Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2L-4313-322/2019, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose 2019 m. balandžio 9 d. gautas kreditorės UAB „Dentransus“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad šis teismas procesinius dokumentus skolininkui įteiktų pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį bei atliktų kitus veiksmus po kreditoriaus pareiškimo priėmimo, kurie reguliuojami civilinio proceso teisės normų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį, kreditorė (apeliantė) UAB „Dentransus“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-821-883/2017 pateiktais išaiškinimais, tačiau nesirėmė to paties teismo vėlesnėje 2019 m. kovo 5 d. nutartyje Nr. e2S-244-883/2019 pateiktu išaiškinimu, todėl tokia teismo pozicija nenuosekli. Be to, apeliantės teigimu, skolininko gyvenamoji vieta yra žinoma, todėl teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai taikė CPK 431 straipsnio 3 dalį. Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Gyventojų registre nurodyta ta pati skolininko gyvenamoji vieta, kaip ir kreditoriaus pareiškime, todėl, apeliantės nuomone, yra pagrindas įteikti skolininkui procesinius dokumentus jo paties deklaruotu adresu pagal CPK 123 straipsnio nuostatas taikant įteikimo prezumpciją. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Kreditorės (apeliantės) atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Byloje sprendžiama dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. kovo 7 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkinti kreditorės UAB „Dentransus“ reikalavimai. Kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas buvo išsiųsti skolininkui G. Ž. (gyventojų registro duomenimis – G. Ž.) kreditorės nurodytu skolininko gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti su žyma, kad skolininkas siuntos pašte neatsiėmė per jos saugojimo terminą. Apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė kreditorei UAB „Dentransus“ terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kreditorė, vykdama teismo įpareigojimą, nurodė procesinius dokumentus skolininkui įteikti jo paties deklaruotu adresu pagal CPK 123 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje nustatęs aplinkybes, jog priėmus teismo įsakymą ir išsiuntus procesinius dokumentus skolininkui paaiškėjo, kad jo gyvenamoji vieta yra nežinoma, nutarė vadovaudamasis CPK 431 straipsniu panaikinti 2019 m. kovo 7 d. išduotą teismo įsakymą, kreditorės UAB „Dentransus“ pareiškimą skolininkui G. Ž. (gyventojų registro duomenimis – G. Ž.) dėl skolos išieškojimo iš skolininko palikti nenagrinėtą, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti kreditorei 12 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019-03-05. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

9. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu CPK 435 straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

10. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantės atskirojo skundo argumentais, atkreipia bylą nagrinėjusio teismo dėmesį, jog tam, kad būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis), kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis). CPK 123 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi skundžiamos nutarties priėmimo metu; nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d.) yra įtvirtinta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo 20 punkte numatyta, kad, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka, teismas formuoja naują procesinių dokumentų pašto siuntą, kuri adresuojama į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

11. CPK 431 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, jog skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Šia dalimi numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Taigi, įstatymas iš esmės imperatyviai nustato pareigą teismui prieš panaikinant teismo įsakymą ir paliekant kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą, nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė UAB „Dentransus“ nurodė skolininko gyvenamosios vietos adresą, kuris sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Vykdydama apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį kreditorė nurodė procesinius dokumentus skolininkui įteikti jo paties deklaruotu adresu taikant CPK 123 straipsnyje numatytą prezumpciją.

13. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 išaiškindamas, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII- 2751 CPK 123 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nebuvo pakeistos, todėl procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo išdavimo.

14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į teismo įsakymo priėmimo tvarką, spręstina, kad procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo) teismo įsakymo išdavimo procedūroje taikytinas. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųsti vieną kartą ir, adresatui per 7 dienas neatvykus į pašto skyrių jų pasiimti, procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui. Taigi, šiuo atveju konstatuojama, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkui CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo).

15. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neišnaudojo visų galimybių tinkamai įteikti skolininkui procesinius dokumentus ir nepagrįstai panaikino teismo įsakymą palikdamas kreditorės pareiškimą nenagrinėtą. Ginčijama nutartis naikinama, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti kreditorės atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties panaikinimo, išnaudojant visas galimybes įteikti skolininkui procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose nurodytus veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.