Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-128-451/2016

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-02-08
Bylos Nr.: e2-128-451/2016
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Giedrė Jakštienė
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo: R. R., D. B., E. R.
Advokatai: Tadas Dumbliauskas

Civilinė byla Nr. e2-128-451/2016Proceso numeris 2-69-3-10277-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.5.2; 2.5.10.5.2.5; 3.2.3.1; 3.1.7.5; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Ramašauskienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotai atstovei Ramunei Butkienei, tretiesiems asmenims R. R., D. B. ir E. R. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. R., D. B. ir E. R. dėl turtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 968,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, 43,50 Eur palūkanų už 2013-01-31 įvykį, 33,60 Eur palūkanų už 2013-02-01 įvykį, 19,59 Eur palūkanų už 2013-04-06 įvykį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Dėl transporto priemonės „Mercedes Benz E200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, nurodė, kad 2013-01-31 transporto priemonė „Mercedes Benz E200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Raudondvario pl., Kaune, ties 3016 numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens; 3) vyko intensyvus transporto priemonių eismas. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mercedes Benz E200“, atsirado 409,22 Eur (1412,95 Lt) (pagal UAB „Akstė-servisas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija ASER NR. 0016770) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi keistinos detalės buvo pakeistos ne naujomis dalimis. Ieškovė 2013-03-18 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 409,22 Eur (1412,95 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-01-31 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.

Dėl transporto priemonės „Toyota Avensis“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, nurodė, kad 2013-02-01 transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Ateities pl., Kaune, ties sankryža su Chemijos g., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis bamperis. Laikotarpiu nuo 2012-12-19 iki 2013-12-18 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu autoserviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinis kairės pusės posparnis, priekinės dešinės pusės posparnis, priekinė kairės pusės variklio apsauga, priekinis kairės pusės rūko žibintas, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis bamperis ir reikalinga priekinės važiuoklės bei ratų suvedimo patikra. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Toyota Avensis“, atsirado 354,40 Eur (1223,68 Lt) (1870,62 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą žalos sąmatą) – 346,94 Lt (išskaičiuotas keistų dalių nusidėvėjimas) – 300 Lt (besąlyginė išskaita)) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-06-10 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 354,40 Eur (1223,68 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-02-01 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.

