- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- eB2-1065-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00101-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NE International servisas“ nemokumo administratoriaus Mariaus Devyžio prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu apribojimo, suinteresuotas asmuo – V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. BUAB „NE International servisas“ nemokumo administratorius Marius Devyžis kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu apribojimo buvusiam bendrovės vadovui V. M..
2. Prašymas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nurodė, kad nemokumo administratorius, patikrinęs bendrovės sąskaitų išrašus bei su atliktais mokėjimo pavedimais susijusius duomenis, nustatė šias aplinkybes: 1) 2018-06-18, 2018-08-17 ir 2018-10-11 iš Bendrovės banko sąskaitų buvo atlikti atitinkamai 4 000 Eur, 7 000 Eur ir 4 000 Eur mokėjimai į MB „Imperum“ banko sąskaitą. Mokėjimo pavedimuose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis, todėl neaišku, kokiu pagrindu atlikti mokėjimai. Atlikus pradinę informacijos patikrą paaiškėjo, jog MB „Imperum“ vadovas yra S. V., o dalyviais – S. V. ir I. V.. Šių asmenų pavardės sutampa su Bendrovės vienos iš akcininkių, J. V., pavarde, todėl tikėtina, jog Bendrovė ir MB „Imperum“ gali būti susijusios per dalyvius. Be to, Juridinių asmenų registre nurodytas I. V. adresas (duomenys neskelbtini) sutampa su įgaliojimų netekusio Bendrovės vadovo V. M. Juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog minėti didelių sumų pinigų pervedimo sandoriai buvo įvykdyti su susijusia įmone. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei negavęs dokumentų, pagrindžiančių minėtų sandorių sudarymo rinkos sąlygomis aplinkybes bei realumą, nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei MB „Imperium“ dėl be pagrindo įgyto turto (15 000 Eur) grąžinimo. Teismas 2021-09-03 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-22967-925/2021, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai (5 priedas). Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021-09-24; 2) 2018-06-16 iš bendrovės banko sąskaitos buvo atliktas 10 000 Eur mokėjimas į UAB „NE International“ banko sąskaitą. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atliktas mokėjimas. Atlikus pradinę informacijos patikrą paaiškėjo, jog UAB „NE International“ ir bendrovė yra susijusi per akcininką, kadangi 50 proc. UAB „NE International“ akcijų valdė ta pati Vokietijos bendrovė NE International GmbH, kuri yra ir Bendrovės 30 proc. akcijų savininkė. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, jog minėtas pinigų pervedimo sandoris buvo įvykdytas su susijusia įmone, todėl negavęs dokumentų, pagrindžiančių šio sandorio sudarymo rinkos sąlygomis aplinkybes ir realumą, nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „NE International“ dėl be pagrindo įgyto turto (10 000 Eur) grąžinimo. Teismas 2021-09-03 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6453-1064/2021, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021-09-24; 3) Buvęs bendrovės vadovas, kaip atskaitingas asmuo, nesant tam teisinio pagrindo iš bendrovės banko sąskaitos, esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, laikotarpiu nuo 2018-05-13 iki 2018-11-04 reguliariai išimdavo grynaisiais pinigais bendrovei priklausančias lėšas. Buvęs bendrovės vadovas negrąžino bendrovei didžiosios dalies grynais pinigais išimtų lėšų ir nepagrindė, kad lėšos buvo panaudotos bendrovės interesais. Taigi, buvęs bendrovės vadovas negrąžino ir bendrovei iš viso liko skolingas 19 850 Eur sumą. Nemokumo administratorius dėl šios sumos priteisimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismas 2021-08-24 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220-905/2021 ieškovo ieškinį patenkino visiškai; 4) 2018-06-20, 2018-07-17, 2018-08-17 ir 2018-09-21 iš bendrovės banko sąskaitų buvo atlikti atitinkamai iš viso 45 000 Eur mokėjimai į Lenkijoje registruotos bendrovės TEHNOELIT sp.z.o.o banko sąskaitą. Dviejuose mokėjimo pavedimuose yra nurodyta „Sutartis 12-06-2018“, kituose mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtis nėra nurodyta. Nemokumo administratorius neturi bendrovės dokumentų, jis negali patikrinti, kokiu pagrindu atlikti mokėjimai. Kita vertus, nesant kitų duomenų, patvirtinančių, jog mokėjimo pavedimuose nurodyta sutartis buvo sudaryta, ši mokėjimo pavedime nurodyta informacija pati savaime nepatvirtina sutarties sudarymo/egzistavimo fakto. Negavus informacijos ir dokumentų, pagrindžiančių šių sandorių aplinkybes, nemokumo administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. M. ir TEHNOELIT sp.z.o.o dėl 45 000 Eur žalos atlyginimo. Pareiškėjo įsitikinimu, minėtos aplinkybės yra pakankamos bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu bei pritaikyti buvusiam bendrovės vadovui sankciją.
