Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-841-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2A-841-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01379-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
M. J.
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-841-112/2014Teisėjas D. Žebelienė (Proceso Nr. 2-46-3-01379-2013-1)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 77..4.3; 78.2.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. ir atsakovo M. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos R. J. ieškinį atsakovui M. J., institucija, byloje teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo pakeitimo ir pagal atsakovo M. J. patikslintą priešieškinį ieškovei R. J., atstovaujamai įstatyminės atstovės motinos R. J., institucija, byloje teikianti išvadą Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos arba bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo padidinti priteistą iš atsakovo, vaiko tėvo, M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt iki 425 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės: išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.; pakeisti 2012-03-29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-486-377/2012, nustatant atsakovui teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamete dukra R. J., įpareigojant jį pasiimti ieškovės ir atsakovo dukrą R. J. su savimi kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 21 h. ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 12 val.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. J. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovės R. J. ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą; pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-234-850/2010 nustatytą nepilnametės dukters R. J. , gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ir ją nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti su juo pagal jo gyvenamąją vietą; nutraukti materialinio išlaikymo mokėjimą nepilnametei dukrai R. J. gim. 2006-09-30 pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-186-377/2011 nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; jeigu būtų atmesti jo ieškinyje nurodyti 2 ir 3 reikalavimai, prašė pakeisti 2012 m. kovo 29 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-377/2012 nustatytą bendravimo su nepilnamete dukterimi R. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Nustatyti, kad aš M. J. turiu teisę bendrauti ir pasiimti dukrą R. J., gim. (duomenys neskelbtini) su savimi iš dukters buvimo vietos (mokyklos, namų ir kt.) kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. vakaro ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 12.00 val.

2. Nustatyti, kad aš M. J. turiu teisę bendrauti ir pasiimti dukrą R. J., gim. (duomenys neskelbtini);

2.1. Kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų pirmos dienos 12.00 val. iki antros Šv. Kalėdų dienos 15.00 val.;

2.2. Kiekvienų neporinių metų Šv. Velykų pirmos dienos 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 15.00 val.;

2.3. Kiekvienų porinių metų rugsėjo 30 d. ir kiekvienų neporinių metų spalio 1 d. nuo 15.00 val. iki 19. 00 val.

Priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-02-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė išlaikymo dydį, išieškomą Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-186-377/2011 ir priteisė iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnametei dukrai R. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-09-02 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų administratore uzufrukto teise paskyrė ieškovės įstatyminę atstovę R. J.. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė bendravimo su vaiku tvarką, nustatytą Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-377/2012 ir nustatė atsakovo M. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. J. tvarką šiomis sąlygomis:

-Nustatė, kad atsakovas M. J. turi teisę bendrauti ir pasiimti dukrą R. J. su savimi iš dukters buvimo vietos (mokyklos, namų ir kt.) kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. vakaro ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 12.00 val.

-Nustatė, kad atsakovas M. J. turi teisę bendrauti ir pasiimti dukrą R. J.:

kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdų pirmos dienos 12.00 val. iki antros Šv. Kalėdų dienos 15.00 val.;-kiekvienų neporinių metų Šv. Velykų pirmos dienos 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 15.00 val.;

-Vaiko gimtadienis švenčiamas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, vaiko gimtadienis švenčiamas poriniais metais kartu su mama, neporiniais kartu su tėvu nuo 15.00 val. iki 19. 00 val.

-Kiekvienas iš tėvų su dukra praleidžia nemažiau kaip po 14 kalendorinių dienų per kasmetines savo atostogas per metus.

-Dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukters motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

-Tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį;

-Motina pateikia tėvui turimus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

-Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui;

-Tėvas kiekvienais metais dukters vasaros atostogų metu praleidžia su dukra trisdešimt kalendorinių dienų, apie dienų pasiskirstymą prieš mėnesį raštu pranešant dukters motinai.

Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukters bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita.

-Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukters, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

-Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina dukters bendravimo tvarkos pakeitimus.

-Dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukterį ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

-Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą dukters motina raštu praneša dukters tėvui iš anksto, iki gyvenamosios vietos pakeitimo likus 15 dienų.

-Dukters tėvas privalo informuoti motiną apie savo gyvenamąją vietą, kurioje bus dukra tėvo ir dukros bendravimo metu.

-Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą dukters tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo.

Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. J. valstybei 50 Lt. Priteisė iš atsakovo M. J. ieškovei R. J., atstovaujamai įstatyminės atstovės R. J. 484,50 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Priteisė iš ieškovės R. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės R. J., atsakovui M. J. 320 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Teismas nustatė, kad šalių dukrai pradėjus lankyti mokyklą, jos poreikiai padidėjo, ir atsižvelgdamas į vaiko poreikius, nustatė, kad iš viso nepilnametės dukters išlaikymui pakanka kas mėnesį skirti po 650 Lt. Taip pat teismas pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2011-10-31 pagerėjo, t. y. pajamos nuo 843 Lt padidėjo iki 1423,15 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, sprendė, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti po 350 Lt kas mėnesį, o ieškovei lieka dukros išlaikymui skirti 300 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių dukros gyvenimo sąlygos nepasikeitė, vaiko gyvenamoji vieta netapo nesaugi ir atitinka vaiko poreikius, atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo. Kadangi tėvai dėl bendravimo su vaiku tvarkos geranoriškai nesusitaria, teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus, nustatė atitinkamą atsakovo su dukra bendravimo tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-02-03 sprendimo dalį, kuria pakeistas išlaikymas dukrai. Prašo iš atsakovo priteisit išlaikymo dydžio po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei pakeiti sprendimo dalį dėl dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo. Prašo, jog būtų pakeista, kad atsakovas M. J. ne turi teisę bendrauti ir pasiimti, o pasiimti dukrą R. J. su savimi iš dukters buvimo vietos (mokyklos, namų ir kt.) kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.00 val. vakaro ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 12.00 val. Taip pat nustatyti, kad atsakovas M. J. ne turi teisę bendrauti ir pasiimti, o pasiimti dukrą R. J. sprendime nurodytais laikotarpiais. Su kitais punktais ieškovė sutinka. Ieškovė prašo kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos bei priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai nustatė vaikui būtiną sumą išlaikymui mažesnę nei 1 MMA. Mano, kad 1 MMA standarto vaiko išlaikymui nereikia įrodinėti. Teigia, jog jų abiejų materialinė padėtis yra bloga, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė mažesnę sumą, nei skiria ieškovė. Nurodė, jog ieškovė dukters išlaikymui kas mėnesį skiria po 1284 Lt, o iš atsakovo priteista suma sudaro tik 27,4 proc. visos sumos. Ieškovė nurodė, kad dukrą jai išlaikyti padeda giminaičiai. Nurodė, kad dukra lanko mokyklą, nemažai užklasinės veiklos būrelių. Kadangi gyvena užmiestyje, kiekvieną dieną ieškovė privalo dukrą visur vežioti. Be to, šildymas per sezoną kainuoja 2 400 Lt. Apeliantė mano, kad išlaikymo dydis iš atsakovo galėtų būti sumažintas tik uzufrukto gaunamos naudos dydžiu, t. y. turėtų būti mažintina iki 450 Lt per mėnesį. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nustatyta atsakovo su dukra bendravimo tvarka ir mano, kad tokia tvarka pažeidžia vaiko interesus, nes tik tėvas gali pasinaudoti nustatyta tvarka, o ne vaikas. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad tėvas turi tik teisę pasiimti vaiką, nes ieškovė, gindama vaiko teisę į bendravimą su tėvu net negalės tokios tvarkos priverstinai vykdyti, nes Tauragės rajono apylinkės teismas, kaip jau iki tol buvo, atsisakys išduoti vykdomąjį raštą, motyvuodamas tuo, kad tėvui nustatyta tik teisė, bet ne pareiga bendrauti su vaiku. Nurodė, kad teismo priimti sprendimai yra privalomi vykdyti visiems ir jei jis nevykdomas, jo vykdymą privalo užtikrinti antstoliai. Teigia, kad turi būti nustatyta tėvo pareiga bendrauti su vaiku, nes taip nebūtų pažeisti vaiko interesai bei išlaikyta tėvo įstatymų nustatyta pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Pažymėjo, jog tėvas su dukra pastaruosius 2 metus artimų ryšių nepalaiko. Nors dukra nenorinti bendrauti su tėvu, tačiau bendravimas su tėvu yra jos teisė, o ne tėvo teisė. Dėl šios priežasties mano, kad yra reikalingas 6 mėnesių pereinamasis periodas ir galbūt trečiųjų asmenų – tarpininkų dalyvavimas. Be to, pradžioje dukros ir tėvo bendravimas neturėtų būti perdėm intensyvus, t. y. kokį kartą per mėnesį. Vėliau bendravimas galėtų vykti pagal teismo nustatytą tvarką, tačiau nurodant, kad tėvas pasiima dukrą, o ne turi teisę pasiimti.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, ir šią dalį panaikinti priimant naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atmesti. Sprendimo dalį, kuria yra nuspręsta patenkinti priešieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, pakeisti ir panaikinti teismo sprendimu nustatytos tvarkos dalį, kurios priešieškiniu nereikalavo, tai: „Kiekvienas iš tėvų su dukra praleidžia nemažiau kaip po 14 kalendorinių dienų per kasmetines savo atostogas per metus. -Dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukters motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su dukra periodui dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalinama abiem tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę su vaikais būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau. -Tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį; -Motina pateikia tėvui turimus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. -Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas esant motinos sutikimui; Tėvas kiekvienais metais dukters vasaros atostogų metu praleidžia su dukra trisdešimt kalendorinių dienų, apie dienų pasiskirstymą prieš mėnesį raštu pranešant dukters motinai. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su dukra tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų dukters bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita. -Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukters, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. -Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina dukters bendravimo tvarkos pakeitimus. -Dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukterį ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. -Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą dukters motina raštu praneša dukters tėvui iš anksto, iki gyvenamosios vietos pakeitimo likus 15 dienų. -Dukters tėvas privalo informuoti motiną apie savo gyvenamąją vietą, kurioje bus dukra tėvo ir dukros bendravimo metu. -Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą dukters tėvas įsipareigoja informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo.“ Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog nuo teismo priteisto dukrai išlaikymo iš esmės niekas nepasikeitė, nei jo materialinė padėtis nei dukros poreikiai. Nurodė, kad ieškovė su dukra uzufrukto teise gyvena atsakovo motinai priklausančiame bute, kurio dalies nuoma sudarytų 175 Lt. Mano, kad mokamų 259 Lt ir suteikto buto pakanka dukros išlaikymui. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro 1423,15 Lt. Taip pat nurodė, kad teismas netinkami ištyrė bylos duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas. Teigia, kad ieškovė dirba Tauragės mieste kirpėja ir tikrai nedirbtų už 188 Lt per mėnesį, kaip nurodyta deklaracijoje. Be to, pati ieškovė nurodė, kad gauna pajamų iš darbo užsienyje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pat nurodė, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 1 500 Lt. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis geresnė nei ieškovės. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovas yra neįgalus, nustatytas 50 proc. netekto darbingumo. .Dėl bendravimo tvarkos atsakovas teigia, jog teismas išėjo už priešieškinio reikalavimo ribų, nes nustatė visai kitokią bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, negu buvo reikalaujama, todėl mano, kad sprendimo dalis, kuria teismas savo iniciatyva nustatė bendravimo tvarką, turi būti panaikinta. Teigia, kad dėl ieškovės dukters nuteikinėjimo prieš tėvą, jis negali normaliai bendrauti su dukra, todėl neprašė, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka su dukra per kasmetines atostogas. Be to, jis atostogauja žiemą, kuomet dukra lanko mokyklą. Ir ją pasiimti visą mėnesį neturi galimybės, juolab, kad būtų pakeista vaiko aplinka jos mokymosi periodu. Teigia, jog teismas, matydamas, kad dukra, paveikta motinos ir įkalbėta nebendrauti su tėvu, priėmė neįvykdomą teismo sprendimą ir neįpareigojo ieškovės pakeisti dukros požiūrį į jį. Taip pat negali įgyvendinti teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta pareiga pranešti jei negali pasiimti vaiko, nes ji su juo nenori bendrauti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, jog nepagrįstai sumažino išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei visiškai nepasisakė dėl žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o jos tenkinti. Nesutinka su atsakovo prašomu palikti išlaikymo dydžiu. Teigia, jog dėl buto naudą gauna tik 100 Lt. Mano, kad 450 Lt atitiktų tiek atsakovo turtinę padėtį tiek dukros poreikius. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad atsakovas ir jo šeima pati sudarė sąlygas dėl kurių dukra nenori bendrauti, tai nėra ieškovės neigiama įtaka dukrai, todėl ji negalinti pakeisti dukros požiūrio. Kiti atsiliepimo argumentai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tapatūs ieškovės apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Nurodė, kad tik dėl ieškovės kaltės atsakovas negalintis normaliai bendrauti su dukra, o teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų apginti mažametės dukros interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Atsakovas teigia, kad teismo priteisto išlaikymo 250 Lt bei suteikto uzufrukto teise gyvenamojo ploto (dalies buto nuoma sudarytų 175 Lt) pakanka dukros išlaikymui. Ieškovė, atsižvelgdama į 1 MMA ir suteiktą gyvenamąjį plotą, prašo iš atsakovo priteisti 450 Lt išlaikymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dirba IĮ „Grožio kampelis“ kirpėja pagal verslo liudijimą. Jos gaunamos metinės pajamos – 2 261 Lt. (t., 1, b. l. 29–32 ). Ieškovė Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei nurodė, kad mėnesinės pajamos yra apie 1 500 Lt (t. 1, b. l. 164). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)., 1/6 dalis ūkinio pastato bei viralinės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis RENAULT Megane (t. 1, b. l. 73-74). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad per mėnesį gauna 1 MMA. Atsakovas dirba UAB „Petva“ vairuotoju (t. 1, b. l. 70). Jo gaunamos pajamos – darbo užmokestis, kurio mėnesio vidurkis yra 1 147 Lt, atskaičius mokesčius bei netekto darbingumo pensija 275,49 Lt. Atsakovui nuo 2012-01-24 iki 2014-01-24 nustatytas 45 procentai netekto darbingumo (t. 1, b. l. 170). Prie apeliacinio skundo atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2014-01-23 iki 2016-01-22 nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (t. 2, b. l. 28). Duomenų apie gaunamą netekto darbingumo pensiją už šį laikotarpį atsakovas nepateikė. Taigi, pagal pateiktus duomenis atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 1422,49 Lt. Atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2001 m. (t. 1, b. l. 71). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 72). Atsakovas gyvena motinai V. J. priklausančiame name. Atsakovo motina uzufrukto teise leido ieškovei ir šalių nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės naudotis jai priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis.