Dėl transporto priemonės „Nissan A. C.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, nurodė, kad 2013-04-06 transporto priemonė „Nissan A. C.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Šiaurės pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotoja negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens; 3.) įvykis įvyko tamsiu paros metu. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Nissan A. C.“, atsirado 204,84 Eur (707,27 Lt) (771,80 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija AF Nr. 014293) – 64,53 Lt (išskaičiuotas keistų dalių nusidėvėjimas)) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-06-04 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 204,84 Eur (707,27 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-04-06 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino. Ieškovė nurodė, kad visais trimis atvejais, apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-01-01) (Toliau – Taisyklės). Pagal taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Taip pat nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 968,46 Eur (409,22 Eur – žala transporto priemonei „Mercedes Benz E200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) + 354,40 Eur – žala transporto priemonei „Toyota Arensis“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) + 204,84 Eur – žala transporto priemonei „Nissan A. C.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) žalą LR CK 6.266 str. pagrindu, nes: 1) atsakovė yra kelių (Ateities pl., Raudondvario pl., Šiaurės pr., Kaune) savininkė ir valdytoja; 2) transporto priemonėms įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusias duobes ieškovės draudėjams atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas. Kartu nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią bendrą 968,46 Eur žalą ir LR CK 6.271 str. pagrindu, nes: 1) nevykdydama pareigos prižiūrėti ir taisyti kelių (Ateities pl., Raudondvario pl., Šiaurės pr., Kaune), atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) transporto priemonėms įvažiavus į keliuose buvusias duobes, ieškovės draudėjams atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos tvarkyti, prižiūrėti jai priklausančius kelius nevykdymo rezultatas. Nurodo, kad kompensacinės palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje yra nepagrįstai sujungti 3 skirtingi reikalavimai, kurie nėra tarpusavyje susiję ir kurių aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, pažymėjo, kad iš draudimo santykių ieškovė yra gavusi draudimines įmokas įmokų rizikos dengimui, vadinasi ieškovės išmokėtas draudimo išmokas padengia iki tol gautos įmokos, todėl ieškovės nuostoliai šioje byloje iš esmės yra mažesni nei reikalaujama, todėl ieškinys nepagrįstas. Draudimo bendrovė reikalauti tariamos žalos, ypač 100 proc., ir ją gauti negalėtų, nes tokiu būdu ji pataptų nebe verslo rizikos subjektu, nes jokios rizikos nebelieka ir tai tampa pelno gavimu, o ne rizika už prisiimto draudimo objekto galimai kylantį pavojų. Ieškinys nepagrįstas dar ir dėl to, kadangi su juo nepateikti LR teisės aktų numatyti dokumentai, kuriuos privalu pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo, t.y. nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemones ir joms tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. 2000-04-22 įsigaliojusios Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu 20007-04-17 Nr. 120/200-04-14 Nr. 101 (toliau – Tvarka) 2 p. imperatyviai nurodyta, kad ji yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, siekiant nustatyti padarytą žalą (14. 1 p.), taip pat siekiant nustatyti, ar remonto darbai susiję su transporto priemonės apgadinimais (14.2 p.). Tvarkos 3 p. imperatyviai nurodyta, kad vertinti transporto priemones turi teisė tik atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Tvarkos 26 p. imperatyviai nurodyta, kas turi būti atlikta nustatant žalą, padarytą apgadinant transporto priemonę. Jos 28-29 p. įtvirtinta, kokie transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė nepateikė jokių turto vertinimo ataskaitų, pagrindžiančių, jog vertinant ginčo transporto priemonėms tariamai padarytą žalą, buvo atlikti privalomi atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog duomenų, pagrindžiančių automobilių nepriekaištingą būklę iki tariamų eismo įvykių byloje nėra. Be to, nė viename iš pateiktų dokumentų nėra išvados, kad būtent ginčo duobės galėjo sukelti ir būtent jos sukėlė nurodytus automobilių sugadinimus, dėl ko buvo patirta reikalaujama priteisti 968,46 Eur turtinė žala. Tuo tarpu E. R. vairuotas automobilis apskritai apžiūrėtas ne įvykio vietoje. Be to, tariamų įvykių aplinkybės iš esmės grindžiamos tik vairuotojų paaiškinimais, jokių liudytojų nėra, nors įvykiai įvyko apie 14.30 ir 22.30 val., kuomet gatvėmis vyksta eismas. Pažymėjo, jog tokiu metu eismas Kauno miesto gatvėmis nėra intensyvus ir vairuotojais, būdami atidūs ir atsakingi, nepažeisdami LR galiojančių eismo taisyklių ir vadovaudamiesi jų 4,9 p., turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykių – įvažiavimo į gatvės išdaužas, todėl patys už juos ir yra atsakingi. CR CK 6.270 str. 1 d. įtvirtinta, jog transporto priemonė – didesnio pavojaus šaltinis, todėl nemano, jog ji yra atsakinga už visų automobilių važiuoklių sugadinimus ir su tuo susijusias išlaidas, nepaisant to, kur ir kaip tie sugadinimai atsiardo ir neatsižvelgiant, ar tam turėjo įtakos ir kiti veiksniai. Atsakovė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Raudondvario pl., Chemijos g., Šiaurės pr., Kaune, būklę 2013-01-31, 2013-02-01 ir 2013-04-06 neturi, tačiau nesant byloje vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, nenustačius visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto transporto priemonei, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonių sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobes. Be to, atsakovės atstovai nebuvo pakviesti nei į autoįvykių vietų, nei į automobilių apžiūras, t.y. atsakovė neturėjo galimybės apsisakyti dėl tariamų įvykių, sukėlusių tariamą žalą. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, kurios pasekoje atsirado ginčo duobė. Atsakovės nuomone, žala atsirado ir dėl automobilius vairavusių asmenų kaltės, kadangi vairuotojams turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse yra duobių, apie tai vairuotojai yra informuojami per įvairias medios priemones. Vairuotojai kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai nebuvo pakankamai atidūs bei rūpestingi, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūčių, šiuo atveju duobių. Nors Kauno miesto gatvės (apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas, todėl Kauno miesto savivaldybė dėl neskiriamo pakankamo finansavimo neturi finansinių galimybių nuolat remontuoti ir rekonstruoti Kauno miesto savivaldybės gatves taip, kad jos būtų be menkiausių trūkumų. Pažymėjo, kad asmenims žala atlyginama iš tų pačių lėšų, kurios galėtų biūti skirtos Kauno miesto gatvių remontui. Nesutiko dėl ieškinio reikalavimų priteisti palūkanas nes žala kildinama iš viešosios teisės normos, todėl LR CK 6.37 str. 2 d.ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos.