2.2. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 5 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai.
2.3. Pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus surinkti duomenys apie bendrovę bei aukščiau paminėti pradėti teisminiai procesai patvirtina, kad buvęs bendrovės vadovas nevykdė jam įstatyme nustatytų pareigų, kadangi bendrovės atžvilgiu neveikė sąžiningai ir protingai, išimtinai įmonės interesais, tuo akivaizdžiai pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Akivaizdu, kad bendrovės vadovas siekė išskirtinai asmeninės naudos. Dėl bendrovės vadovo tyčinių veiksmų, nepagrįstų jokiais tokių veiksmų teisėtumą pagrindžiančiais įrodymais, buvo sumažinta bendrovės turto masė bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, nemokumo administratoriui nepavyko gauti duomenų, patvirtinančių, jog bendrovė apskritai realiai vykdė kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Iš nemokumo administratoriui prieinamų duomenų (atsiskaitymų per banko sąskaitas duomenų, darbuotojų nebuvimo ir pan.), nemokumo administratoriaus manymu, bendrovė tiek bankroto bylos iškėlimo metu, tiek kurį laiką iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė jokios komercinės ūkinės veiklos. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis.
2.4. Buvęs bendrovės vadovas iki šiol nėra įvykdęs nutarties dėl bendrovės turto, buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui, todėl nemokumo administratorius neturėjo galimybių nustatyti konkrečių ir pagrįstų faktų apie bendrovės debetinius įsiskolinimus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Bendrovė nebuvo išviešinusi finansinių ataskaitų, kuriuose būtų nurodytas bendrovės turėtas ilgalaikis ir/ar trumpalaikis turtas. Nemokumo administratoriaus manymu, toks elgesys, kai neperduodami bendrovės dokumentai, patvirtina, jog tokie dokumentai yra neišsaugoti. Būtent dėl šios priežasties negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir pan. Šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.
2.5. Nemokumo administratorius nustatė, kad piniginių lėšų judėjimas vyko 2018 m. gegužės–lapkričio mėn. Taigi, iš esmės bendrovė nemoki tapo 2018 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tačiau bendrovės vadovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovas ne tik neinicijavo bankroto proceso, bet ir nevykdė teismo įpareigojimo pateikti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla. Nereagavo į nemokumo administratoriaus pakartotinus raginimus pateikti paminėtus duomenis. Eidamas pareigas, buvęs bendrovės vadovas nesilaikė sąžiningo verslo praktikos, kadangi negrąžino bendrovei dalies išgrynintų lėšų, atliko mokėjimo pavedimus susijusioms įmonėms, mokėjimo pavedimai atlikti nesant sudarytus sandorius pagrindžiančių įrodymų. Be to, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog bendrovė realiai vykdė kokią nors ūkinė komercinę veiklą. Akivaizdu, jog bendrovės vadovas netinkamai vykdė ĮBĮ jam nustatytas pareigas, todėl buvusio bendrovės vadovo baudimas atitiktų aptariamos sankcijos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevydo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl ko viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų. Šiuo atveju buvusio bendrovės vadovo elgesys vertintinas kaip akivaizdus vadovo darbo aplaidumas ir nesąžiningumas. Dėl to buvusiam bendrovės vadovui sankcija turėtų būti skirta maksimaliam galimam laikotarpiui – penkeriems metams – eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir asmens teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialiu valdymo organo nariu apribojimo.
4. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Paaiškino, kad UAB „NE International servisas“ visas pajamas gavo iš NE International Gmbh (Vokietija) už rangos darbus vykdytus statant ir įrengiant duomenų centrus (Data Centre) Hesene, Frankfurte (Vokietija). Vykdant darbus ji bendradarbiavo su UAB „NE International“ , MB Imperum, TEHNOELIT Sp.z.o.o (Lenkija) su kuriomis ir atsiskaitė už tam pačiam objekte vykdytus darbus. Kartu su šiomis įmonėmis UAB „NE International servisas“ atliko darbų NE International Gmbh už 176 389,78 Eur. Tačiau rangovas atsiskaitė nepilnai ir liko skolingas 47 248,08 Eur. Todėl su bylą dėl bankroto inicijavusiai VMI liko nesumokėta skola.
4.2. Nurodė, kad MB „Imperum“ atliko darbus projekte FRA 13, todėl mokėjimai buvo atlikti už subrangos darbus Vokietijos kompanijai NE International Gmbh, pagal pasirašytą subrangos sutartį.
4.3. Pažymėjo, kad tiek UAB „NE International“ ir UAB „NE International“, pagrindinis akcininkas ir verslo organizatorius buvo Vokietijos kompanija NE International Gmbh, kuri rūpinosi rangos darbais Vokietijoje. UAB „NE International“ ir UAB „NE International Servisas“ tarpusavyje veikė bendradarbiavimo pagrindu vykdant suderintus projektus minėtam užsakovui. Kaip matosi iš UAB „NE International Servisas“ sąskaitų teiktų už rangos darbus Vokietijos kompanijai NE International Gmbh, bendrovė vykdė ne tik projekto FRA 13 darbus bet ir kitų projektų priskirtų UAB „NE International“ darbus ir atvirkščiai. Todėl šis mokėjimas yra atliktas už rangos darbus pagal 2018-06-16 sąskaitą faktūrą NE Nr.0023.
4.4. Paaiškino, kad teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-2220- 905/2021, buvo nepagrįstai nurodyta, kad 2018-05-13 iki 2018-11-04 grynaisiais pinigais išimta 23 700 Eur bendrovei priklausančias lėšų ir negrąžinta 19 850 Eur. Šie duomenys neatitinka kasos žurnalo ir bendrovės buhalterinių dokumentų, kadangi remiantis kasos žurnalu įmonė liko skolinga suinteresuotam asmeniui V. M. 23,15 Eur. NE International Gmbh vykdant atsiskaitymus už rangos darbus dalis šių lėšų – 23 000 Eur buvo panaudota atsiskaitant 2018-12-17 ir 2018-12-21 su kitu subrangovu UAB „NE International“.
4.5. Nurodė, kad visi mokėjimai buvo atlikti už rangos darbus Vokietijoje, pagal pateiktas Lenkijoje registruotos bendrovės TEHNOELIT Sp.z.o.o sąskaitas.
5. Nemokumo administratorius Marius Devyžis pateikė rašytinius paaiškinimus.
6. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
6.1. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo teismui pateikė 2018-04-12 subrangos sutartį Nr. 001-2018, sudarytą tarp NE International GmbH ir bendrovės dėl priešgaisrinių sistemų statybos ir montavimo darbų Frankfurte prie Maino miesto, Vokietijoje, FRA 13, atlikimo. Tačiau nepateikė sutarčių, sudarytų tarp MB „Imperum“ ir bendrovės, patvirtinančių, kad tarp šių įmonių buvo susiklostę subrangos teisiniai santykiai. Prie atsiliepimo pridėtos trys MB „Imperum“ išrašytos sąskaitos. Sąskaitose nurodytas paslaugų pavadinimas „Subrangos darbai FRA 13“. Sąskaitos detalizacija nepateikta, o iš pridėtų atliktų darbų aktų negalima daryti išvados, kad šiuos darbus atliko būtent MB „Imperum“. Aktuose nėra nurodyti jokie įmonių rekvizitai, be to, aktai pateikti ne lietuvių kalba. Taigi, lieka neaišku, kokiu pagrindu MB „Imperum“ išrašė sąskaitas bendrovei. Be to, atkreipė dėmesį, jog pateiktos trys MB „Imperum“ išrašytos sąskaitos: i) 2018-06-11 faktūra Nr. 0025 4 000 Eur sumai; ii) 2018-07-31 faktūra Nr. 0026 7 000 Eur sumai; iii) 2018-10-02 faktūra Nr. 0027 4 000 Eur sumai. Tačiau Atsiskaitymų suvestinės (laikotarpis 2018-01-01–2019-12-31) duomenimis, su MB „Imperum“ atsiskaityta tik pagal dvi iš šių sąskaitų (nurodytas i) ir ii) punktuose). Atsiskaitymų suvestinėje nurodyta skola pabaigai – 4 000 Eur (pagal faktūrą Nr. 0027). Nemokumo administratorius, patikrinęs bendrovės banko sąskaitų išrašus, nustatė, jog MB „Imperum“ iš viso buvo pervesta 15 000 Eur suma. Iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje MB „Imperum“ dviem pavedimais buvo pervesta 11 000 Eur suma: i) 2018-06-16 mokėjimo pavedimas 4 000 Eur; ii) 2018-08-17 mokėjimo pavedimas 7 000 Eur. Iš kitos bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje MB „Imperum“ 2018-10-11 buvo pervesta 4 000 Eur suma.
