Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, paskiriant įpareigojimus ir draudimą: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti: jis, 2024-07-17, apie 19.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 0,5618 g kanapių (antžeminių dalių), kurias iki 2024-07-18 neteisėtai laikė savo gyvenamoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2024-07-18, laikotarpiu nuo 8 val. iki 10.30 val., tikslus laikas nenustatytas, šią narkotinę medžiagą, t. y. savadarbėje suktinėje su tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišiniu, kurio sudėtyje - 0,0324 g (7,0 %) grynos psichotropinės medžiagos – delta-9-tatrahidrokanabinolio (THC, tetrahidrokanabinolio) bei 0,5294 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tatrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,7%, sudėtų į metalinę dėžutę, neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė su savimi iki kol 2024-07-21, apie 01.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnas. Tokiu būdu D. J. laikotarpiu nuo 2024-07-17 iki 2024-07-21 neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį, t. y. 0,5618 g kanapių (antžeminių dalių).

2. Be to, D. J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti: jis, 2024-07-17, apie 19.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti už 200 eurų įgijo ne mažiau kaip 4,4215 g katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtos psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, kurią iki 2024-07-18 neteisėtai laikė savo gyvenamoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2024-07-18, laikotarpiu nuo 8 val. iki 10.30 val., tikslus laikas nenustatytas, šią įgytą psichotropinę medžiagą neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur 2024-07-19, apie 21 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), dalį psichotropinės medžiagos, t. y. tris paketėlius su 1,1425 g katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtos psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, iškeisdamas į festivalio „Ant bangos 2024“ dviejų dienų trukmės bilietą, kurio kaina 80 EUR, perdavė ir tokiu būdu platino M. U. D. (Ž.), o likusią psichotropinę medžiagą, t. y. keturis paketėlius su 1,6745 g katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtos psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono bei - keturis paketėlius su nenustatytu kiekiu psichotropinės medžiagos 2-chlormetkatinono ir 1,6045 g katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtos psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono, neteisėtai laikė su savimi iki kol 2024-07-21, apie 01.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu rado ir paėmė policijos pareigūnas. Tokiu būdu D. J. laikotarpiu nuo 2024-07-17 iki 2024-07-21 neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo, laikė, gabeno ir platino katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupei priskirtą psichotropinę medžiagą - 3-chlormetkatinoną.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. J. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenims, tinkamai neįvertino D. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, jo asmenybės, dėl ko, parinkdamas laisvės apribojimo bausmę, paskyrė nuteistajam aiškiai per švelnią bausmę. Nurodo, jog už BK 260 straipsnio l dalyje numatytą nusikaltimą yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki 8 (aštuonerių) metų. Tai yra savanaudiškas nusikaltimas, susijęs su medžiagomis, kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-699/2016). Todėl įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Atsižvelgus į tai, taikomos teisinės priemonės negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-843/2025). Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017).

2.2. Prokurorė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertino D. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir tai, kad asmuo yra pakankamai jauno amžiaus, neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nėra, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, papildomai užsiima individualia veikla, moka mokesčius valstybei, kaip pats nurodė, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebevartoja, priklausomybių ir psichikos sveikatos nesigydė. Tačiau prokurorės nuomone, akivaizdu, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės tiek, kad atskleistų kaltininko asmenybę kaip mažiau pavojingą ir pagrįstų laisvės apribojimo bausmės, artimos sankcijos vidurkiui, parinkimą už sunkų nusikaltimą. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju, nenurodydamas išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kodėl bausmės tikslai ir paskirtis už sunkų nusikaltimą gali būti įgyvendinti D. J. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą sankcijos vidurkiui, teismas prieštarauja paties nurodytam teisiniam argumentavimui. Prokurorės manymu, aptariamu atveju, teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos tik alternatyvios nei griežčiausia bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, parinkimui ir bausmės, skirtinos už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, trukmės bei vykdymo sąlygų švelninimo klausimams spręsti.

