Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kuria remiantis, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Tačiau šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungimosi principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė.

18. Kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už rapsų spaudimo paslaugas ir parduotas prekes, t. y. rapsų aliejų ir išspaudas.

19. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis), o paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiam tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).

20. Tuo tarpu pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

21. Taigi, šiuo atveju, visų pirma, pačiai ieškovei teko pareiga įrodyti susitarimo dėl atlygintinų paslaugų su atsakove sudarymo faktą ir šio susitarimo turinį, t. y. dėl kokių konkrečiai paslaugų sulygta, kokios šių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo sąlygos, dėl kokios kainos už paslaugas šalys yra susitarusios ir pan., taip pat ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji paslaugas, dėl kurių teikimo šalys susitarė, suteikė ir sutartinę prievolę įvykdė, o antroji sutartinių santykių šalis (šiuo atveju atsakovė) priešpriešinės sutartinės prievolės sumokėti už gautas (perduotas) paslaugas nėra įvykdžiusi. Antra, ieškovei taip pat teko pareiga įrodyti, kad šalys sudarė susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat turėjo būti įrodytos šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusios su sutarties vykdymu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (perkamų kilnojamųjų daiktų) perdavimu pirkėjui.

23. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų į bylą PVM sąskaitų faktūrų šiuo konkrečiu atveju nepakanka patvirtinti faktą, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų ir (ar) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dėl žemiau nurodytų argumentų. Juolab, įvertinant ir tai, kad atsakovė neigia gavusi paslaugas, taip pat neigia pirkusi iš ieškovės produkciją, kuri nurodyta išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

24. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas; PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM įstatymas nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

25. Lietuvos Aukščiausiasis yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; kt.).

26. Taigi, nors PVM sąskaitos faktūros reikšmė yra ta, kad ji patvirtina prekių, paslaugų perdavimą, tačiau prekių, paslaugų perdavimas savaime nereiškia, kad jis yra įvykęs pirkimo–pardavimo ar kokiame nors kitame konkrečiame civiliniame teisiniame santykyje. Šalių civilinį santykį ir iš jo kylančias prievoles teismas nustato remdamasis ne vien sąskaita faktūra, bet visais byloje esančiais įrodymais. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2021 m. kovo 3 d. pateikė minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovei tam, kad pastaroji jas apmokėtų. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į atsakovės atstovo advokato 2021 m. kovo 5 d. pretenzijoje nurodytas aplinkybes. Minėtoje pretenzijoje, be kita ko, nurodyta, kad: atsakovė nėra sudariusi su ieškove sąskaitose nurodytos sutarties, todėl neturi prievolės mokėti nurodytą sumą; 2020 m. sausio 2 d. paslaugų sutartis galiojo iki 2020 m. gegužės 13 d. Atsakovė prašo anuliuoti 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ir dvi 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitas faktūras; apie priimtą sprendimą prašo informuoti atsakovės atstovą iki 2021 m. kovo 11 d. (1 t., b. l. 98–99).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti įsiskolinimą. Minėtame raginime nurodyta, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 257 147,23 Eur. Raginime nurodyta, kad per 7 dienas nuo rašto gavimo dienos prašo: sumokėti įsiskolinimą arba nurodyti atsisakymo apmokėti priežastis (1 t., b. l. 42). Atsakovės atstovas advokatas 2021 m. balandžio 16 d. išsiuntė raštą ieškovei dėl raginimo sumokėti įsiskolinimą. Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, kad klientui (atsakovei) visiškai nėra suprantama pagal ką susidarė įsiskolinimas. Prašo pateikti visus įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus, t. y.: sutartis, aktus, sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus (1 t., b. l. 100–102). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovei po minėto rašto gavimo būtų siuntusi kažkokius dokumentus, patvirtinančius tarp šalių susiklosčiusių santykių egzistavimą. Tokių duomenų ieškovė nepateikė ir teismui.

29. Taigi, sprendimo 27–28 punktuose nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesutiko su ieškovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Šiuo atveju, teismo vertinimu, ypatingai yra svarbu tai, kad atsakovė su ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis nesutiko nuo pat jų pateikimo apmokėti dienos.