6.2. Nurodė, kad iš Atsiskaitymų suvestinės matyti, kad mokėjimai UAB „NE International“ buvo atlikti iš viso 33 000 Eur sumai, o SF Nr. 0023 suinteresuotas asmuo grindžia tik 10 000 Eur atliktą mokėjimą, 23 000 Eur suma yra užfiksuota, kaip bendrovės permoka.
6.3. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo pateikė tris Tehnoelit išrašytas sąskaitas: i) 2018-06-20 sąskaita Nr. 77 15 000 Eur sumai; ii) 2018-07-10 sąskaita Nr. 96 10 000 Eur sumai; iii) 2018-08-10 sąskaita Nr. 101 20 000 Eur sumai. Atkreipė dėmesį, kad pateiktos sąskaitos, be kita ko, yra neišverstos į lietuvių kalbą. Visgi, pažymėjo, jog šiose sąskaitose nurodyta, kad tai yra „proforma invoice,“ kas iš anglų kalbos išvertus reiškia „išankstinė sąskaita“. Vadinasi, šios sąskaitos nėra galutinės sąskaitos, kurios išrašomos už atliktus darbus. Išankstinė sąskaita nėra laikoma buhalteriniu dokumentu, patvirtinančius pareigos mokėti už joje nurodytas prekes/paslaugas egzistavimą. Tuo atveju, jeigu suinteresuoto asmens nurodomi rangos darbai iš tiesų buvo atlikti, bendrovei turėjo būti pateiktos galutinės sąskaitos. Tačiau iš pateiktos Atsiskaitymų suvestinės (laikotarpis 2018-01-01–2019-12-31) matyti, kad sąskaitos iš Tehnoelit nebuvo gautos, bendrovės šiai Lenkijos bendrovei sumokėtos sumos apskaitomos kaip avansiniai mokėjimai, t. y. permoka.
Atsiliepimas
6.4. Kartu su atsiliepimu pateiktas Kasos operacijų sąrašas („Sąskaitos 272 apyvarta“) (laikotarpis 2018-01-01–2018-12-31), kuriame nurodyta, jog 2018-10-10 į korespondentinę sąskaitą 2711, t. y. Banko sąskaitą buvo įnešta 4 000 Eur, o 2018-10-11 iš tos pačios Banko sąskaitos 1 išimta 4 000 Eur. Tačiau iš Banko sąskaitos išrašo nematyti, jog 2018-10-11 iš sąskaitos buvo išimti 4 000 Eur, o 2018-10-11 kasos pajamų orderio Nr. 17 suinteresuotas asmuo nepateikia. Kadangi ši suma nebuvo išimta iš banko sąskaitos, tikėtina, jog bendrovės kasoje nebuvo reikiamo likučio grynųjų pinigų tam, kad bendrovė galėtų 2018-12-21 grynais pinigais sumokėti UAB „NE International“ 10 000 Eur sumą.
7. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo nemokumo administratoriaus pareiškimo netenkinti.
8. Rašytiniai paaiškinimai grindžiami žemiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais:
8.1. Nurodė, kad 2021-12-28 tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjo buvo pasirašytas Dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Akte nurodyta pastaba dėl UAB „Verslo galimybių“ sąskaitų trūkumo, tai įvykdyta 2022-01-12 persiuntus sąskaitas el. paštu. Perdavimo metu, taip papildomai atsakyta ir paaiškinta dėl nemokumo administratoriaus rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir abejonių.