Trečiasis asmuo E. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

Tretiesiems asmenims D. B. ir R. R. ieškinys kartu su pranešimais dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad buvo laikotarpis, kai ieškovė buvo nusprendusi ieškinyje nurodyti keletą įvykių, tačiau tai buvo laikina praktika, kuri nepasiteisino ir šiuo metu taip nėra daroma, t.y. teikiami atskiri ieškiniai dėl kiekvieno įvykio. Mano, kad procesiškai tai yra teisėtas pasirinkimas ir ieškinys su skirtingais įvykiais gali būti nagrinėjamas teisme. Pažymėjo, kad CPK nedraudžia sujungti kelis reikalavimus į vieną, tai nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių kaip teigia atsakovė, todėl mano, kad ieškovė galėjo pareikšti tris skirtingus reikalavimus, sujungus į vieną atsakovei, priešingu atveju teismas nebūtų priėmęs tokio ieškinio. Dėl Kauno m. savivaldybės ir Kauno m. savivaldybės administracijos kaip skirtingų juridinių asmenų, žinojusių apie gautas pretenzijas, pažymėjo, kad atsakovės atstovė pripažino, jog Kauno m. savivaldybės administracijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri ir teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymus dėl pretenzijų tenkinimo/netenkinimo, todėl atsakovės teiginys, kad ji nežinojo apie pateiktas pretenzijas yra neteisingas. Nors Kauno apygardos teismas pradėjo formuoti praktiką dėl kompensacinių palūkanų nepriteisimo dėl ieškovės ilgo nesikreipimo į teismą, tačiau nė vienoje nutartyje jis nepasisakė, jog žala ar palūkanos neturėtų būti priteisiamos, kadangi atsakovė nežinojo apie ieškovės siųstas pretenzijas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės Kauno miesto savivaldybės įgaliota atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikė savo atsiliepime išdėstytus argumentus ir motyvus. Papildomai paaiškino, kad dalyke dėl transporto priemonės Mercedes Benz sugadinimo ieškinys neįrodytas, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad įvykis iš tikrųjų įvykio, kad įvykio metu buvo patirta apskaičiuota žala, buvo pateikti tik žalos paskaičiavimo dokumentai, vairuotojo ranka nubraižyta schema, vairuotojas apgadintu automobiliu nuvyko į policiją, policija net nevyko į eismo įvykio vietą, nebraižė eismo įvykio schemos, nematavo duobės gylio, ilgio, todėl ieškovo teiginys, kad buvo galima nustatyti automobilio apgadinimus, nežinant duobės matmenų, yra nesuprantamas. Šiuo atveju pats ieškovas savo rizika atlygino draudėjui žalą ir nepateikė į bylą jokių reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra atsakinga už patirtą žalą. Dėl Toyota Arensis automobilio apgadinimas susijęs su minėtu įvykiu, kadangi policijos nutarime užfiksuotas tik priekinio bamperio apgadinimas, tuo tarpu neaišku, kaip vėliau, t.y. po keturių dienų, serviso atstovai nustatė, jog kiti automobilio apgadinimai buvo susiję su minėtu įvykiu. Mano, kad, kadangi byloje nėra duomenų, jog automobilis keturias dienas nebuvo eksploatuojamas, jis galėjo būti eksploatuojamas ir apgadinimai galėjo atsirasti ir vėliau, t.y. per kelias dienas po įvykio iki jo apžiūrėjimo autocentre. Šiuo atveju pats AB „Lietuvos draudimas“ automobilio neapžiūrėjo, patys nenustatinėjo, ar tokie apgadinimai yra atsiradę dėl eismo įvykio, todėl draudimas, prieš išmokant žalą, turėjo vadovautis policijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, o, jeigu jis prisiėmė riziką ir atlygino visą žalą, vadinasi veikė savo rizika i atsakovė dėl to neturėtų atsakyti. Atsižvelgiant į tai, trūksta rašytinių įrodymų pagrįsti visą žalą, kuri nurodyta ieškinyje dėl šio įvykio. Dėl trečio įvykio, su ieškiniu taip pat nesutinka, nes mano, kad trūksta rašytinių įrodymų ir toks ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad su ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad dėl teisinių normų ir netapačių įvykių ieškinys iš kelių įvykių negalėjo būti sujungtas į vieną ir pareiškiamas teisme. Kuomet Kauno m. savivaldybės administracija gauna pretenziją iš draudimo atlyginti žalą, sudaryta darbo grupė susipažįsta, sprendžia ir teikia siūlymus administracijos direktoriui tenkinti, ar netenkinti pretenzijas. Šiuo metu taip pat yra gaunamos pretenzijos dėl 2013 m. įvykių ir, jeigu pateikiami tvarkingi dokumentai, daugumą pretenzijų siūloma tenkinti. Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė žinojo apie gautas pretenzijas, todėl ieškinys dalyje dėl kompensacinių palūkanų taip pat neįrodytas ir atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Tretieji asmenys E. R., D. B. ir R. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą laiką ir jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

- 2013-01-31 transporto priemonė „Mercedes Benz E200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Raudondvario pl., Kaune, ties 3016 numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai 2013-01-31 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė buvo po vandeniu, važiuojamojoje kelio dalyje, nepaženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti abiejų priekinių žibintų laikikliai ir priekinė važiuoklė. Nutarime dėl padarytos materialinės žalos kompensavimo vairuotojui E. R. pasiūlyta kreiptis į draudimo bendrovę arba Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių. 2013-01-31 E. R. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Laikotarpiu nuo 2012-03-31 iki 2013-03-20 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas vyresn. ekspertas Ričardas Kuginys nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės variklio apsauga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis bamperis ir reikalinga priekinės važiuoklės bei ratų suvedimo patikra. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mercedes Benz E200“, atsirado 409,22 Eur (1412,95 Lt) (pagal UAB „Akstė-servisas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija ASER NR. 0016770) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką – 2013-03-04 UAB „Akstė-servisas“ pervesta 1012,95 Lt, 2013-03-12 – 400,00 Lt pagal 2013-02-08 PVM sąskaitą faktūrą Serija ASER Nr. 0016770. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi keistinos detalės buvo pakeistos ne naujomis dalimis. Ieškovė 2013-03-18 pretenzija Nr. R0001347014 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 409,22 Eur (1412,95 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-01-31 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino

- 2013-02-01 transporto priemonė „Toyota Avensis“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Ateities pl., Kaune, ties sankryža su Chemijos g., įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (eismo įvykio vietos schema). Kauno apskrities VPK pareigūnai 2013-02-01 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais, nustatė, kad duobė yra 0,8 m. ilgio ir 1 m. pločio, šalia jos mėtėsi 0,14 m. aukščio asfalto nuolaužos. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis bamperis. 2013-02-05 D. B. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Laikotarpiu nuo 2012-12-19 iki 2013-12-18 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu UAB „Akstė-servisas“ autoserviso atstovas Dainius Žilinskas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) priekinis kairės pusės posparnis, priekinės dešinės pusės posparnis, priekinė kairės pusės variklio apsauga, priekinis kairės pusės rūko žibintas, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis bamperis ir reikalinga priekinės važiuoklės bei ratų suvedimo patikra. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Toyota Avensis“, atsirado 354,40 Eur (1223,68 Lt) (1870,62 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą žalos sąmatą) – 346,94 Lt (išskaičiuotas keistų dalių nusidėvėjimas) – 300 Lt (besąlyginė išskaita)) dydžio žala, bei ją kompensavo 2013-06-04 išmokėdama draudimo išmoką – 1223,68 Lt D. B., kadangi automobilis remontuotas nebuvo. Ieškovė 2013-06-10 pretenzija Nr. R0001370757 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 354,40 Eur (1223,68 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-02-01 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.

- 2013-04-06 transporto priemonė „Nissan A. C.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Šiaurės pr., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę (eismo įvykio vietos schema). Kauno apskrities VPK pareigūnai 2013-04-06 nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, nes duobė nebuvo paženklinta kelio ženklais, o taip pat pilna vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas. 2013-04-09 R. R. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2013-10-29 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu autoserviso atstovas A. T. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės ratlankis ir reikalinga priekinės važiuoklės bei ratų suvedimo patikra. Taip pat buvo nustatyta, jog po eismo įvykio pradėjo vibruoti priekiniai abiejų pusių žibintai. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Nissan A. C.“, atsirado 204,84 Eur (707,27 Lt) (771,80 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija AF Nr. 014293) – 64,53 Lt (išskaičiuotas keistų dalių nusidėvėjimas)) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką – 2013-05-29 UAB „Autofortas“ pervesta 707,27 Lt pagal 2013-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AF Nr. 014293. Ieškovė 2013-06-04 pretenzija Nr. R0001368942 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 204,84 Eur (707,27 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-04-06 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.

Dėl sujungtų ieškinio reikalavimų

Šioje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipdamasis su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. R., D. B. ir E. R. dėl turtinės žalos priteisimo, vienu reikalavimu prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 968,46 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau šį reikalavimą kildino iš trijų skirtingų eismo įvykių, per kuriuos tretieji asmenys patyrė nuostolius ir ieškovė juos atlygino, t.y. prašoma priteistina turtinė žala realiai susideda iš trijų skirtingų išmokėtų draudimo išmokų, reikalaujamų priteisti subrogacijos teise.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šie reikalavimai yra nepagrįstai sujungti, jie nėra tarpusavyje susiję ir jų aplinkybės iš esmės skiriasi, kiekvienas įvykis yra atskiras ir vienas su kitu jie niekaip nesusiję, kiekvienas iš įvykių susijęs su skirtingais trečiaisiais asmenimis, todėl tikslingiau visus tris ieškinyje nurodytus skirtingus reikalavimus nagrinėti atskirai. Nurodė, kad ieškinys jau vien dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas, o teismas turėtų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)136 str. 2 d., visus reikalavimus išskirti į atskiras bylas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str. bei CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis civilinį, baudžiamąjį ir administracinį procesą reglamentuojančių įstatymų nustatytos tvarkos, o spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detalizuojama civilinio proceso ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinėje teisenoje įtvirtintais procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 str.). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymų numatytais būdais.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Šio principo turinys atsispindi proceso įstatymo nuostatose, numatančiose civilinės bylos iškėlimą (CPK 5 str.), teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, reikalavimų apimtį, netinkamos šalies pakeitimą tinkama (CPK 45 str.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015 ).

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju, susipažinęs su ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais, teismas sprendė, jog, pareikšdama bendrą ieškinį atsakovei dėl skirtingų įvykių, ieškovė būtent taip, o ne kitaip, pasirinko ginti savo pažeistas teises. Teismo nuomone, nors šie įvykiai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau jie yra iš esmės tapatūs, be to, visais trim atvejais ieškovė atsakingu asmeniu, turinčiu atlyginti turtinę žalą, patraukė atsakovę, prašomos priteisti sumos, sudarančios bendrą turtinės žalos sumą, taip pat yra panašaus dydžio, be to, visų įvykių aplinkybės yra panašios. Pažymėtina, jog vienoje byloje ginčas tarp šalių yra sprendžiamas operatyviau ir ekonomiškiau, išvengiama galimo skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo, taip pat galimų dviejų apeliacinių procesų ir būtent tai atitinka minėtuosius civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog ieškovė, inicijuodama civilinės bylos iškėlimą - kreipdamasi į teismą su ieškiniu, turėjo teisę pasirinkti ir pasirinko sau priimtiną savo pažeistų teisių gynimo būdą, teismas tokį ieškinį priėmė kaip nagrinėtiną teisme, vėliau bylos eigoje atsakovė nekėlė klausimų, susijusių su bylos išskyrimu į tris atskiras bylas, nepateikė teismui rašytinių ar žodinių prašymų dėl bylos išskyrimo, todėl atsakovės argumentai, jog ieškinys jau vien dėl to yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė sujungė tris reikalavimus į vieną, yra niekuo neparemti, nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.