2.4. Prokurorė skunde pažymi, jog nors D. J. atžvilgiu ankstesnis teistumas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai (BK 182 str. l d., 214 str. l d., 215 str. l d.) išnykęs, tačiau bendram asmenybės vertinimui šie duomenys yra svarbūs, paneigiantys nusikalstamų veiksmų atsitiktinumo faktą. Prokurorės manymu, bylos duomenys, paties D. J. parodymai apie narkotikų vartojimą per vakarėlius pagrindžia ir tai, kad inkriminuotas neteisėtas disponavimas narkotine bei psichotropinėmis medžiagomis nebuvo pirmas atvejis. Prokurorės teigimu, D. J. pozicijos kaita dėl kaltės, aplinkybių nutylėjimas apie byloje esančius susirašinėjimus, susijusius su draudžiamų medžiagų turėjimu ir platinimu tiek praeityje, tiek veikos laikotarpiu, rodo, kad jis nėra itin atviras dėl savo veiksmų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo atsispirti pagundoms ir nedaryti naujų nusikalstamų veiksmų be griežtų valstybės prievartos priemonių. Tačiau, prokurorės manymu, savaime šie duomenys neeliminuoja galimybės švelninti bausmę jos trukmės ir sąlygų prasme. Nurodo, jog D. J. kaltinimo apimtyje savo nusikalstamus veiksmus, kad ir teisme, pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be vykdytos individualios veiklos dar įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) barmenu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, paties D. J. teigimu, nuo įvykio jo gyvenimas pasikeitė: nutraukė senus kontaktus, nevartoja nei narkotinių medžiagų, nei alkoholio, savanoriauja gyvūnų prieglaudoje, yra užsirašęs į Šaulių sąjungą, pradėjo sportuoti, turi įdomų darbą. Prokurorė sutinka su tuo, kad šie duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo deda pastangas, kad keistų gyvenimo įpročius.

2.5. Prokurorės nuomone, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio l dalyje, kai yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, dėmesys skirtinas tiek nusikalstamos veikos pavojingumui įvertinti, tiek kaltininko asmenybės charakteristikai. Todėl, prokurorės vertinimu, šiuo atveju, D. J. teisiant už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio l dalyje, padarymą, aptartų duomenų kontekste, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, tačiau atsižvelgus į D. J. jauną amžių, lengvabūdišką požiūrį į lėšų prasimanymo būdą, kuris galimai kilo iš paties žalingo įpročio vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, pateisinamas tik švelnesnės nei BK 260 straipsnio l dalyje numatytos veikos sankcijos vidurkis bausmės paskyrimas, o esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo,- jos vykdymą atidedant. Priešingu atveju, teismo skirta laisvės apribojimo bausmė neatitiktų teisingumo principo, neturėtų reikšmingo poveikio nuteistajam, o tenkintų tik jo interesus, nesiimant pakankamai priemonių jo nubaudimui ir realiam poveikiui.

3. Atsiliepimų į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl D. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam D. J. bausmę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 str. l d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 259 straipsnio 2 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. J. anksčiau neteistas, duomenų, kad būtų kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nurodė, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų nebevartoja, Respublikiniame priklausomybių ligų centre D. J. nesigydė, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė ir nesilankė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai, jo elgesys teisiamojo posėdžio metu įtikino teismą, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Taip pat bausmės skyrimo metu teismas įvertino ir tai, kad D. J. yra pakankamai jauno amžiaus, ankščiau neteistas, dirba ir dar papildomai užsiima individualia veikla, moka mokesčius valstybei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas ir bylos nagrinėjimas teisme D. J. padarė didelę įtaką jo elgesiui ateityje ir laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nebeatitiktų bausmės paskirties ir priešingai, teismo parodytas pasitikėjimas, paskirta švelnesnė bausmė su nustatytais įpareigojimais būtų teisinga ir proporcinga bausmė pakankamai jauno amžiaus asmeniui. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2005). Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005; Nr. 2K-7-45/2007; 2K-128/2008; 2K-428/2009).