8.2. Nemokumo administratorius savo paaiškinimuose buvo atkreipęs dėmesį į trūkstamą sutartį su MB „Imperum“. Ši sutartis buvo perduota (perdavimo aktu 6.2 p.) ir paaiškinta, kad perduotose atliktų darbų aktuose yra ir MB „Imperum“ vadovo parašai. Aktai yra ne lietuvių kalba, kadangi rangos darbai vykdyti Vokietijoje, ir visa dokumentacija buvo vedama taip kaip buvo nustatyta užsakovo.
8.3. Nemokumo administratorius savo paaiškinimuose buvo atkreipęs dėmesį į trūkstamas UAB „Ne International“ sąskaitas. Trūkstamos sąskaitos 2018-11-17 NE0024 ir 2018-11-29 NE0025 buvo perduotos.
8.4. Atsiskaitymai su TEHNOELIT Sp.z.o.o (Lenkija) už rangos darbus vyko sekančiai: pagal 2018-06-20 Technoelit Sp.z.o.o PRO-FORMA INVOICE No.77 - 15,000 Eur, UAB „NE International servisas“ apmokėjo 2018-06-20; 2018-07-10 Technoelit Sp.z.o.o PRO-FORMA INVOICE No 96-10,000 Eur UAB „NE International servisas“ apmokėjo 2018-07-17; 2018-08-10 Technoelit Sp.z.o.o PRO-FORMA INVOICE No. 101-20,000 Eur UAB „NE International servisas“ apmokėjo 2018-08-17 ir 2018-09-21. Atlikti darbai specifikuoti PRO-FORMA INVOICE sąskaitose ir susiję su priešgaisrinių sistemų statyba ir montavimu NE International Gmbh (Vokietija) už rangos darbus vykdytus statant ir įrengiant duomenų centrus (Data Centre) Hesene, Frankfurte (Vokietija), ir buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą remiantis Technoelit Sp.z.o.o 2018-08-30 INVOICE No.1800830, kuri perduota perdavimo aktu 16 p.
8.5. Nemokumo administratorius išreiškė abejonę dėl bendrovės turėto pinigų likučio kasoje, iš kurio buvo atsiskaityta su UAB „Ne International“. Šis buhalterinėje apskaitoje buvęs neatitikimas yra ištaisytas ir 2018-01-01, 2019-12-3l sąskaitos 272 apyvarta kasa perduota aktu.
8.6. Atkreipė dėmesį, kad bendrovei bankroto bylą inicijavo mokesčių inspekcija dėl 15 000 Eur skolos, tačiau bendrovė, šios skolos nesumokėjo ne dėl tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų, o todėl, kad bendrovei, kurioje dirbo vienas asmuo ir kuris organizavo ir atliko darbų pasitelkdamas subrangovus Vokietijos kompanijai NE International Gmbh (Vokietija), už 176 389,78 Eur, liko nesumokėta už atliktus darbus – 47 248,08 Eur, t. y. šios sumos būtų pilnai pakakę atsiskaityti su mokesčių inspekcija. Iki bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo turėjo pagrindo manyti, kad su bendrove bus atsiskaityta, kadangi Vokietijos kompanijai NE International Gmbh (Vokietija) nepareiškė pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens veiksmuose nėra sąmoningo blogo valdymo požymių. Jis nesudarė jokių sandorių, kuriais būtų pažeidęs kreditorių interesus. Bendrovė turėjo vieną genrangovą (užsakovą) ir įvykdyti savo įsipareigojimus galėjo tik pasitelkus atitinkamus subrangovus. Užsakovas (genrangovas), kuri buvo ir bendrovės bei kito subrangovo pagrindinė akcininke vykdė atsiskaitymus už atliktus ir perduotus darbus ir suinteresuotas asmuo negalėjo tikėtis, kad NE International Gmbh (Vokietija), kad darbai ir atsiskaitymai netikėtai sustos ir skola nebus sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Dėl BUAB „NE International“ bankroto pripažinimo tyčiniu
9. Pareiškėjas BUAB „NE International servisas“ nemokumo administratorius, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktais, pateikė pareiškimą dėl BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
11. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei į kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą ir sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas), klausimas dėl BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
13. Todėl siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju BUAB „Ne International servisas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, turi būti vertinama ginčui aktualių aplinkybių visuma. Tyčinio bankroto požymiai negali būti vertinami formaliai, atsietai nuo įmonės valdymo.
14. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
15. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
16. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
17. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
18. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „NE International servisas“ įsteigta nuo 2018 m. vasario 23 d. Suinteresuotas asmuo V. M. nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 12 d. buvo UAB „NE International servisas“ direktorius.
20. Nemokumo administratorius nurodo, kad bendrovė tapo nemoki 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, kadangi buvo nustatytas įmonės piniginių lėšų judėjimas, kuris vyko 2018 m. gegužės-lapkričio mėnesiais. Pareiškėjo vertinimu, vadovas neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Teismas su šiuo nemokumo administratoriaus argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad vien tai, jog 2018 m. gegužės-lapkričio mėn. iš bendrovės sąskaitos buvo vykdomi mokėjimai kitoms įmonėms ar tai, kad buvo išgryninami pinigai, savaime nereiškia, kad tuo laikotarpiu įmonė tapo nemoki. Kaip minėta, bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau tam būtina išanalizuoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose (balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitoje) nurodytus duomenis.
21. Nustatyta, kad buvęs BUAB „NE International servisas“ vadovas įmonės nemokumo byloje nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikti ir viešų registrų tvarkytojui, todėl nagrinėjamu atveju tikslaus bendrovės nemokumo momento nėra galimybės nustatyti. Vis dėlto, iš BUAB „NE International servisas“ nemokumo byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės 11 738,01 Eur skola (nepriemoka) kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) susidarė laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. spalio 13 d. Taip pat iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad kitai BUAB „NE International servisas“ kreditorei, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV arba Sodra), susidaręs 819,80 Eur įsiskolinimas buvo pradėtas išieškoti nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Atsižvelgiant į šiuos byloje nustatytus duomenis, tikėtina, kad UAB „NE International servisas“ tapo nemoki nuo 2019 m. gegužės mėn. (tuo metu, kai pradėjo kauptis įsiskolinimai kreditoriams).
22. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo V. M. UAB „NE International servisas“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 12 d., todėl akivaizdu, jog būnant įmonės vadovu, jam buvo ir turėjo būti žinoma, jog įmonė yra nemoki, todėl jam kilo pareiga tinkamai vykdyti savo kaip vadovo pareigas ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, teisme pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NE International servisas“ buvo gautas tik 2021 m. sausio 28 d., be to šį pareiškimą padavė ne tuometinis įmonės vadovas, o VMI prie FM. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad suinteresuotas asmuo V. M. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Tačiau, teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad buvo pažeista ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. įtvirtinta pareiga negali būti savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu.
23. Pažymėtina, kad įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas formaliai atitinka tyčinio bankroto požymius. Tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, nes ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė, išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla sąmoningai laiku neinicijuojama (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Nagrinėjamu atveju, nors nemokumo administratorius nurodo, kad 2018-06-18, 2018-08-17 ir 2018-10-11 iš bendrovės banko sąskaitų buvo atlikti atitinkamai 4 000 Eur, 7 000 Eur ir 4 000 Eur mokėjimai į MB „Imperum“ banko sąskaitą; 2018-06-16 iš bendrovės banko sąskaitos buvo atliktas 10 000 Eur mokėjimas į UAB „NE International“ banko sąskaitą; buvęs bendrovės vadovas iš bendrovės banko sąskaitos, esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, laikotarpiu nuo 2018-05-13 iki 2018-11-04 reguliariai išimdavo grynaisiais pinigais bendrovei priklausančias lėšas (19 850 Eur); 2018-06-20, 2018-07-17, 2018-08-17 ir 2018-09-21 iš bendrovės banko sąskaitų buvo atlikti atitinkamai iš viso 45 000 Eur mokėjimai į Lenkijoje registruotos bendrovės TEHNOELIT sp.z.o.o banko sąskaitą, tačiau teismas pažymi, kad šie duomenys apie atliktas finansines operacijas nesudaro pagrindo pripažinti, kad UAB „NE International servisas“ bankrotas sukeltas tyčiniais veiksmais. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, nustatant ar įmonė prie bankroto privedama tyčiniais veiksmais, reikia išsiaiškinti ar įmonė blogai buvo valdoma sąmoningai ir (ar) sudarant sandorius, buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Iš nemokumo administratoriaus nurodomų duomenų ir kartu su prašymu pateiktų rašytinių įrodymų, nėra pagrindo spręsti buvus tokioms aplinkybėms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog BUAB „NE International servisas“ skola kreditoriams (Sodrai ir VMI prie FM) atsirado tik 2019 m., o nemokumo administratoriaus nurodomi sandoriai sudaryti dar iki susidarant minėtoms skoloms, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtų administratoriaus nurodytų sandorių sudarymas pažeidė BUAB „NE International servisas“ kreditorių teises ar teisėtus jų interesus. Taip pat byloje nėra kitų duomenų, kad įmonei esant nemokiai buvo sudaromi kiti sandoriai, kurie blogintų įmonės padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio
25. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
26. Praktikoje pripažįstama, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
27. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
28. Nemokumo administratorius, tai, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymis grindžia tuo, kad buvęs bendrovės vadovas nėra iki šiol perdavęs bendrovės turto, buhalterinės apskaitos, registrų ir kitų dokumentų nemokumo administratoriui, todėl neturi galimybės nustatyti konkrečių ir pagrįstų faktų apie bendrovės debetinius įsiskolinimus, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Pažymėjo, kad bendrovė nebuvo išviešinusi finansinių ataskaitų. Nemokumo administratoriaus vertinimu, toks elgesys patvirtina, jog šie dokumentai yra neišsaugoti, todėl negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio, struktūros ir pan. Teismas su šiais argumentais nesutinka.
29. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog inicijavus procesą dėl BUAB „NE International servisas“ tyčinio bankroto ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, buvęs BUAB „NE International servisas“ vadovas V. M. 2021-11-03 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog įmonės dokumentai artimiausiu metu bus pateikti nemokumo administratoriui. Buvęs vadovas kartu su atsiliepimu taip pat pateikė dalį dokumentų (subrangos sutartis, 2018-2019 m. sąskaitų apyvarta, 2018-2019 m. atsiskaitymai, gaunamų PVM sąskaitų registras, išrašomų PVM sąskaitų registras, sąskaitų NE International Gmbh kopijos, MB „Imperum“ sąskaitos, UAB „NE International“ sąskaita, kasos pajamų orderio kvitų kopijos, kasos žurnalas, Tehnoelit Sp.z.o.o sąskaitos ir kt.). Iš byloje suinteresuoto asmens pateikto 2021-12-28 dokumentų perdavimo-priėmimo akto, taip pat nustatyta, kad buvęs vadovas V. M. nemokumo administratoriui Mariui Devyžiui perdavė BUAB „NE International servisas“ finansinius dokumentus bei papildomai 2022-01-12 el. paštu administratoriui išsiuntė UAB „Verslo galimybės“ sąskaitas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustačius, kad buvęs bendrovės vadovas perdavė įmonės dokumentus nemokumo administratoriui, nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, todėl nemokumo administratoriaus prašymas šioje dalyje netenkinamas.
Dėl BUAB „NE International servisas“ buvusio vadovo V. M. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo
31. Nemokumo administratorius taip pat prašo apriboti BUAB „NE International servisas“ buvusiam vadovui V. M. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad bendrovės vadovas neinicijavo bankroto proceso, taip pat nevykdė teismo įpareigojimo pateikti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą bendrovės informaciją, susijusią su jos veikla, nereagavo į nemokumo administratoriaus pakartotinius raginimus pateikti informaciją. Taip pat nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas eidamas pareigas nesilaikė sąžiningo verslo praktikos, kadangi negrąžino bendrovei dalies išgrynintų lėšų, atliko mokėjimo pavedimus susijusioms įstaigoms, mokėjimo pavedimai sudaryti nesant sudarytus sandorius pagrindžiančių įrodymų.
32. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras šio įstatymo nurodytas išimtis.
33. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (ši iki 2019-12-31 galiojusio ĮBĮ nuostata turiniu yra beveik identiška šiam ginčui aktualioms JANĮ 13 straipsnio 2 – 3 dalims) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
35. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų, o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu. Sprendžiant, ar taikyti aptariamą apribojimą įmonės vadovui, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).
36. Iš nemokumo administratoriaus prašymo turinio matyti, jog prašymas apriboti teisę buvusiam BUAB „NE International servisas“ vadovui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu grindžiamas visų JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad buvęs vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso; veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; ir tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir kitos informacijos, susijusios su įmonės veikla.