Dėl už žalos atlyginimą atsakingų asmenų, civilinės atsakomybės sąlygų, automobilių „Toyota Avensis“ ir „Nissan A. C.“ sugadinimo ir žalos dydžio

Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą, kuomet ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi draudimo išmokas, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str., kurio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėtas neveikimas ar neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 str. nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Žemesnės instancijos teismas

Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numatyta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 42 p.).

CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateiktose eismo įvykio schemose užfiksuotos važiuojamoje kelio dalyje buvusios duobės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2013 metais tinkamai vykdė kelio atkarpų priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobės buvo paženklintos ar aptvertos.

Į bylą pateikti įrodymai – 2013-02-01 ir 2013-04-06 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenas, eismo įvykio schemos, kuriose pažymėti apgadinti automobiliai, papildomi duomenys apie eismo įvykį, taip pat kita išreikalauta administracinių teisės pažeidimų bylų medžiaga patvirtina eismo įvykių faktą.

Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobiliai buvo apgadinti įvykių metu dėl netinkamos kelių priežiūros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtų duobių važiuojamoje kelio dalyje. Įvertinus atsakovės pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė Ateities plento, ir Šiaurės prospekto, esančių Kaune, kelio priežiūrą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 str. prasme, dėl ko įvyko eismo įvykiai, kurių metu buvo padaryta žala automobiliams. Atsakovės argumentai dėl nepakankamo finansavimo kelių priežiūrai nepaneigia teisės aktuose jai nustatytos pareigos vykdyti gatvių priežiūrą, remontą bei užtikrinti saugų eismą. Nagrinėjamu atveju, pareiga atlyginti sugadintų transporto priemonių draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius kilo ne tik dėl to, kad duobė kelyje buvo neužlyginta, o ir dėl to, kad nebuvo imtasi jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių siekiant išvengti transporto priemonių įvažiavimo į duobę ir galimos žalos transporto priemonėms (duobė nebuvo aptverta įspėjamosiomis juostomis ar pažymėta atitinkamais įspėjamaisiais apie pavojų kelyje ženklais). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai rūpinosi kelių priežiūra ir dėl to įvyko eismo įvykiai, kurių metu buvo padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos yra akivaizdus. Konstatuotina, kad atsakovė kaip kelio valdytoja, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, neužtikrino tokios kelio dangos būklės, kuri reikalinga įprastam naudojimui, dėl ko automobiliams „Toyota Avensis“ ir „Nissan A. C.“ žala buvo padaryta jiems įvažiavus į duobes.

Atsakovės argumentai, kad patys vairuotojai nebuvo atidūs ir atsargūs, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobes, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojų neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykius ar prisidėję prie jų kilimo, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavusios D. B. ir R. R. būtų pažeidusios Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas (toliau – KET). Be to, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimuose vairuotojų veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, kad žala atsirado dėl automobilio vairuotojų kaltės (didelio neatsargumo), todėl konstatuoti, kad pačios vairuotojos nesilaikė KET reikalavimų ar, kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti, kad automobilių vairuotojų veiksmai (neveikimas) padėjo žalai atsirasti, todėl neatsiranda pagrindo žalos atlyginimo sumažinimui (CK 6.271 str.).

