Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. (R. L.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal BK 266 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Pagal BK 249 straipsnio 1 dalį R. L. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 3 d. nuosprendis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, R. L. pagal BK 266 straipsnį ir pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Apygardos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas V. S., išteisintas G. V., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pagal BK 266 straipsnį nuteistas už tai, kad 2002 m. laikotarpiu nuo lapkričio mėn. iki gruodžio 6 d. neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo, laikė ir perdavė R. O., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, 12 litrų pirmos kategorijos psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) 1-fenil-2-propanono (BMK), reikalingo amfetamino gamybai.

R. L. pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio 6 d., apie 12.00 val., iš R. O., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, savo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas stambiu mastu, neteisėtai įgijo ir laikė 2365,21 g amfetamino tol, kol ši medžiaga tą pačią dieną nuo 12.40 val. iki 16.00 val. vykusios kratos metu buvo rasta ir paimta.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti arba pripažinus, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, jo veiką perkvalifikuoti į senojo BK 232¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę sankcijos ribose, o dėl kaltinimo pagal naujojo BK 266 straipsnį jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad dėl tariamo psichotropinių medžiagų pirmtakų įgijimo ir perdavimo R. O. jis buvo nuteistas remiantis vien pastarojo parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti bylos duomenys, nėra ir ekspertizių išvadų, nes tokių medžiagų nebuvo rasta ir paimta. Kasatorius mano, kad vien R. O. parodymai, nepatvirtinti jokiais kitais objektyviais duomenimis, neturėjo būti laikomi pakankamu pagrindu išvadai, kad yra objektyviai nustatyta jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 266 straipsnyje, todėl baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.

Kasatorius dar nurodo, kad dėl tariamo psichotropinių medžiagų įgijimo 2002 m. gruodžio 6 d. iš R. O., turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, jis taip pat nuteistas remiantis vien subjektyviais ir kritiškai vertintinais R. O. parodymais. Kasatorius pažymi, kad 2002 m. gruodžio 6 d. pas jį atėjo R. O. ir atsinešė maišelį, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo rastos psichotropinės medžiagos, tą maišelį rodė jam, tada ant maišelio ir galėjo likti jo piršto pėdsakas. R. O. jam ir anksčiau bandydavo užsiminti apie galimybę iš to užsidirbti pinigų. Jokių kitų medžiagų, išskyrus atneštas R. O., jo bute nebuvo rasta. Kasatorius nurodo, kad nepagrįstai jo kaltės įrodymu pripažinti ir laktozės milteliai. Teismas nevertino, kad laktozė naudojama kaip energetinė ir maisto medžiaga šunims, jų susirgimo profilaktikai, ji parduodama be recepto. Teismas taip pat nepagrįstai jo kaltės įrodymu laikė jo ir R. O. telefoninių pokalbių įrašus, nes objektyvios informacijos, galinčios būti pagrindu išvadai, kad kalbama apie psichotropines medžiagas, šiuose įrašuose nėra. Buvo nepagrįstai remtasi R. O. parodymais apie šių pokalbių prasmę, nors jų ir nepatvirtino jokie bylos duomenys, kategoriškai atmetant jo, kasatoriaus, paaiškinimus.

Kasatorius dar nurodo, kad net ir padarius išvadą, jog jo veikoje nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos senojo BK 232¹ straipsnyje, požymiai, ši veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal šio straipsnio 5 dalį. Jokių psichotropinių medžiagų platinimo stambiu mastu jis neatliko, kad psichotropinės medžiagos stambiu mastu nebuvo išplatintos konstatuota ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nuosprendyje teigiama, jog yra nustatyta, kad jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas stambiu mastu. Kasatorius pažymi, kad senojo BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už tokių medžiagų platinimą, o ne turėjimą tikslo tai daryti. Atsakomybė už turėjimą tikslo tokias medžiagas parduoti ar kitaip platinti buvo numatyta senojo BK 232¹ straipsnio 3 dalyje, tačiau, kasatoriaus nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis turėjo tokį tikslą. R. L. pažymi, kad jei jo veikoje bus nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 232¹ straipsnyje, požymiai, ji galėtų būti kvalifikuota tik pagal šio straipsnio 1 dalį.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jo dalyvavimas nusikalstamose veikose, numatytose BK 266 straipsnyje ir 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje, nėra įrodytas objektyviais bylos duomenimis, o pagrįstas vien tik subjektyviai ir kritiškai vertintinais liudytojo R. O. parodymais. Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais.

Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, svarbiausias R. L. kaltės įrodymas iš tikrųjų yra liudytojo R. O. parodymai. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, nėra pagrindo teigti, kad šio liudytojo parodymai yra neteisingi, neobjektyvūs, prieštaraujantys teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką R. O. davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie tai, kad jam R. L. per du kartus perdavė 12 litrų prekursoriaus BMK, iš kurio paprašė pagaminti psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį pagaminęs jam 2002 m. gruodžio 6 d. ir atvežė. R. O. kaltinančius R. L. parodymus patvirtino ir akistatos su pastaruoju metu (T. 3, b. l. 112-115). Išvadą apie R. L. dalyvavimą padarant minėtas veikas teismas padarė remdamasis ne vien tik R. O. parodymais, bet ištyręs bei įvertinęs ir kitų bylos duomenų – liudytojų R. V., M. D. parodymus, kratos R. L. bute protokolą, cheminės, daktiloskopinės ekspertizių aktus, telefoninių pokalbių tarp R. L. ir R. O. suvestines – visetą. Pažymėtina, kad nors telefoninių pokalbių tarp R. L. ir R. O. metu ir nebuvo paminėtos psichotropinės medžiagos, iš 2002 m. gruodžio 5 d. pokalbio turinio akivaizdu, kad R. L. bei kiti žmonės R. O. jau laukė atvykstant gruodžio 5 d. tam, kad už viską atsiskaitytų, ir labai supyko, kad susitikimas buvo nukeltas rytojaus dienai. 2002 m. gruodžio 6 d. R. O. atvežė R. L. didelį kiekį jo pagaminto amfetamino.

Nors R. L. kaltė padarius veiką, numatytą BK 266 straipsnyje, yra pagrįsta vien R. O. parodymais, tačiau BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas. BPK 301 straipsnio normos draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apelianto skundą, pagrįstai ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą teisminę klaidą, paskirtas bausmes subendrindamas griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalis).

Dėl 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies taikymo

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad jam inkriminuota veika įgijus ir laikius 2365,21 g amfetamino turėjo būti kvalifikuota pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė, kad R. L., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas stambiu mastu, 2002 m. gruodžio 6 d. neteisėtai įgijo ir laikė 2365,21 g amfetamino, tačiau jų nepradėjo platinti.

R. L. inkriminuoto 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą stambiu mastu

Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas (BK 232¹, 232², 232⁵, 232¹⁰ str.) 25 punkte, BK 232¹ straipsnis nenumato griežtesnės atsakomybės už stambaus masto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat turint tokį tikslą, jei jos dar nebuvo pradėtos platinti, todėl jei asmuo gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė minėtas medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tačiau jų nepradėjo platinti, veika kvalifikuojama pagal BK 16 straipsnio 1 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį kaip rengimasis neteisėtai platinti psichotropines ar narkotines medžiagas stambiu mastu.

R. L. įgijo ir laikė 2365,21 g amfetamino, o toks kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, aptiktų nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacinę lentelę, patvirtintą vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 299/391, sudaro stambų mastą (stambus mastas yra daugiau kaip 50 g amfetamino). Nenustatyta, kad R. L. pats vartotų psichotropines medžiagas, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad toks didelis kiekis psichotropinės medžiagos buvo įgytas turint tikslą šią medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Tačiau šios medžiagos nebuvo parduotos ar kitaip platinamos, o 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė būtent už platinimą. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas stambiu mastu yra baigtas nusikaltimas, kai asmuo iš kiekio, sudarančio stambų mastą, išplatino nors dalį šių medžiagų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl R. L. veiksmai jam įgijus ir laikius psichotropines medžiagas stambiu mastu, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, yra kvalifikuotini kaip rengimasis tas medžiagas platinti stambiu mastu pagal BK 16 straipsnio 1 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismų nuosprendžiai keistini, R. L. veika iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuojama į BK 16 straipsnio 1 dalį ir BK 232¹ straipsnio 5 dalį ir, atsižvelgus į nuosprendžiuose išdėstytas, turinčias įtakos bausmės dydžiui, aplinkybes bei įvertinus tai, kad už rengimąsi padaryti nusikalstamą veiką gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė, jam paskiriama devyni metai laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti: R. L. veiką iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 5 dalies perkvalifikuoti į BK 16 straipsnio 1 dalį ir 232¹ straipsnio 5 dalį ir paskirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi subendrinti su BK 266 straipsniu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę paskirti devynerius metus laisvės atėmimo, atliekant ją pataisos namuose.

Kitų nuosprendžio dalių nekeisti.