30. Dėl tos priežasties, kilus atitinkamam ginčui, teismo vertinimu, ieškovė turėjo pateikti ir kitus leistinumo, patikimumo ir apibrėžtumo reikalavimus atitinkančius duomenis (įrodymus) apie šalių pasiektą konkretų susitarimą dėl paslaugų ir (ar) pirkimo–pardavimo teisinių santykių buvimą, apie tokio susitarimo turinį (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o ne tik PVM sąskaitas faktūras. Vertinant situaciją taip, kaip to siekia ieškovė, t. y. asmeniui pripažįstant pareigą besąlygiškai apmokėti jam išrašytą ir pateiktą sąskaitą faktūrą, būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti, reikalaujant apmokėjimo sąskaitų faktūrų pagrindu ir pagal neegzistuojančias, nesudarytas prekių ir (ar) paslaugų teikimo sutartis.

31. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių kitų leistinų įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo ir (ar) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindų atsakovė būtų likusi skolinga patikslintame ieškinyje nurodytą ir prašomą priteisti iš atsakovės sumą.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys buvo sudarę susitarimą pratęsti 2020 m. sausio 2 d. sutartį. Taigi, minėta sutartis, kaip teisingai nurodė ir atsakovė, išrašytų 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitų faktūrų metu, negaliojo. Ieškovė jokių kitų įrodymų, kad rapsų spaudimo paslaugos už kurias prašo priteisti iš atsakovės skolą pagal išrašytas 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitas faktūras, buvo teikiamos 2020 m. sausio 2 d. sutarties pagrindu, nepateikė.

35. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad rapsų spaudimo paslaugos buvo teikiamos 2020 m. sausio 2 d. sutarties pagrindu.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. spalio 3 d. ieškovė, kaip gamintoja, ir atsakovė, kaip klientė, sudarė sutartį Nr. 2018/10/01-04. Pagal minėtą sutartį gamintoja (ieškovė) sutiko, kad šios sutarties galiojimo laikotarpiu ji perdirbs rapsus į maistinį aliejų ir pašarinius briketus, o klientė (šiuo atveju atsakovė) sutiko, kad ji pagal šią sutartį ir jos galiojimo laikotarpiu pristatys neapdorotus rapsus ir priims rapsų aliejaus ir briketų pristatymus (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad apytikslis kiekis yra 1 000 tonų neapdorotų rapsų per savaitę. Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad klientas mokės gamintojui fiksuotą atlyginimą, kurio dydis 27 Eur plius PVM už kiekvieną metrinę toną skubiai perdirbtų rapsų (sutarties 6.1 punktas). Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad sutartis galioja iki 2018 m. gruodžio 31 d. arba iki jos nutraukimo prieš terminą pagal sutarties nuostatas. Pažymėta, kad šalys turi teisę pratęsti šią sutartį arba sudaryti naują, jei abi šalys susitaria dėl tolesnio bendradarbiavimo ir priimtinų sąlygų (2 t., b. l. 198–201).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių sudaryta 2018 m. spalio 3 d. sutartis buvo pratęsta. Taigi, ginčo PVM sąskaitų išrašymo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. vasario 26 d., minėta sutartis taip pat negaliojo. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas rapsų spaudimo paslaugas teikti pagal 2018 m. spalio 3 d. sutartį tuo atveju, jeigu bus pristatytas didesnis kiekis rapsų, nei numatyta 2020 m. sausio 2 d. sutartyje.

40. Be to, iš 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros galima daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pristatyti ieškovei perdirbimui 7 495,19 tonų rapsų (1 t., b. l. 38). Tuo tarpu iš 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros galima daryti išvadą, kad atsakovė turėjo pristatyti ieškovei perdirbimui 195,350 tonų rapsų (1 t., b. l. 40). Taigi, iš viso atsakovė ieškovei tam, kad pastaroji atliktų rapsų spaudimo paslaugą, turėjo patiekti 7 690,54 tonų rapsų (7 495,19 t + 195,350 t).

41. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pristatė ieškovei nurodytą kiekį (7 690,54 tonas) rapsų, tam, kad jie būtų perdirbti.

42. Ieškovė pateikė į bylą grūdų lydraščius (2 t., b. l. 6–194). Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ne pagal visus ieškovės pateiktus grūdų lydraščius ir krovinio važtaraščius prekės (rapsai) buvo pristatyti ieškovei. Ieškovės pateiktuose grūdų lydraščiuose ir krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad dalis rapsų buvo skirta UAB „Imlitex agro” (pavyzdžiui, 2 t., b. l. 19, 21, 23, 25, 31, 35, 39, 41, 43, 47, 53, 61– 62, 64, 66, 84, 86, 88, 90, 96, 98, 104, 106, 110, 134, 138–139, 145, 147, 149), dalis – UAB „Baltic Trading” (pavyzdžiui, 2 t., b. l. 172–173, 175–176, 177–182). Be to, atsakovės atlikta ieškovės pateiktų grūdų lydraščių suvestinė patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. ieškovė atsakovei pristatė 2 110,325 tonas rapsų (4 t., 7–8). Teismas, patikrinęs suvestinės duomenis su ieškovės į bylą pateiktais grūdų lydraščiais (2 t., b. l. 6–194), nenustatė jokių klaidų (neatitikimų).

43. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 1–5), kuriuose nurodė, jog aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., į ieškovės sandėlius pristatė iš viso 10 060,663 tonų rapsų. Atsakovė teigia, kad visi rapsai buvo pristatyti į ieškovės sandėlius, tačiau ne visi buvo skirti ieškovei. Asmeniškai ieškovei iš atsakovės pristatytų rapsų buvo skirta tik 1 820,668 tonos. Kitus rapsus atsakovė pardavė kitiems asmenims, t. y. 2 990,188 tonų rapsų patiekė UAB „Agromilas“, 5 161,667 tonų – UAB „Žvalguva“, o 88,140 tonų – UAB „Baltic Trading“.

44. Teismo vertinimu, atsakovės teiginius patvirtina byloje pateikti duomenys. Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Agromilas“. Pagal šią sutartį, atsakovė įsipareigojo parduoti UAB „Agromilas“ 1 000 tonų rapsų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. liepos 15 d. (4 t., b. l. 9–10). Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Agromilas“. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti 1 000 tonų rapsų laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (4 t., b. l. 11–12). Atsakovė išrašė UAB „Agromilas“ 2020 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AB248-2020. Iš minėtos sąskaitos nustatyta, kad atsakovė pardavė 546,210 Eur tonų rapsų už 255 773,76 Eur sumą (4 t., b. l. 13). Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AB234-2020. Iš minėtos sąskaitos faktūros nustatyta, kad atsakovė pardavė UAB „Agromilas“ 233,858 tonų rapsų už 109 508,69 Eur sumą (4 t., b. l. 14). Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. liepos 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AB249-2020. Iš minėtos sąskaitos faktūros nustatyta, kad atsakovė UAB „Agromilas“ pardavė 902,310 tonų rapsų už 422 140,72 Eur (4 t., b. l. 15–16). 2020 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB277-2020 pagal kurią atsakovė pardavė UAB „Agromilas“ 1 256,810 tonų rapsų už 588 526,42 Eur (4 t., b. l. 17). 2020 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB281-2020 patvirtina, kad atsakovė UAB „Agromilas pardavė 51,820 tonas rapsų už 24 265,75 Eur (4 t., b. l. 18). Atsakovė taip pat pateikė grūdų lydraščius, kuriuose rapsų gavėju nurodyta UAB „Agromilas“ (4 t., b. l. 19–133).

45. Be to, atsakovė pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 1 d. tarp jos ir UAB „Žvalguva“ sudarytą grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Z2020/09/01. Minėta sutartimi atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti 4 500 tonų rapsų (4 t., b. l. 148–149). 2020 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB333-2020 patvirtina, kad atsakovė UAB „Žvalguva“ pardavė 1 500 tonų rapsų už 686 070 Eur sumą (4 t., b. l. 150). 2020 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB428-2020 patvirtina, kad atsakovė pardavė, o UAB „Žvalguva“ nupirko 3 661,667 tonų rapsų už 1 705 787,58 Eur (4 t., b. l. 154).

46. 2020 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB454-2020 patvirtina, kad atsakovė pardavė UAB „Baltic Trading“ 88,140 tonas rapsų už 43 193,01 Eur (4 t., b. l. 155).

47. Atsakovė teigia, kad 1 820,668 tonų rapsų ieškovei buvo pristatytos ne 2018 m. spalio 3 d. sutarties, kaip teigia ieškovė, o visai kitų sutarčių pagrindu, t. y.: 1) 2020 m. rugpjūčio 5 d. sutarties pagrindu atsakovė ieškovei pristatė 500 tonų rapsų; 2) 2020 m. rugpjūčio 15 d. sutarties pagrindu atsakovė pristatė ieškovei 500 tonų rapsų; 3) 2020 m. rugsėjo 1 d. sutarties pagrindu atsakovė pristatė ieškovei 491,506 tonų rapsų; 4) 2020 m. lapkričio 25 d. sutarties pagrindu atsakovė pristatė ieškovei 329,162 tonų rapsų. Teismo vertinimu, atsakovė pateikė savo teiginius pagrindžiančius įrodymus (žr. sprendimo 48–51 punktus).

48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RA2020/08/02-AB/RA. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 500 tonų rapų laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kurių kaina 377 Eur už toną (4 t., b. l. 134–135). 2020 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB331/01-2020 patvirtina, kad atsakovė ieškovei pardavė 500 tonų rapsų (4 t., b. l. 136).

49. Be to, tarp ginčo šalių 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RA2020/08/15-AB/RA. Pagal minėtą sutartį atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ieškovei, kaip pirkėjai, 500 tonų rapsų laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (4 t., b. l. 137–138). 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad atsakovė ieškovei pardavė 500 tonų rapsų už 231 715 Eur sumą (4 t., b. l. 139).

50. Tarp ginčo šalių 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RA2020/09/01-AB/RA, pagal kurią atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti, o ieškovė, kaip pirkėja, įsipareigojo nupirkti 500 tonų rapsų laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 31 d. (4 t., b. l. 140–141). 2020 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko 491,5060 tonų rapsų už 226 589,19 Eur sumą (4 t., b. l. 142).

51. Tarp šalių 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. RA2020/11/25-AB/RA. Pagal minėtą sutartį atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigojo parduoti ieškovei, kaip pirkėjai, 200 tonų rapsų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., supirkimo kaina – 400 Eur be PVM (4 t., b. l. 143–144). 2020 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB495-2020 patvirtina, kad atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko 82,400 tonų rapsų už 40 380,12 Eur (4 t., b. l. 145). 2020 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB LV074-2020 patvirtina, kad ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko 33,380 tonas rapsų už 12 611,70 Eur sumą (4 t., b. l. 146). 2020 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AB494-2020 patvirtina, kad atsakovė pardavė, o ieškovė nupirko 225,520 tonų rapsų už 109 151,68 Eur (4 t., 147).

52. Taigi, atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė pristatė ieškovei 1 820,668 tonų rapsų, tačiau kitų, t. y. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindų, pagal kurias šalys viena kitai įsipareigojimus yra pilnai įvykdžiusios.

53. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė jai pristatė 7 690,54 tonų rapsų, tam, kad ieškovė suteiktų rapsų spaudimo paslaugų.

54. Atsakovė taip pat teigė, kad aktualiu laikotarpiu neperdirbo savo turimo žaliavos, o iš ieškovės įsigijo jau perdirbtą žaliavą. Šias aplinkybes patvirtina sąskaitos faktūros, išrašytos ieškovės atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (4 t., b. l. 156–159), t. y.: 2020 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovei 24,960 tonų žaliavinio rapsų aliejaus už 22 590,80 Eur sumą (4 t., b. l. 156); 2020 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitas faktūra patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovei 24,880 tonų žaliavinio rapsų aliejaus už 22 518,39 Eur sumą (4 t., b. l. 157); 2020 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovei 49,320 tonų žaliavinio rapsų aliejaus (4 t., b. l. 158), 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovei 50,040 tonų žaliavinio rapsų aliejaus (4 t., b. l. 159).

55. Teismas pažymi ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai ir ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko 120,083 tonų žaliavinio rapsų aliejaus ir 23,021 tonų rapsų išspaudų pagal 2021 m. vasario 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

56. Nors ir ieškovė teigė, kad 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SVO000015087 turinio nustatyta, kad ji buvo išrašyta už dar 2020 m. atsakovei parduotą produkciją, kurios pirkimo–pardavimo sandoris buvo įformintas vėliau, t. y. 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SVO000015085, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindė.

57. Taigi, teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų ir(ar) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurie nulėmė ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė liko skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas ir (ar) parduotas prekes prašomą priteisti sumą.

58. Teismas sprendžia Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1058-921/2023, panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti (CPK 178, 185, 430 straipsnis).

Dėl kitų argumentų

59. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 3 914,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jas iš ieškovės administravimo išlaidų.