CK 6.251 str. dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 str. 2 d., suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Atsakovė tiek savo atsiliepime, tiek jos atstovė posėdžio metu nurodė, kad ginčo transporto priemonės – „Toyota Avensis“ sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę, kadangi D. B. priklausantis automobilis buvo apžiūrėtas tik po keturių dienų po įvykio, apžiūros metu nustatyta daugiau automobilio apgadinimų negu policijos nutarime, kas reiškia, jog per laiką po įvykio iki jo apžiūros automobilis galimai buvo eksploatuojamas ir visi nustatyti apžiūros metu jo apgadinimai galėjo atsirasti nebūtinai dėl 2013-02-11 įvykio – įvažiavimo į duobę.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). CPK 197 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005). Į bylą pateiktame 2013-02-01 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad duobė yra 0,8 m ilgio, 1 m pločio ir šalia jos mėtėsi 0,14 m aukščio asfalto nuolaužos, <...> Automobilio vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžiūrėta“. <...> Nustatyta, kad automobilio Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta priekinis bamperis.“. Taip pat į bylą pateikta policijos pareigūno sudaryta įvykio vietos schema bei dokumentas, įvardintas „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“, iš kurių turinio matyti, kad policijos pareigūnas užfiksavo eismo įvykio vietoje kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, bei konstatavo, kad eismo įvykio metu sugadintas transporto priemonės „Toyota Avensis“ priekinis bamperis. Be to, į bylą pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto autoserviso atstovo Dainiaus Žilinsko pasirašytas Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti transporto priemonės sugadinimai, taip pat įrodo, jog remontuojamos ir keistinos dalys susijusios su priekinio bamperiu sugadinimu, ką nustatė ir policijos pareigūnai. Aptarti dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Teismas sprendžia, kad įvykio aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities VPK pareigūnai, kurie nustatė, jog žala transporto priemonei buvo padaryta įvažiavus į Ateities pl., Chemijos g. sankryžoje, Kaune, važiuojamojoje dalyje buvusią duobę. Sugadintą automobilį apžiūrėjo ir apgadinimus, keistinas ir remontuojamas detales įvertino, taip pat ir kompetentingas asmuo – ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas. Šiuo atveju teismas laiko pagrįstais ieškovės atstovo argumentus, jog policijos pareigūnai po įvykio, nebūdami transporto priemonių remonto specialistais, be specialios technikos ir įrangos galėjo nepastebėti visų automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimų, todėl savo medžiagoje jų visų ir nenustatė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo D. B. apgadino automobilį būtent jos nurodytoje vietoje, laiku ir būdu, nei fakto nebuvimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovei nepateikus juos paneigiančių įrodymų, patvirtina aplinkybę, jog transporto priemonė „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta dėl to, kad įvažiavo į Ateities pl., Chemijos g. sankryžoje, Kaune, važiuojamojoje dalyje buvusią duobę.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir kitus atsakovės argumentus, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala kitam automobiliui „Nissan A. C.“ patirta būtent dėl įvažiavimo į duobes, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog abi minėtos transporto priemonės įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtas kelio duobes, kurios dar buvo ir pilnos vandens, dėl ko jų nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti. Policijos medžiaga, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, žalos sąmatos ir atliktų remonto darbų sąskaitos neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilių apgadinimų. Pagal automobilių sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilių remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentas, jog nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemones ir joms tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ieškovui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2 d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis, o apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Kaip nepagrįstas atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškinys negali būti tenkinamas atsakovei nepateikus eksperto atlikto vertinimo duomenų. Aiškūs transporto priemonės sugadinimai ir konkrečios faktinės išlaidos sukūrė pagrindą draudikui, įvertinus padangų rinkos kainą ir remonto darbų vertę, spręsti, ar tikslinga atlikti papildomus veiksmus žalos dydžiui įvertinti, atsakovės nurodytas turto vertinimas yra skirtas tam, kad būtų galima objektyviau nustatyti draudimo išmokos dydį, tačiau, nekilus ginčo dėl remonto kaštų pagrįstumo, nepaneigia fakto, jog išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Atmestini ir atsakovės argumentai, kad transporto priemonė „Toyota Avensis“ po eismo įvykio keturias dienas dar buvo eksploatuojama, nes jos apžiūra atlikta tik ketvirtąją dieną po įvykio ir todėl negalima spręsti, jog automobilis su visais jame nustatytais apgadinimais buvo sugadintas būtent 2013-02-01 eismo įvykio metu. Atsakovė į bylą nepateikė jokių šias savo prielaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šie jos teiginiai laikytini tik atsakovės gynybine pozicija ir niekuo neįrodytomis prielaidomis.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių transporto priemonių detalių ir remonto darbų kainų dydį paneigiančių įrodymų, taip pat nepateikė į bylą jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, jog transporto priemonių remonto išlaidos buvo nepagrįstai didelės, nepateikė argumentų, kurie leistų abejoti išmokų dydžių pagrįstumu, o kartu ir patvirtintų būtinybę dydį nustatyti atliekant ekspertinį vertinimą. Be to, pati atsakovė iš esmės neginčija aplinkybių, jog tiek Ateities pl. Chemijos g. sankryžoje, tiek Šiaurės pr., Kaune, galėjo būti duobės, dėl kurių galėjo kilti eismo įvykiai. Tiek policijos tarnybiniuose pranešimuose, tiek kitoje medžiagoje, nurodytos eismo įvykio priežastys yra įvažiavimas į kelio duobę, analogiška eismo įvykio priežastis nurodyta nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, todėl teismas sprendžia, kad eismo įvykių priežastys buvo įvažiavimai į važiuojamojoje kelio dalyje esančias kelio duobes, kurios nebuvo pažymėtos jokiais kelio ženklais, dėl ko transporto priemonės ir buvo apgadintos (CPK 185 str.).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti gatvių bei užtikrinti saugų eismą jose, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadintos D. B. („Toyota Avensis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir R. R. („Nissan almera“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadintų automobilių būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. kilti bei subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.) kylančiam reikalavimui pagrįsti. Dėl to Kauno miesto savivaldybei kyla pareiga atlyginti ieškovei dėl duobių keliuose atsiradusius nuostolius.

Ieškovės pateikti įrodymai pagrindė, jog bendras žalos dydis – automobiliui „Toyota Avensis“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 354,40 Eur (1223,68 Lt). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsižvelgiant į tai, kad draudėja D. B. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 300 Lt (t.y. 86,76 Eur) franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina ji pati, taip pat draudimo sutartyje numatytas keistų dalių nusidėvėjimo išskaičiavimas, šios sumos buvo išskaičiuotos iš prašomo atlyginti žalos dydžio (1870,62 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą žalos sąmatą) – 346,94 Lt (išskaičiuotas keistų dalių nusidėvėjimas) – 300 Lt (besąlyginė išskaita)). 2013-06-04 draudimo išmoką – 1223,68 Lt išmokėta tiesiogiai pačiai D. B., kadangi automobilis remontuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina – 354,40 Eur žalos atlyginimas.