12. Apeliaciniame skunde prokurorė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. J. paskirtos bausmės individualizavimu. Mano, jog teismas nepakankamai įvertino D. J. asmenybės pavojingumą ir padaryto nusikaltimo (numatyto BK 260 str. 1 dalyje) pavojingumą. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju D. J. nuteistas už psichotropinių medžiagų platinimą, svarbu įvertinti paties nusikaltimo aplinkybes ir platinimo apimtį. Pažymėtina, jog D. J. perdavė tris paketėlius psichotropinės medžiagos - 3-chlormetkatinono (1,1425 g) iškeisdamas į festivalio „Ant bangos 2024“ dviejų dienų trukmės bilietą, ir tokiu būdu perdavė bei platino šias psichotropines medžiagas M. U. D.. Tai reiškia, jog platinimas pasireiškė vienkartiniu psichotropinės medžiagos perdavimu vienam asmeniui, t. y. M. U. D.. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad psichotropinė medžiaga buvo iškeista mainais į renginio bilietą, o tai rodo, jog D. J. nors ir turėjo asmeninio pobūdžio materialinį suinteresuotumą, tačiau iš esmės neturėjo tikslo užsidirbti iš psichotropinės medžiagos platinimo ar tikslo išplatinti šią psichotropinę medžiagą kuo didesniam ratui žmonių. Vertinant paties nuteistojo D. J. asmenybės pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau už analogiškas veikas (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ar platinimą) teistas nebuvo, šioje baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažino, dėl tokio savo netinkamo elgesio gailėjosi, teisme davė išsamius parodymus. Be to, Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, ir dar papildomai užsiima individualia veikla, moka mokesčius valstybei, charakterizuojamas teigiamai, nurodė, jog yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek nuteistojo D. J. asmenybė, tiek jo padaryto vieno iš nusikaltimų (psichotropinės medžiagos platinimas) pavojingumas buvo tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. J. asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų teisinga ir proporcinga skirti jam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą net minimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

13. Pažymėtina, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taigi teisme turi būti nustatytos išskirtinės bylos aplinkybės, kurios rodytų, kad padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra daug mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbu vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog tiek D. J. asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų teisinga ir proporcinga skirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą net minimalią laisvės atėmimo bausmę, tiek D. J. padarytas nusikaltimas (psichotropinės medžiagos platinimas) savo aplinkybėmis ir platinimo apimtimi rodo, jog padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu tai, kad teisminio nagrinėjimo metu D. J. savo kaltę pripažino visiškai, jo elgesys teisiamojo posėdžio metu įtikino pirmosios instancijos teismą, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog D. J. išnykęs teistumas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir finansų sistemai (BK 182 str. l d., 214 str. l d., 215 str. l d.) yra svarbus bendram asmenybės vertinimui ir jis paneigia nusikalstamų veiksmų atsitiktinumo faktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praeityje, t. y. prieš 7 metus padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai, už kurias teistumas D. J. išnykęs, nerodo jokio ypatingai neigiamo asmenybės portreto ir juo labiau nepatvirtina, jog D. J. yra linkęs nusikalsti ir šiuo metu jo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinių medžiagų disponavimu, yra neatsitiktinės, o tikslingų jo pastangų ir veiksmų rezultatas. Pažymėtina, jog D. J. yra pakankamai jauno amžiaus, laikomas ankščiau neteistu, dirba ir dar papildomai užsiima individualia veikla, moka mokesčius valstybei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju, pats baudžiamasis procesas ir bylos nagrinėjimas teisme D. J. padarė didelę įtaką jo elgesiui ateityje ir laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju nebeatitiktų bausmės paskirties ir priešingai, teismo jam parodytas pasitikėjimas, paskirta švelnesnė bausmė su nustatytais įpareigojimais bus teisinga ir proporcinga bausmė.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek nuteistojo D. J. asmenybės pavojingumą ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl jam paskirta laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimą, padėsiančius pasiekti bausmės paskirtį, yra tinkamai individualizuota. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.