- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-662-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02463-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- E. U.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui E. U. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovo E. U. (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neturtinė žala susidarė po to, kai ieškovą, dirbusį (duomenys neskelbtini), vykdantį tarnybines pareigas 2019 m. liepos 25 d. sužalojo atsakovas, kuris sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. U. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui, kaip policijos pareigūnui remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatomis buvo išmokėta kompensacija, kuri dengia pareigūno patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Teigė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kompensaciją gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga. Ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis nepateikė įrodymų, kad dėl to pasireiškė liekamieji reiškiniai ir, kad būtent dėl tos priežasties jis anksčiau išėjo į pensiją. Taip pat ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kad dėl šio nežymaus sveikatos sutrikdymo jis gydėsi, vartojo vaistus, prarado darbingumą, susirgo depresija, jam buvo suluošinta sveikata ar jis turėjo kokių nors kitų neigiamų padarinių jo sveikatai.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovas klaidingai interpretuoja, jog ieškovui padarytą žalą kompensuoja gautos išmokos jį atleidus iš vidaus tarnybos. Ieškovas išvardijo, kokie jam buvo padaryti sužalojimai ir dėl ko atsirado liekamieji reiškiniai – labai pradėjo skaudėti stuburo sritis, ieškovas vaikšto šlubuodamas. Ieškovui reikalingas operacinis gydymas, kuris kol kas negalimas dėl paskelbto karantino. Teigė, kad atsakovas yra padaręs tyčinį nusikaltimą, o ieškovui yra išmokėta tik 971,27 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovas iš vidaus tarnybos greičiausiai buvo atleistas ne dėl 2019 m. liepos 25 d. patirto sužalojimo (kurį padarė atsakovas), o dėl kitų sveikatos problemų, buvusių iki sužalojimo. Ieškovas buvo atleistas ne pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymą Nr. 2450, o pagal 2019 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. 2451. Atsakovo teigimu, ieškovui išmokėta 971,27 Eur kompensacija pilnai padengia ieškovo patirtą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pagal vieną pažymą buvo pripažintas tinkamas tolesnei tarnybai, tačiau kitoje pažymoje buvo pateikta priešinga išvada, kurios pagrindu buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Pažymėjo, kad vykdydamas pareigas, kaip policijos pareigūnas, kuomet buvo sulaikomas atsakovas, buvo atsakovo pastumtas, dėl ko nukrito visu kūnu ir patyrė tam tikrą sveikatos sutrikdymą. Po įvykio buvo pradėtas gydymas, paskirta reabilitacija, kadangi dėl patirtų traumų ieškovas negalėjo be skausmų atlikti jokių veiksmų. Teigė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui prasidėjo sveikatos problemos, dėl ko buvo atleistas iš tarnybos, iki šiol turi gydytis. Pažymėjo, kad šiuo metu yra bedarbis, fizinio darbo dirbti negali, kadangi patirtos traumos ir likę padariniai to neleidžia daryti. Taip pat ieškovas patiria dvasinius išgyvenimus, nes neteko darbo, o šeimą reikia išlaikyti. Nurodė, kad yra reikalinga operacija, kad galėtų be skausmų judėti ir normaliai dirbti. Pažymėjo, kad apie baudžiamąją bylą, kurioje atsakovo atžvilgiu buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, nežinojo, todėl joje nepareiškė ieškinio.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovas policijos pareigūnų buvo sulaikytas, kadangi atsakovo tėvai iškvietė policiją, įtardami, kad sūnus gali pakenkti sau. Atsakovas priešinosi pareigūnams, nes nenorėjo būti išvežtas į medicinos įstaigą. Pažymėjo, kad ieškovo patirti sveikatos sutrikimai, sulaikant atsakovą, buvo kvalifikuoti kaip nežymūs sveikatos sutrikdymai. Atsakovo veiksmai nesukėlė ieškovui jokių tolimesnių sveikatos sutrikdymų, o ieškovas buvo pripažintas tinkamas tolesnei tarnybai. Ieškovui buvo išmokėta 971,25 Eur kompensacija, kuri atitiko ieškovo patirtus sveikatos sutrikimus, ir apėmė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. 2451, nurodytos ligos nėra sąlygotos įvykio, kuriuo metu buvo sulaikomas atsakovas, t. y. ieškovas iš tarnybos atleistas dėl sveikatos problemų, kurios pasireiškė ankščiau, iki atsakovo sulaikymo. Teigė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo 211,25 Eur išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. liepos 25 d., siekdamas išvengti atvykusių policijos pareigūnų, kurie atvyko dėl jo galimai sutrikusios psichikos, ir nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų nurodymų sustoti, pasipriešino ieškovui, tuo metu dirbusiam (duomenys neskelbtini), pastumdamas jį dešine ranka, dėl ko ieškovas nukrito ir pajuto fizinį skausmą, o vėliau sulaikomas atsakovas ne mažiau, kaip du kartus spyrė ieškovui į dešinį šoną. Tą pačią dieną ieškovas, dėl kelio ir plaštakos skausmų, kreipėsi į VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, kur jam buvo suteikta pirminė medicinos pagalba. VšĮ „Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje“ ieškovui buvo diagnozuotas kitų riešo ir kitų plaštakos dalių sumušimas ir nepatikslintų kelio dalių patempimas.
9. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis (atsakovas) buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, kadangi 2019 m. liepos 25 d. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vengdamas sulaikymo pasipriešino (duomenys neskelbtini) (ieškovui) – pastūmė jį, dėl ko pareigūnas nukrito, po ko kaltinamasis (atsakovas), ne mažiau, kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajam (ieškovui) į dešinį šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam (ieškovui) kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atstovės argumentai, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešinosi pareigūnams, nes nenorėjo būti išvežtas į medicinos įstaigą. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tokiu būdu padarant žalą ieškovo sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta atsakovo neteisėtais tyčiniais veiksmais, tarp žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Padarė išvadą, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
10. Nurodė, kad ieškovas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. skundėsi kelio ir plaštakos skausmais, kurie prasidėjo dėl 2019 m. liepos 25 d. įvykio. 2019 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-TE-2221, ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kadangi 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 2451, buvo pripažintas netinkamas tolesnei tarnybai. Pažymoje buvo išvardinti ieškovo nustatytų ligų ir susijusių sveikatos problemų pavadinimų kodai – M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija); M42.16 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis); M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis); K05.0 (ūminis gingivitas); K08.1 (dantų netekimas dėl nelaimingų atsitikimų ir t.t.); K02.1 (dentino kariesas). Teismas sprendė, kad ieškovas buvo atleistas dėl kitų gretutinių sveikatos problemų, kurie nebuvo sąlygoti atsakovo. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS3-106, buvo konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas UAB „Sveikatos klinika“ konsultuotas neurochirurgo dėl lėtinės ligos – radikulopatijos, kuri paūmėjo po patirtos traumos. Radikulopatija pirmą kartą buvo diagnozuota dar iki traumos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos iš atsakovo dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos, kuomet buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
11. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovui išmokėta 971,25 Eur kompensacija apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad dėl 2019 m. liepos 25 d. įvykio ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. ieškovą kamavo kelio ir plaštakos skausmai, jis turėjo pastoviai vartoti vaistus tam, kad numalšinti skausmus, reguliariai lankytis pas gydytojus, atlikti įvairias procedūras ir pan. Šiuo atveju teigtina, kad ieškovas įrodė, jog jam sumokėta 971,25 Eur kompensacija nepadengia jo visos patirtos žalos, kadangi kompensacija buvo sumokėta tik už sutrikdytą sveikatą, t. y. už kelio patempimą ir plaštakos sumušimą, o ne už patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus. Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismo įsitikinimu, ieškovo reikalaujama priteisti suma prieštarauja protingumo principui, nes 5 kartus viršija turtinę žalą, kuri ieškovui yra atlyginta, todėl yra pagrindas sumažinti priteistiną neturtinę žalą.
12. Nurodė, kad didžiąją dalį neturtinės žalos ieškovas sieja su jo atleidimu iš valstybės tarnybos. Pažymėjo, kad ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, kuomet vykdė tarnybines pareigas, kurioms būtina labai gera sveikata ir nuolatinis sportinis pasirengimas. Atsakovas žalą ieškovui padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais, tačiau teismas atsižvelgė, jog atsakovas yra studentas, kuris nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra nedidelės. Taip pat atsižvelgė į baudžiamosios bylos Nr. 1-3313-1033/2019, nustatytas aplinkybes, kad policijos pareigūnus 2019 m. liepos 25 d. iškvietė atsakovo tėvai, paaiškėjus neadekvačiam sūnaus elgesiui. Pažymėjo, kad atsakovas atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškovo gydymo išlaidas.
13. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bei remiantis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismo vertinimu, ieškovui buvo padaryta 500 Eur neturtinė žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovas D. B. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl 211,25 Eur išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalba atsakovui priteisimo valstybės naudai iš ieškovo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos traumos, ieškovui vėliau atsirado problemos su stuburu ir tai nurodyta vėlesniuose apelianto medicininiuose dokumentuose: M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija); M42.16 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis); M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis) ir šias aplinkybes patvirtinta apelianto 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2019 m. rugsėjo 6 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. lapkričio 6 d. medicininiai dokumentai. Dėl visumos liekamųjų reiškinių ieškovas 2019 m. lapkričio 26 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
16. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašyta 5 000 Eur dydžio neturtinė žala prieštarauja protingumo principui. Pažymėjo, kad po traumos ilgai gydėsi, jo patirti fiziniai skausmai buvo vertinami 7-8 balų pagal VAS (stiprus skausmas). Teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas patyrė ne tik didelius skausmus, bet ir labai didelius pergyvenimus – jis vidaus tarnyboje dirbo 11 metų 20 dienų, po traumos gydėsi, galiausiai teko palikti tarnybą. Teigė, kad visą gydimo laikotarpį jautė didelius nepatogumus, vieną kartą buvo pristatytas į gydimo įstaigą priverstinėje padėtyje (iš 2019 m. spalio 15 d. medicininių dokumentų išrašo/siuntimo, matyti, kad apeliantas buvo atvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę SPS priverstinėje padėtyje), t. y. negalėjo tuo momentu judėti. Pažymėjo, kad apelianto reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos yra pagrįstas, protingas ir sąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstyti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją. Nurodė, kad tokio pobūdžio bylose teismai laikosi tokios praktikos: nors patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovo ir atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau tokiose bylose būtina atsižvelgti į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, į tai, kad ieškovas įrodė neteisėtus veiksmus dėl kurių jis patyrė žalą, į tai, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat į tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, todėl ieškovo patirtos išlaidos už atstovavimą iš atsakovo pagrįstai priteistos pilna apimtimi, atitinkamai atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistos (CPK 93 straipsnis, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1006-258/2020).
Atsiliepimas
18. Atsakovas E. U. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde iš esmės kartojami ieškovo ieškinyje ir dublike išdėstyti motyvai, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti priimant sprendimą. Apeliantas skunde nenurodė jokių išsamių teisinių argumentų dėl nesutikimo su priimtu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis.
20. Pažymėjo, jog pagal 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 2450, ieškovo nustatytų ligų ir susijusių sveikatos problemų pavadinimų kodai – S83.6 (kitų ir nepatikslintų kelio dalių patempimas) ir S60.2 (kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas). Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019 m. liepos 25 d. priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, o ieškovas pripažintas tinkamas tolesnei tarnybai. Ši pažyma patvirtina, priešingai nei teigia apeliantas, jog jis iš tarnybos nebuvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos sutrikdymo, kuris įvyko dėl atsakovo veiksmų 2019m. liepos 25 d. Paaiškino, kad ieškovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, kadangi pažyma Nr. 2451 buvo pripažintas netinkamas tolesnei tarnybai. Šioje pažymoje išvardinti ieškovo D. B. nustatytų ligų ir susijusių sveikatos problemų pavadinimų kodai – M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija); M42.16 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis); M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis); K05.0 (ūminis gingivitas); K08.1 (dantų netekimas dėl nelaimingų atsitikimų ir t.t.); K02.1 (dentino kariesas), t. y. ieškovas buvo atleistas dėl kitų gretutinių sveikatos problemų, kurie nebuvo sąlygoti atsakovo. Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS3-106, buvo konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas UAB „Sveikatos klinika“ konsultuotas neurochirurgo dėl lėtinės ligos – radikulopatijos, kuri paūmėjo po patirtos traumos. Radikulopatija pirmą kartą buvo diagnozuota dar iki traumos.