Tuo tarpu bendras žalos dydis automobiliui „Nissan A. C.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) - 204,84 Eur (707,27 Lt). Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudėja R. R. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 400 Lt (t.y. 115,67 Eur) franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina ji pati, taip pat draudimo sutartyje numatytas keistų dalių nusidėvėjimo išskaičiavimas, šios sumos buvo išskaičiuotos iš prašomo atlyginti žalos dydžio (771,80 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal UAB „Autofortas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija AF Nr. 014293) – 64,53 Lt (išskaičiuotas keistų dalių nusidėvėjimas)). 2013-05-29 draudimo išmoka - 707,27 Lt pervesta UAB „Autofortas“ pagal 2013-05-21 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AF Nr. 014293, suremontavus minėtą automobilį. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina – 204,84 Eur žalos atlyginimas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas, todėl iš viso iš atsakovės priteistina 559,24 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo už 2013-02-01 ir 2013-04-06 įvykius

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 33,60 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-02-01 įvykį, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-06-26) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-05-21) (354,40 Eur (skola) 0,05 (palūkanų dydis / 365 (dienų skaičius metuose) x 692 (pradelstų dienų skaičius)) ir 19,59 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-04-06 įvykį, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-06-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2015-05-21) (204,84 Eur (skola) x 0,05 (palūkanų dydis / 365 (dienų skaičius metuose) x 698 (pradelstų dienų skaičius)).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 str., nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 str., įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 str. 2 d. tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Šiuo atveju ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotas: 2013-06-10 pretenziją Nr. R0001370757, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 1223,68 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą; 2013-06-04 pretenziją Nr. R0001368942, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 707,27 Lt į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Nors šios pretenzijos yra adresuotos juridiniam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, o atsakove byloje nurodytas kitas juridinis asmuo - Kauno miesto savivaldybė, atsakovės atstovė posėdžio metu taip pat ginčijo, jog Kauno miesto savivaldybė šias pretenzijas gavo, tačiau iš į bylą ieškovės pateiktų Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-07-22 atsakymo į pretenziją Nr. (33.200)R-3416 ir 2013-08-30 atsakymo į pretenziją Nr. (33.200) R-3923 matyti, jog būtent Kauno miesto savivaldybės administracija ir jos vardu veikdamas direktorius kaip Kauno miesto savivaldybės įgaliotas asmuo sprendė ieškovės pateiktas pretenzijas, į jas atsakė, jų netenkindamas, todėl atsakovės teiginiai, kad Kauno miesto savivaldybė apie tokias pretenzijas apskritai nežinojo, nebuvo jų gavusi ir su jomis susipažinusi, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad yra praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, todėl nustačius visas būtinąsias sąlygas, ieškovei iš atsakovės priteistina 33,60 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-02-01 įvykį ir 19,59 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-04-06 įvykį. Taigi iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 53,19 Eur kompensacinių palūkanų (CK 6.210 str.). Pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2015-05-21, t.y. iš esmės praėjus 2 metams dėl savo kaltės, tačiau šiuo atveju teismas laiko pagrįstais ieškovės atstovo argumentus, jog tuo metu ieškovė neturėjo pakankamai žmoniškųjų resursų teisiniams dokumentams parengti, taip pat nebuvo sudariusi atstovavimo sutarties su advokatais, kas ir sąlygojo kreipimąsi į teismą tik 2015 m.

Dėl automobilio „Mercedes Benz“ sugadinimo, žalos ir kompensacinių palūkanų priteisimo