37. Visų pirma, pažymėtina, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nurodyti pagrindai buvo išnagrinėti sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, kad skirti nuobaudą pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra pagrindo, kadangi teismas nemokumo administratoriaus prašymo dėl BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino. Tuo tarpu, nors teismas nustatė, jog tikėtina, kad UAB „NE International servisas“ vėliausiai tapo nemoki nuo 2019 m. gegužės mėn. (tuomet, kai atsirado skolos kreditoriams) ir tuometinis įmonės vadovas V. M. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „NE International servisas“ teisme buvo gautas tik 2021 m. sausio 28 d., jį padavus VMI prie FM, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kad vadovas bankroto bylos neinicijavo sąmoningai. Priešingai, kaip byloje paaiškino pats suinteresuotas asmuo V. M., bendrovė skolos kreditorei nesumokėjo ne dėl tyčinių veiksmų, o todėl, kad bendrovei Vokietijos kompanija NE International Gmbh nesumokėjo sumos už atliktus darbus – 47 248,08 Eur, o šios sumos būtų užtekę atsiskaityti su kreditore. Pažymėjo, kad iki bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo turėjo pagrindo manyti, kad su bendrove bus atsiskaityta, kadangi Vokietijos kompanija NE International Gmbh nepareiškė pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų, todėl bendrovei bylą inicijavo ne pats vadovas, o VMI prie FM. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (šiuo atveju JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintos sankcijos taikymui reikalinga turėti pagrįstų įrodymų, patvirtinančių sąmoningą, akivaizdų įmonės vadovo aplaidumą (nerūpestingumą) einant savo pareigas. Šiuo atveju nemokumo administratoriaus prašymas yra nemotyvuotas, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vadovo veiksmai/neveikimas buvo akivaizdžiai nesąžiningi, tyčiniai, sąmoningai nukreipti į bankroto procedūrų vilkinimą ir pan. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas prašymą dėl teisės apribojimo pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto atmeta.
38. Vertinant ar yra pagrindas apriboti juridinio asmens vadovo teises pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021-02-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „NE International servisas“ bei įpareigojo bankrutuojančios bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Teismas taip pat išaiškino, jog nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2021-03-08.
39. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021-02-22 nutartyje nurodyti reikalavimai įvykdyti nebuvo, t. y. bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui bankrutuojančios bendrovės dokumentų ir turto. Dėl šių veiksmų teismo 2021-05-11 nutartimi buvusiam BUAB „NE International servisas“ vadovui V. M. buvo paskirta vienkartinė 200 Eur dydžio bauda.
40. Vis dėlto, inicijavus procesą dėl BUAB „NE International servisas“ tyčinio bankroto ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo, buvęs BUAB „NE International servisas“ vadovas V. M. 2021-11-03 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog įmonės dokumentai artimiausiu metu bus pateikti nemokumo administratoriui. Buvęs vadovas kartu su atsiliepimu taip pat pateikė dalį dokumentų (subrangos sutartis, 2018-2019 m. sąskaitų apyvarta, 2018-2019 m. atsiskaitymai, gaunamų PVM sąskaitų registras, išrašomų PVM sąskaitų registras, sąskaitų NE International Gmbh kopijos, MB „Imperum“ sąskaitos, UAB „NE International“ sąskaita, kasos pajamų orderio kvitų kopijos, kasos žurnalas, Tehnoelit Sp.z.o.o sąskaitos ir kt.). Iš byloje suinteresuoto asmens pateikto 2021-12-28 dokumentų perdavimo-priėmimo akto, taip pat nustatyta, kad buvęs vadovas V. M. nemokumo administratoriui Mariui Devyžiui perdavė BUAB „NE International servisas“ finansinius dokumentus bei papildomai 2022-01-12 el. paštu administratoriui išsiuntė UAB „Verslo galimybės“ sąskaitas. Atsižvelgus į tai, laikytina, kad buvęs vadovas V. M. įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2021-02-22 nutartyje nustatytą įpareigojimą perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius nustatytų aplinkybių, kad dokumentai jam buvo perduoti nepaneigė. Įvertinus išdėstytą, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti nemokumo administratoriaus prašymo dėl teisės apribojimo pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
41. Esant nurodytam, laikytina, jog nemokumo administratoriaus prašymas dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti prašymo dėl BUAB „NE International servisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei prašymo apriboti teises V. M. eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.