21. Nurodė, kad ieškovo dėl įvykio patirti nepatogumai buvo tik trumpalaikio pobūdžio reiškiniai, nes po jo sveikatos sutrikdymo 2019 m. liepos 25 d. sveikatos pakitimų neliko ir jis buvo tinkamas tolimesnei tarnybai. Teigė, kad ieškovas gydėsi dėl kitų jo sveikatos sutrikimų, kurie buvo nustatyti iki įvykio ir nebuvo jo sąlygoti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra studentas, kuris nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra nedidelės. Taip pat atsižvelgė į baudžiamosios bylos nustatytas aplinkybes, kad policijos pareigūnus 2019 m. liepos 25 d. iškvietė atsakovo tėvai, paaiškėjus neadekvačiam sūnaus elgesiui bei į tai, kad atsakovas E. U. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškovo gydymo išlaidas.
22. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė byloje bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams ir sprendimo keisti šioje dalyje nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas sumažino prašomos priteisti neturinės žalos dydį.
25. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
27. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktinės aplinkybes. 2019 m. liepos 25 d. ieškovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas atsakovo. 2019 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius parengė specialisto išvadą Nr. G2519/2019(01), kurioje ieškovui buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kraujosruva kairio dilbio nugarinio paviršiaus odoje. Minėti sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal 2019 m. liepos 30 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., kadangi pacientas (ieškovas) skundėsi kelio, plaštakos skausmais. Nurodyta, jog pacientas vaikšto šlubuodamas, judesiai skausmingi. Nustatytos diagnozės: (S83.6) kitų ir nepatikslintų kelio dalių patempimas; (S60.2) kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas; (M23.30) kitas menisko pažeidimas, dauginės vietos; (S83.43) lateralinio šalutinio raiščio plyšimas. Pagal 2019 m. rugpjūčio 9 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., kadangi pacientui (ieškovui) išlieka kelio skausmai, kurie stiprėja judant vaikštant, ir plaštakos skausmai. Pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., kadangi pacientui (ieškovui) išlieka kelio skausmai, kurie stiprėja judant, vaikštant, ir plaštakos skausmai. Nurodyta, jog pacientui (ieškovui) apie 3 dienas skauda stuburą juosmens srityje, o skausmai plinta į kairę koją. Nustatytos diagnozės: (S83.6) kitų ir nepatikslintų kelio dalių patempimas; (S60.2) kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas; (M54.4) strėnų gela (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija; (G54.4) juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; (M23.39) kitas menisko pažeidimas, nepatikslintas raištis ar nepatikslintas meniskas. Pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., kadangi pacientui (ieškovui) išlieka kelio skausmai, kurie stiprėja judant vaikštant, plaštakos skausmai, skauda stuburą juosmens srityje, skausmai plinta į kairę koją. Nustatytos diagnozes: (S83.6) kitų ir nepatikslintų kelio dalių patempimas; (S60.2) kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas; (M54.4) strėnų gela (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija; (G54.4) juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; (M23.39) kitas menisko pažeidimas, nepatikslintas raištis ar nepatikslintas meniskas; (M51.1) juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Pagal 2019 m. rugsėjo 6 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 14 d., kadangi pacientui (ieškovui) skauda stuburą juosmens srityje, o skausmai plinta į kairę koją. Plaštakos skausmas sumažėjo. Taip pat nurodyta, jog nugaros judesiai skausmingi, riboti. Nustatytos diagnozes: (M54.4) strėnų gela (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija; (G54.4) juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur; (M23.39) kitas menisko pažeidimas, nepatikslintas raištis ar nepatikslintas meniskas; (M51.1) juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Pagal 2019 m. rugsėjo 13 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., kadangi pacientui (ieškovui) toliau skauda stuburą juosmens srityje, o skausmai plinta į kairę koją. Pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. spalio 11 d., kadangi pacientui (ieškovui) skauda stuburą juosmens srityje, o skausmai plinta į kairę koją. Pagal 2019 m. spalio 11 d. nedarbingumo pažymėjimą, ieškovui išlieka stuburo juosmens skausmai, kurie plinta į kairę koją. Pagal 2019 spalio 15 d. VšĮ „Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, ieškovui diagnozuoti juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, lėtinės radikulopatijos paūmėjimas su išreikštu skausminiu sindromu. Pagal 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 20 d., 2020 m. sausio 9 d. gydytojo įrašus, ieškovui ir toliau išlieka stuburo juosmens skausmai, kurie plinta į kairę koją, kojos tirpimas.
28. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad po 2019 m. liepos 25 d. įvykio ieškovas iš esmės skundėsi kelio ir plaštakos skausmais, bet ne nugaros skausmais.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2450 nurodyti ieškovo nustatytų ligų ir susijusių sveikatos problemų pavadinimų kodai – S83.6 (kitų ir nepatikslintų kelio dalių patempimas) ir S60.2 (kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas). Nurodyta, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2019-07-25 ir pareigūno sveikatos sutrikimo tarpusavio ryšys. Sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2019-07-25 priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo sveikatos pakitimų neliko. Tinkamas tolesnei tarnybai.
30. 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2451 nurodyti ieškovo nustatytų ligų ir susijusių sveikatos problemų pavadinimų kodai – M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija); M42.16 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė, juosmens sritis); M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis); K05.0 (ūminis gingivitas); K08.1 (dantų netekimas dėl nelaimingų atsitikimų ir t.t.); K02.1 (dentino kariesas). Nurodyta, kad ieškovas tinkamas tarnybai pagal sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado I-II skiltis; gali eiti pareigas tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado III skiltį.
31. Atsižvelgiant į nurodytas pažymas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas buvo atleistas dėl kitų gretutinių sveikatos problemų, kurios nebuvo sąlygotos atsakovo netesėtų veiksmų.
32. Taip pat pažymėtina, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato parengtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS3-106, buvo konstatuota, jog 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas UAB „Sveikatos klinika“ konsultuotas neurochirurgo dėl lėtinės ligos – radikulopatijos, kuri paūmėjo po patirtos traumos. Radikulopatija pirmą kartą buvo diagnozuota dar iki traumos.
33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo atleidimas iš vidaus tarnybos nėra susijęs su patirtas trauma 2019 m. liepos 25 d. įvykio metu, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos iš atsakovo dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos, kai buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai susiję su ieškovo sveikatos būkle neabejotinai patvirtina, kad jis dėl 2019 m. liepos 25 d. įvykio patyrė skausmą, vėliau ilgai gydėsi, turėjo pastoviai vartoti vaistus tam, kad numalšinti skausmus, reguliariai lankytis pas gydytojus, atlikti įvairias procedūras, buvo nedarbingas. Taigi, dėl įvykusio įvykio ieškovas patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, sveikatos bei laikiną darbingumo netekimą, įvairius nepatogumus. Taigi ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteista neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog neturtinės žalos atlyginimą ieškovas siejo ir su jo atleidimu iš valstybės tarnybos, kad atsakovas yra studentas, jo gaunamos pajamos yra nedidelės, kad atsakovas atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai ieškovo gydymo išlaidas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteistos neturtinės žalos dydį nepagrįstai sąlygojo su ieškovui išmokėta turtine žala. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteista 500 Eur neturtinė žala neatitinka protingumo reikalavimo, nesušvelnina ieškovo patirtų negatyvių padarinių, išgyvenimų, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant priteistos neturtinės žalos didį iki 2 000 Eur.
35. Pakeitus sprendimo dalį dėl priteisto žalos dydžio yra pagrindas pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nukrypti nuo aptartos nuostatos, numatančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, patenkinant 40 proc. reikalavimo, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 200 Eur išlaidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę pagalbą pirmosios instancijos teisme – 140,83 Eur.
38. Apeliacinius skundu ieškovas papildomai prašė priteisti 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pakeitus skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui iš atsakovo papildomai buvo priteista 1 500 Eur suma. Taigi buvo patenkinta 1/3 ieškovo apeliacinio skundo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 144 Eur. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteisiama 66,67 Eur išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, o iš ieškovo valstybei priteistinos 48 Eur išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti jo rezoliucinę dalį išdėstant iš naujo ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 66,67 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 67 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. B., asmens, 140,83 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 83 centus) išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui E. U. pirmosios instancijos teisme ir 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui E. U. apeliacinės instancijos teisme (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630).“
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.