Ieškovė nurodė, kad 2013-01-31 transporto priemonė „Mercedes Benz E200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Raudondvario pl., Kaune, ties 3016 numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, ko pasekoje, policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį buvo sugadinti abiejų transporto priemonės priekinių žibintų laikikliai ir priekinė važiuoklė. Taip pat Kauno apskrities VPK pareigūnai 2013-01-31 nutarime konstatavo, kad vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kliūties ir ją apvažiuoti, nes duobė buvo po vandeniu, važiuojamojoje kelio dalyje, nepaženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, įspėjančiais vairuotoją apie pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Dėl padarytos materialinės žalos kompensavimo vairuotojui pasiūlyta kreiptis su pretenzija į draudimo bendrovę arba Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių. Be to, minėtame nutarime konstatuota, jog policija įvykio vietoje nebuvo, eismo įvykio vietos nebraižė, vairuotojas pats atvyko į policijos komisariatą, esantį Chemijos g. 4B, pranešė apie įvykį, nubraižė eismo įvykio schemą, ten buvo apžiūrėtas ir jo automobilis bei konstatuoti jo sugadinimai. 2013-01-31 E. R. kreipusis į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką, jo automobilį tą pačią dieną apžiūrėjo AB „Lietuvos draudimas“ vyresn. ekspertas Ričardas Auginys ir nustatė, kad per įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės variklio apsauga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis bamperis ir reikalinga priekinės važiuoklės bei ratų suvedimo patikra. Kadangi laikotarpiu nuo 2012-03-21 iki 2013-03-20 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko), įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mercedes Benz E200“, atsirado 409,22 Eur (1412,95 Lt) (pagal UAB „Akstė-servisas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija ASER NR. 0016770) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Pakeistų transporto priemonės dalių nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, kadangi keistinos detalės buvo pakeistos ne naujomis dalimis. Ieškovė 2013-03-18 ragino atsakovę per 15 d. sumokėti 409,22 Eur (1412,95 Lt) žalą atsiradusią dėl 2013-01-31 eismo įvykio, tačiau atsakovė žalos iki šiol neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu išreiškė abejones, jog nėra įrodymų, kad trečiojo asmens E. R. automobilis buvo apgadintas būtent nurodytomis aplinkybėmis, nes E. R. po eismo įvykio į įvykio vietą policijos pareigūnų nekvietė, o pats nuvyko į policijos komisariatą, kur ir paaiškino su įvykių susijusias aplinkybes. Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės atstovas dėl šio įvykio taip pat paaiškino, kad tikslus šio įvykio laikas nežinomas, nurodė, kad draudėjui išmokant draudimo išmoką iš esmės pakanka tik policijos pareigūnų pažymos ar nutarimo, kuriame konstatuojama, jog vairuotojo kaltės nėra. Tokį dokumentą iš policijos gavę, jie sprendžia, jog vairuotojas buvo pakankamai atidus ir jo kaltės dėl patirto eismo įvykio nėra. Paklaustas nurodė, kad šiuo atveju iš esmės niekas – nei pats vairuotojas, nei policijos pareigūnai, nei ieškovė nematė įvykio vietos, duobės, jos gylio, pločio, o draudimas, išmokėdamas išmoką rėmėsi išimtinai policijos pareigūnų duomenimis, kad vairuotojo kaltės nebuvo, taip pat nežino nei kaip vairuotojas su apgadintu automobiliu galėjo nuvykti į policijos įstaigą, nei kaip policijos pareigūnai nustatė, kad būtent minėta duobė susijusi su automobilio apgadinimais.

Iš byloje esančios medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų, akivaizdu, kad įvykio aplinkybės yra nustatytos vien tik iš E. R. parodymų, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent ginčo duobė ir būtent 2013-01-13 galėjo sukelti nurodytus automobilio sugadinimus. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai šiuo konkrečiu atveju po eismo įvykio į eismo įvykio vietą iškviesti nebuvo, taip pat į eismo įvykio vietą jie nebuvo nuvykę ir po E. R. atvykimo į policijos komisariatą, policijos pareigūnai eismo įvykio vietos nebraižė ir duobės gylio, pločio nematavo. Taip pat į įvykio vietą nebuvo nuvykę ir ieškovės įgalioti asmenys, kurie taip pat turėjo pareigą įsitikinti, jog būtent 2013-01-31 įvykis Raudondvario pl., Kaune, galėjo sąlygoti vairuotojo patirtus nuostolius dėl automobilio sugadinimo. Teismo vertinimu, draudikas AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką dėl įvykio, per kurį buvo apgadintas automobilis, savo rizika, nes privalėjo tai padaryti pagal sudarytą ir galiojančią Transporto priemonių draudimo sutartį, tačiau neįrodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ buvo apgadintas būtent dėl įvažiavimo į kelio duobę, o nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), atsakovė nėra atsakinga už nuostolius, susijusius su automobilio „Mercedes Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant teisme gana ilgą laiko tarpą, ieškovė taip ir nepašalino minėtų prieštaravimų, o byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai nepagrindžia ieškovės nurodytųjų aplinkybių (CPK 178 str.), todėl šioje dalyje dėl 409,22 Eur žalos priteisimo, ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Kadangi ieškinys dalyje dėl 409,22 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl 2013-01-13 įvykio, patirto transporto priemonės „Mercedes Benz E200“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl 43,50 Eur kompensacinių palūkanų už 2013-01-31 įvykį priteisimo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 str., kurio 1 d. nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. ieškovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 str. ir tampa ieškovo skolininku. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas.

Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Byloje pateiktas 2015-05-19 vietinio mokėjimo nurodymas, dokumento Nr. 74697 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 24,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, ieškovė pateikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš kurio matyti, kad ji patyrė 210,25 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą – ieškinio surašymą.

Ieškinį patenkinus iš dalies (612,43 Eur x 100 proc. / 1065,15 Eur = 58 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. – 13,92 Eur žyminio mokesčio ir 121,95 Eur advokato atstovavimo išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1-3 d., 7 d.).

Be to, šioje byloje susidarė 8,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atmesta reikalavimų dalis – 42 proc., iš ieškovės proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai priteistina 3,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j.a.k. 111106319) 559,24 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 24 ct) žalos atlyginimo, 53,19 Eur (penkiasdešimt trys eurai 19 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,92 Eur (trylika eurų 92 ct) žyminio mokesčio ir 121,95 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 95 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 3,67 Eur (tris eurus 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė