos yra aiškios, nedviprasmiškos ir suprantamos. Kaip minėta, jomis šalys susitarė, kad vėluojant atlikti mokėjimus pagal grafiką, kreditorė (pareiškėja UAB „HAVER“) kreipiasi į teismą dėl visos skolos sumos ar esamo atitinkamo jos likučio išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog taikos sutartyje nėra atskirai nurodytas grafiko negaliojimas, jei skolininkė vėluoja atlikti mokėjimus, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados dėl pareiškėjos teisės išieškoti visą/likusią skolos sumą.

19. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, skolininkė neatliko mokėjimų kreditorei nuo 2024 m. kovo 8 d., dėl ko pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl 13 901 Eur skolos, 363 Eur skolos išieškojimo organizavimo išlaidų ir dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo vykdomajame rašte nurodytos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, jog taikos sutartis nėra vykdoma tinkamai, mokėjimai neatliekami laiku, taikos sutartimi nustatyta tvarka. Anksčiau aptartomis taikos sutarties sąlygomis neatliekant mokėjimu (vėluojant atlikti mokėjimus), skolininkė privalo iš karto grąžinti išieškotojai visą/likusią skolą. Taigi praleidus mokėjimus pagal grafiką, vykdomasis raštas turėjo būti išduotas dėl visos skolos sumos, nepaisant aplinkybės, kad tik dalies mokėjimų terminas pagal įsiskolinimo grąžinimo grafiką buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuria išdavė pareiškėjai vykdomąją raštą dėl likusios skolos ir kitų nurodytų sumų priteisimo iš skolininkės.

20. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

21. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.