Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sergel“ atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1230-959/2017, kuria panaikintas teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. B. paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. civilinėje byloje Nr. eL2-1230-959/2017 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko R. B. 144,81 Eur skolos, 5,21 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-13) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 8,23 Eur kreditorės UAB „Sergel” naudai.

2. Siųsti procesiniai dokumentai skolininkui R. B. įteikti nebuvo. Joniškio rajono apylinkės teisme buvo gauti duomenys, jog skolininkas teismo procesinių dokumentų neatsiėmė pašte.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo jį teisiniai argumentai

Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu ir teismo įsakymo panaikinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi CPK 431 str. 2 d. 4 p. numatyta aplinkybė paaiškėjo po pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo.

Vadovaujantis CPK 123 str. 3 d. bei 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 519 „Dėl Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje tvarkos aprašo ir Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), nepavykus įteikti skolininkui procesinių dokumentų, teismas turi formuoti naują procesinių dokumentų pašto siuntą ir įteikti juos vadovaujantis anksčiau minėta teisės norma ir Nutarimo nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria buvo panaikintas 2017 m. liepos 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. B. ir kreditorės UAB „Sergel“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. civilinėje byloje Nr. eL2-1230-959/2017 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko R. B. 144,81 Eur skolos, 5,21 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-13) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 8,23 Eur, kreditorės UAB „Sergel” naudai. Teismo įsakymas išsiųstas skolininkui R. B. kreditorės nurodytu gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresu, grąžintas teismui su pašto nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybes, jog priėmus teismo įsakymą ir išsiuntus procesinius dokumentus skolininkui paaiškėjo, kad jo gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos, nutarė vadovaudamasis CPK 431 straipsniu panaikinti 2017 m. liepos 13 d. išduotą teismo įsakymą, kreditorės UAB „Sergel“ pareiškimą skolininkui R. B. dėl skolos išieškojimo iš skolininko palikti nenagrinėtą, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti kreditorei UAB „Sergel“ 8,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017-07-10. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu CPK 435 straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aplinkybė, jog skolininko gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresu įteikti procesinių dokumentų nepavyko, paaiškėjo tik tuomet, kai siųsti skolininkui teismo procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui su pašto nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Todėl remiantis anksčiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, sutiktina su apeliantės (kreditorės) UAB „Sergel“ atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad priimta nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu.

CPK 431 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, jog skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Taigi įstatymas iš esmės imperatyviai nustato pareigą teismui prieš panaikinant teismo įsakymą ir paliekant kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė UAB „Sergel” nurodė skolininko gyvenamosios vietos adresą, kuris sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta. Informavo pirmosios instancijos teismą, kad patikrinus turimus duomenis skolininko gyvenamoji ar darbo vieta nebuvo nustatyta ir kreditorei nėra žinoma. Kreditorė nesutiko gauti procesinių dokumentų, kad galėtų juos įteikti skolininkui remdamasi CPK 117 str. nuostatomis. Šiuo atveju pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė UAB „Sergel“, nors ir informavo teismą, jog kita skolininko gyvenamoji ar darbo vieta nebuvo nustatyta ir kreditorei nėra žinoma, kad ji nesutinka gauti procesinių dokumentų, kad galėtų juos įteikti skolininkui CPK 117 str. numatyta tvarka, tačiau pateiktame pareiškime nebuvo nurodyta, jog kreditorė atsisako, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per kurjerį, antstolį ar kuratorių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Pagal nagrinėjamoje byloje esančias aplinkybes, toks reikalavimas dėl termino nustatymo nelaikytinas vien formaliu įstatymo taikymu, kadangi kreditorė, kaip jau minėta, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo išreiškusi pozicijos dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų.

Atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs duomenis apie neįteiktus dokumentus, turėjo vadovautis CPK 123 straipsnio bei 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 519 „Dėl Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje tvarkos aprašo ir Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formos patvirtinimo“. CPK 436 str. 7 d. įtvirtinta, kad teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas, todėl tinkamas jo įteikimas skolininkui yra ypatingai svarbus. Sisteminė CPK XXIII skyriuje įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismo įsakymą skolininkui būtina įteikti fiziškai, kadangi tik tokiu būdu gali būti įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą ginčo šalį. CPK 431 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikytina teismo įsakymo išdavimo procese, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima vadovautis bendrąja teisės norma – CPK 123 straipsnio 3 dalimi, numatančia visų kitų procesinių dokumentų įteikimą.

Nustačius, jog skundžiamą nutartį teismas priėmė nesilaikydamas įstatyme nustatyto reikalavimo dėl termino kreditorei dėl trūkumų pašalinimo nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas (CPK 431 str. 3 d.; 435 str. 5 d.), dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Todėl yra pagrindas skundžiamą 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir procesinių dokumentų įteikimo skolininkui R. B. klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti 2017 m. liepos 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-1230-959/2017 ir procesinių dokumentų įteikimo skolininkui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.