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro: 1) 847 Eur už prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo parengimą (5 t., b. l. 80); 2) 121 Eur už rašytinių paaiškinimų dėl trečiojo asmens įtraukimo parengimą (5 t., b. l. 81); 3) 786,50 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą (5 t., b. l. 82); 4) 405 Eur už susipažinimą su byla, prašymo organizuoti posėdį nuotoliniu ar mišriu būdu parengimą, prašymo atidėti teismo posėdį ir pratęsti mediacijos proceso terminą parengimą (5 t., b. l. 85–86); 5) 630 Eur už atstovavimą derybose dėl taikos sudarymo, pasirengimą 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiui, atstovavimą 2025 m. kovo 5 d. teismo posėdyje, iš kurių 135 Eur už vykimą ir grįžimą iš (į) teismo posėdį, (5 t., b. l. 102, 87–89); 6) 360 Eur už atstovavimą sprendžiant ginčą taikiai, pasirengimą 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdyje (180 Eur) ir atstovavimą jame (90 Eur) (5 t., b. l. 103–104); 7) 180 Eur už pasirengimą 2025 m. kovo 5 d. teismo posėdžiui (5 t., b. l. 121–122); 8) 450 Eur už pasirengimą 2025 m. gegužės 20 d. teismo posėdžiui (225 Eur) ir atstovavimą 2025 m. liepos 1 d. (tikėtina padaryta klaida dėl teismo posėdžio datos) teismo posėdžiui (225 Eur); 9) 135 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. liepos 1 d. (tikėtina, kad padaryta klaida dėl teismo posėdžio datos) teismo posėdžiui.

64. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

65. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovės atstovė vyko į teismo posėdžius teismo iniciatyva ar dėl teismingumo ypatumų, nenustatyta ir kitų atvejų, nurodytų Rekomendacijos 3 punkte, kurių pagrindu būtų galima priteisti atsakovei iš ieškovės išlaidas, patirtas už atstovės vykimą į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovės 135 Eur išlaidų, patirtų už atstovės vykimą į teismo posėdį, atlyginimo (priteisimo iš ieškovės).

66. Teismas pažymi, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų parengimu, yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jas mažinti nėra.

67. Tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas mažinti teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovės, be kita ko, 180 Eur už pasirengimą 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtas teismo posėdis neįvyko, nes buvo pratęstas teisminės mediacijos terminas. Mediacijos procese šalys dalyvauja savanoriškumo pagrindu. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, pagrindo spręsti klausimą dėl minėtų išlaidų atsakovei atlyginimo, nėra. Be to, kaip minėta sprendimo 63 punkte, atsakovė nurodo, kad ji patyrė 180 Eur už pasirengimą 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžiui ir 90 Eur už atstovavimą jame (b. l. 5, 102–103). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtas teismo posėdis neįvyko, jis buvo atidėtas ieškovės prašymu. Sutiktina su atsakovės pozicija, nurodyta baigiamosiose kalbose, kad ji dėl to, kad ieškovė pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, patyrė išlaidas, susijusias su pasirengimu teismo posėdžiui, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl šių išlaidų atlyginimo. Nepaisant to, kadangi teismo posėdis neįvyko, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 90 Eur už atstovavimą 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdyje. Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovė iš ieškovės nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovės 180 Eur už pasirengimą 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžiui ir 90 Eur už atstovavimą 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdyje.

68. Teismo vertinimu, kitos atsakovės prašomos priteisti išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija maksimalių dydžių, numatytų Rekomendacijose.

69. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, atsakovei iš ieškovės priteistinas 3 509,50 Eur (3 914,50 Eur - 135 Eur - 180 Eur - 90 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

70. Atsakovė, kaip minėta anksčiau, prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų.

71. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administravimui skirtų lėšų, būtina atsižvelgti į tokių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo momentą, t. y. ar šios išlaidos buvo patirtos iki asmens statuso pasikeitimo bei bankroto administratoriaus, turinčio atstovauti šį juridinį asmenį, paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bankroto administravimui skirtų lėšų yra siejamas su bylinėjimosi išlaidų susidarymo momentu – iš bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiama tik tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

72. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė po ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

panaikinti 2022 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1061-921/2022, ir ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrobosas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio aliejinė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų 3 509,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniame teismui per Kauno apygardos teismą.