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnametei dukrai kas mėnesį pakanka skirti išlaikymo viso už 650 Lt. Priteisiant išlaikymą negalima nepaisyti ir augančių vaikų besikeičiančių poreikių. Tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui pirmiausia turi būti atsižvelgiama į jo poreikius, interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, lanko įvairius būrelius, todėl jos poreikiai akivaizdžiai padidėjo. Minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Nuo 2013-01-01 minimali alga yra 1 000 Lt. Kiekvienas tėvas privalėtų skirti lėšų vaiko išlaikymui po lygiai, t. y. minimaliai po 500 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina atsižvelgti į orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį ir įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Iš byloje pateiktų duomenų, kolegija sprendžia, kad abiejų šalių materialinė padėtis yra vienoda. Atsakovas, turėdamas 50 procentų nedarbingumo, dirba įmonėje vairuotoju, jo vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 1400 Lt Ieškovė dirba kirpėja. Nors ieškovė pateikė duomenis, kad jos metinės pajamos sudaro 2 261 Lt, tačiau kiti byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti šių duomenų teisingumu, juolab, kad ieškovė, turėdama individualią įmonę, gaunamas pajamas nurodo pati. Vaikų teisių apsaugos skyriaus užfiksuota, jog ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 1 500 Lt, apeliaciniame skunde taip pat ieškovė nurodo, kad mėnesinės pajamos sudaro 1 MMA, kad gauna pajamų iš darbo užsienyje, tačiau jokių oficialių duomenų neteikia. Taigi atsižvelgus į tai konstatuotina, kad kiekvienas iš tėvų gali dukros išlaikymui skirti minimalų išlaikymą – po 500 Lt. Atsakovas nurodė, kad iš uzufrukto teise suteikto ploto ieškovė kas mėnesį gauna naudos už 175 Lt. Ieškovė teigia, kad nauda 100 Lt. Šias sumas nurodė, remdamiesi butų, esančių Tauragėje, nuomos kainomis, tačiau konkrečių duomenų apie nuomos kainas Tauragės mieste byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo kriterijus mano, kad 150 Lt už suteiktą gyvenamąjį plotą yra protinga suma, kurią galima atimti iš atsakovo dukrai teikiamo materialinio išlaikymo. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo yra pagrindas priteisti teikiamą išlaikymą mėnesiui po 350 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė minimalią sumą, reikalingą nepilnametės išlaikymui, nevertino aplinkybės dėl atsakovo motinos ieškovei suteikto gyvenamojo ploto, tačiau iš esmės pagrįstai iš atsakovo priteisė kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės po 350 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo keistis ar naikinti šios sprendimo dalies (CK 3.192 str.).

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra nustatymo

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kitokią bendravimo su vaiku tvarką nei buvo reikalauta, išėjo už ieškinio ribų.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, nustatė papildomų įsipareigojimų šalims, nei buvo prašoma priešieškiniu. CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ginčuose dėl tokios tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso šalių pateiktų pasiūlymų. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų interesus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl, teismas, siekdamas ateityje išvengti šalių nesutarimų, pagrįstai nustatė bendravimo su vaiku tvarką punktus, apsprendžiančius tėvo ir motinos pareigas, susijusias su vaiko pasiėmimu, jo buvimu pas vieną iš tėvų ir pan. (CK 3.170 str. 4 d., 3.175 str. 2 d., CPK 376 str. 3 d.).

Apeliantas taip pat teigia, kad toks teismo sprendimas yra neįgyvendinamas, nes jis negali bendrauti su dukra dėl jos nuteikimo prieš jį. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neprieštarauja teismo išdėstytai bendravimo su vaiku tvarkai, vadinasi atsakovas netrukdomas gali įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, priešieškiniu prašė teismo nustatyti su vaiku bendravimo tvarką ir nenurodė, jog negalės bendrauti su vaiku dėl jos nusiteikimo prieš jį, kad bendravimui reikia tarpininko ar pan., vadinasi atsakovas tikisi, kad su dukra pavyks bendrauti ir to siekia. Atsakovas teigia, jog negali bendrauti su dukra dėl jos nuteikimo prieš jį ir dėl to teismo sprendimas negali būti įvykdytas, tačiau nenurodė kokiu būdu tada būtų vykdomas teismo sprendimas, jeigu būtų nustatyta priešieškiniu prašoma bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tik išplėtė bendravimo su vaiku tvarką, aiškiai suformuluodamas atsakovo ir ieškovės teises bei pareigas, todėl iš esmės tenkinus tik priešieškinio reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas nepasikeistų. Atsakovo teiginių dėl konkrečių sąlygų neįgyvendinimo, pvz, negalėjimo pasiimti vaiko per atostogas ir kt., nėra pagrindo vertinti, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė, kad tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti dukters, jis turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Be to, visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką privalo pranešti kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderinti dukters bendravimo tvarkos pakeitimus. Taigi, iš esmės šalys gali derinti bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina tai, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti atsakovui pareigą bendrauti su vaiku, o ne teisę. Teigia, kad priešingu atveju ieškovė, gindama vaiko teisę į bendravimą su tėvu, net negalės tokios tvarkos priverstinai vykdyti. Įstatymas numato, kad kiekvienas tėvas turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, jais rūpintis, tačiau, kaip jau minėta, pirmiausia visais atvejais būtina atsižvelgi į vaiko interesus (CK 3.155 str.). Abi šalys nurodė, kad nepilnametė duktė dėl abiejų nurodytų skirtingų priežasčių nenori bendrauti su tėvu, vengia su juo susitikti. Ieškovė, būdama įstatyminė nepilnametės atstovė, prašo nustatyti tėvo pareigą, o ne teisę bendrauti su vaiku, kad jam nevykdant sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, galėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo. Taigi iš esmės ieškovė siekia priverstinėmis priemonėmis įpareigoti atsakovą bendrauti su vaiku pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, nors ir dukra nenori bendrauti. Kolegija konstatuoja, jog tokiu atveju būtų iš esmės pažeisti vaiko interesai. Be to, pažymėtina, kad nors atsakovas ir turi teisę bei pareigą bendrauti su vaiku, tačiau ši teisė ir pareiga negali būti įgyvendinama taikant priverstinį vykdymą, juolab, kad taip būtų pažeisti ne tik vaiko, bet ir atsakovo interesai. Bet kokiu atveju teismas yra nustatęs, kad nesant galimybės įgyvendinti teismo nustatytos tvarkos, šalys iš esmės gali derinti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimus. Teismų praktikoje pažymėta, kad motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai užtikrina vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje M. N. v A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamoje byloje motina sutinka, kad dukra bendrautų su tėvu, tačiau ji jos nepalaiko ir neskatina to daryti, nors turėtų. Kaip pažymėta pirmiau, vaikas šioje konfliktinėje situacijoje nori jaustis kiek galima saugus ir tą saugumą jis suvokia kaip galimybę atsitraukti. Natūralu, kad ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu ar juolab priverstinai vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei visiškai nepasisakė dėl žyminio mokesčio. Kolegija sutinka su atsakovo argumentais. Nustatyta, kad atsakovas iš viso patyrė 2 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant priešieškinį bei atstovavimą teisme. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 3. 8.18 punkte už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas 0.15 koeficientas. Maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šiuo atveju už priešieškinį maksimali suma būtų 3 000 Lt, už vieną atstovavimo teisme valandą būtų 150 Lt. Konstatuotina, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio užmokesčio, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti padidinti iki 800 Lt (CPK 98 str.). Taip pat teismas nepasisakė dėl atsakovo sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 144 Lt (t. 1, b. l. 80). Tenkinus dalį priešieškinio, yra pagrindas iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 57 Lt sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1, 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl iš esmės sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės R. J., įstatyminės atstovės R. J. atsakovo M. J. naudai, jas padidinant iki 857 Lt.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisVirginija Nijolė Griškevičienė