Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas P.Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 836-172/2012

Teisėja G. Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-14-1-02196-2010-8

NUTARTIS

2012 m. rugsėjo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu priteista solidariai iš I. S., L. L. ir A. S. 1597,73 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir L. L. bei A. S., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t.y. jis, 2010-11-19, apie 19.10 val., Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas kartu su J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. L. ir A. S., po to, kai apsupo nukentėjusius E. V. ir A. Ž., sėdinčius ant suoliuko, A. S. prisėdo šalia A. Ž. ir sudavė dešinės rankos alkūne pastarajam ne mažiau 3 smūgių per kairį žandą, po ko, atsistojo, apėjo nukentėjusius iš už nugarų ir sudavė kumščiu A. Ž. į dešinę ausį, o E. V. spyrė į dešinę ausį, po ko jis kartu su J. Š., G. D., A. S., L. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis spyrė gulintiems ant žemės nukentėjusiems A. Ž. ne mažiau 15-20 smūgių į galvos sritį, o E. V. ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sumušimais galvoje ir dešiniame dilbyje, poodinėmis kraujosruvomis dešinėje ausyje, dešinėje plaštakoje ir kairiame petyje, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais ir nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, dešinėje ausyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, daliniu II-o kandžio nuskėlimu, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Tokiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo L. L. parodymai dėl jo kaltės turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi neatitinka minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų. Todėl, jie negali būti jo kaltės įrodymu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad I. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nors I. S. neigia savo kaltę, jo kaltę patvirtina kito kaltinamojo L. L. parodymai, asmens parodymo atpažinti bei akistatos protokolai.

I. S. neneigia, jog 2010-11-19, apie 19.10 val., kartu su L. L. ir kitais kaltinamaisiais buvo Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje, tačiau neigia dalyvavęs muštynėse bei mušęs nukentėjusiuosius. Nors nukentėjusieji E. V. ir A. Ž. ir nenurodė I. S. kaip asmens, mušusio juos, tačiau iš jų parodymų seka, kad prie jų priėjo nepažįstamų jaunuolių kompaniją, kurių buvo apie 10-15, ir kilus muštynėms jie gulėjo ant žemės, rankomis dengėsi veidą ir galvą, abu buvo trumpam praradę sąmonę, todėl nematė visų vaikinų, kurie juos gulinčius spardė. Taigi, nukentėjusiųjų parodymai nepaneigia I. S. dalyvavimo muštynėse.

Tai, kad apelianto skunde nurodyti liudytojai nurodė nematę, kad jis dalyvavo muštynėse taip pat nereiškia, kad I. S. nusikalstamos veikos nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad I. S. apylinkės teisme duoti parodymai kaip tik nesutampa liudytojų parodymais.

I. S. nurodė, kad 2010 m. žiemą, jam su iš matymo pažįstamais vaikinais būnant klube „Kiss“, vienam iš jų parašė ar paskambino pažįstama I. M. ir paprašė susitikti V. Kudirkos aikštėje. Kadangi I. S. ją pažinojo ir norėjo su ja susitikti, nuėjo kartu su kitais keturiais vaikinais į V. Kudirkos aikštę. Su I. M. pradžioje pabendravo pirmieji keturi vaikinai, o jis priėjo prie jos po jų. I. M. parodė jam tris vaikinus, kurie sėdėjo ant suoliuko ir paaiškino, kad jie ją užgauliojo. Kartu su juo atėję keturi vaikinai nuėjo prie suoliuko, kur sėdėjo I. M. nurodyti vaikinai. Jis pats nutarė neiti kartu, nenorėdamas dalyvauti muštynėse, todėl pasakė I. M., kad eina į parduotuvę „Maxima“, esančią priešais Kudirkos aikštę, nupirkti alkoholio ir susitarė susitikti su ja kieme. Kai susitiko su I. M., ji minėjo, kad aikštėje vyko muštynės.

Atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, šie I. S. parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino šios I. S. versijos. Priešingai, liudytoja I. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jai paskambinus L. L. ir paprašius ateiti į V. Kudirkos aikštę, jis atėjo kartu su A. S., G. Š., G. ir dar keliais vaikinais, kurie nuėjo prie vaikinų, kurie ją prieš tai įžeidė. Liudytoja neparodė, kad tarp atėjusių vaikinų buvo ir jos pažįstamas I. S.. Ji taip pat neparodė, kad su I. S. bendravo. Priešingai, liudytoja nurodė, kad neprisimena, ar I. S. buvo atėjęs. Prasidėjus muštynėms ji nuėjo toliau, kalbėjo telefonu ir po to išvažiavo namo. Jai atrodo, kad I. S. aikštėje nebuvo. Taigi šios liudytojos parodymai paneigia I. S. versiją, kad jis bendravo su I. M. ir ši jam pasakojo apie aikštėje kilusias muštynes.

Tuo tarpu kaltinamasis L. L. 2011-07-04 asmens parodymo atpažinti metu nurodė I. S. kaip asmenį, 2010-11-19, apie 19.10 val. kartu su juo atėjo iš klubo „Kiss“ į V. Kudirkos aikštę kartu su G. D., J. K., E. J. ir kartu dalyvavo muštynėse bei mušė nukentėjusiuosius, po ko vienas pabėgo link parduotuvės „Maxima“. Šiuos savo parodymus L. L. patvirtino 2011-07-04 akistatos su I. S. metu bei 2011-07-13 apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Analogiškus parodymus jis davė ir nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme. Šių kaltinamojo parodymų nepaneigia jokie bylos duomenys.

Kolegija pažymi, jog nors I. S. kaltė padarius veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., yra grindžiama iš esmės vien kaltinamojo L. L. parodymais, tačiau remiantis BPK 301 straipsniu toks įrodinėjimas nėra draudžiamas. Pagal BPK 301 straipsnį draudžiama pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai (LAT 2006-04-11 nutartis Nr. 2K-185/2006).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo I. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo I. S. apeliacinį skundą.