- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-3313-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31569-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- E. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. U. 2019 m. liepos 25 d., apie 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalinosi nuo atvykusių policijos pareigūnų, kurie atvyko dėl jo galimai sutrikusios psichikos, nevykdė teisėtų Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių E. Ž. ir A. B. nurodymų sustoti, po ko pasipriešino to paties būrio vyriausiajam patruliui D. B., pastumdamas jį dešine ranka, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir pajuto fizinį skausmą, po ko sulaikomas ne mažiau, kaip du kartus spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam D. B. odos nubrozdinimus kairės alkūnės nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kraujosruvą kairio dilbio nugarinio paviršiaus odoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis E. U. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad išvakarėse susipyko su savo mergina bei draugu, dėl ko vartojo alkoholį. Ryte nubudęs namuose rado iš Niujorko sugrįžusią savo mamą M. U., kuri nežinojo, kad jis susipyko su mergina, todėl pradėjo priekaištauti jam, kad yra neblaivus. Jis susinervino, pasakė, kad nenori gyventi ir išėjo iš namų. Nuėjo į parduotuvę „Maxima“ nusipirkti dar degtinės. Žino, kad paskui jį išėjo tėvas V. U., norėdamas įsitikinti, kad jis yra saugus. Išėjęs pastebėjo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau nekreipė į jį dėmesio. Jam beeinant kelią pastojo policijos pareigūnas, jis apsisuko ir pradėjo nuo jo eiti į kitą pusę, kur jį pagavo tėvas. Jį sulaikinėjo du policijos pareigūnai, o tėvas laikė, kad nepabėgtų. Jam buvo uždėti antrankiai ir pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę. Įvykio metu buvo neblaivus, dėl suvartoto alkoholio gali netiksliai atsiminti įvykio aplinkybes. Papildomai parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. sulaikomas policijos pareigūnų ir gulėdamas ant grindinio, neatmeta galimybės, kad kojomis sudavė smūgius jį sulaikančiam pareigūnui, nes vengė sulaikymo. Taip pat neatmeta galimybės, kad stūmė policijos pareigūną dėl tos pačios priežasties. Kaip jau minėjo, buvo neblaivus, ne visas aplinkybes ir seką atsimena. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl savo poelgio gailisi. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 76,54 Eur žalą atlygino (b. l. 80, 87).
Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. patruliuojant kartu su A. B. ir E. Ž., apie 13.27 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), moteris prašo pagalbos, nes konfliktuoja su sūnumi, kuriam sutriko psichika. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėja M. U., kuri paaiškino aplinkybes dėl sūnaus E. U. elgesio, nurodė sūnaus požymius bei, kad sūnus nuėjo į netoliese esančią parduotuvę „Maxima“. Dirbant pagal požymius pamatė iš prekybos centro išėjusį E. U., kuris rankose turėjo butelį degtinės ir „Coca-cola“. E. U., pamatęs pareigūnų tarnybinį automobilį, pradėjo sparčiu žingsniu šalintis į priešingą pusę. Visi pareigūnai išlipo iš tarnybinio automobilio ir pradėjo eiti link E. U.. Pamatęs pareigūnus, E. U. paspartino žingsnį ir pradėjo šalintis nuo pareigūnų. E. Ž. ir A. B. kelis kartus garsiai įspėjo: „stok, policija“ ir „stovėk vietoje ir nejudėk“, tačiau E. U. nurodymų nevykdė ir toliau šalinosi tarp automobilių stovėjimo aikštelėje. Norėdamas užkirsti E. U. galimą pasišalinimo kelią, bėgo link įvažiavimo į aikštelę. E. U. bėgo link E. Ž., tačiau pamatęs E. Ž., apsisuko ir pradėjo bėgti į jo pusę, jis pasitiko E. U. ir E. U. jam pasipriešino – pastūmė dešine ranka, dėl ko jis nukrito. E. U. nukrito kartu su juo, tuo įsitikino pamatęs iš po automobilio apačios, kad E. U. guli. Nukritęs jis pajuto labai stiprų fizinį skausmą, prie jo pribėgo A. B. ir paklausė ar viskas gerai. Tuo pat metu girdėjo, kaip E. Ž. reikalavo, kad E. U. nesipriešintų. Atsistojęs ir priėjęs prie jų, matė, kaip E. Ž. laikė E. U. prispaudęs keliu prie žemės. Paguldžius E. U. ant pilvo, jis priešinosi aktyviais veiksmais – spardėsi kojomis, muistėsi bei rėkė necenzūrinius žodžius, grasino, daužė galvą į asfaltą. Atvykę GMP darbuotojai E. U. po galva padėjo pagalvę, kad nesusižalotų ir suleido raminamųjų. Norėdamas nuraminti E. U., priėjęs prie jo, norėjo E. U. kojas prispausti prie žemės, o tuo tarpu E. U. spyrė dešine koja mažiausiai tris kartus jam į dešinės pusės šoną. Tada kartu su A. B. surišo E. U. kojas. Po ko kartu su A. B. ir sulaikytojo E. U. tėvu važiavo į naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę. Vėliau važiavo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jis pats buvo apžiūrėtas, išrašyta medicininė pažyma bei suteiktas nedarbingumas (b. l. 17).
Liudytojai A. B. ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip nukentėjusysis D. B. (b. l. 27, 31).
Liudytoja M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. ryte su sutuoktiniu V. U. (paėmė iš oro uosto) sugrįžo namo. Namuose buvęs sūnus E. U. elgėsi neadekvačiai – buvo piktas, mėtė indus į sieną, sakė, kad nenori gyventi. Sužinojo, kad sūnus 2019 m. liepos 24 d. susipyko su savo mergina, vartojo alkoholį. Išsigandusi, kad sūnus pasakė, jog nenori gyventi ir siekė išeiti iš namų, su sutuoktiniu sulaikyti sūnaus negalėjo, nes sūnus yra fiziškai stiprus. Sūnui išėjus iš namų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad sūnui sutriko psichika, reikalinga medikų pagalba. Paskui sūnų iš namų išėjo ir sutuoktinis (b. l. 35).
Liudytojas V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus 2019 m. liepos 24 d. susipyko su savo mergina, buvo neblaivus. 2019 m. liepos 25 d. ryte su sutuoktine sugrįžo į namus (sutuoktinę paėmė iš oro uosto), kur rado sūnų E. U., jis elgėsi neadekvačiai – buvo piktas, mėtė indus į sieną, sakė, kad nenori gyventi. Sūnus siekė išeiti iš namų, o sutuoktinė skambino bendruoju pagalbos telefonu, prašė medikų pagalbos. Su sutuoktine sūnaus sulaikyti negalėjo, todėl jis išėjo paskui sūnų. Matė, kad sūnus nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kaip prie parduotuvės atvyko GMP automobilis ir policijos automobilis. Vėliau pamatė iš parduotuvės išėjusį sūnų, kuris rankoje laikė degtinės butelį. Matė, kad sūnus pamatęs policijos pareigūnus, staiga apsisuko ir pradėjo sparčiai žingsniuoti į priešingą pusę nuo pareigūnų. Jis pats sulaikė savo sūnų – suėmė rankomis, sūnus buvo veidu į jį. Tuomet pribėgo policijos pareigūnai, kuriems jis ir perdavė sūnų. Policijos pareigūnai, suėmę sūnų už rankų, paguldė veidu ant grindinio, uždėjo antrankius. Matė, kaip sūnus kelis kartus trenkėsi kakta į grindinį. GMP darbuotojai iš savo automobilio atnešė tvarsčius ir surišo sūnui kojas, kadangi sulaikomas muistėsi, buvo neramus, po ko nunešę į automobilį išvežė sūnų į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę (buvo hospitalizuotas iki 2019-07-29). Nematė, kad sūnus tyčia žalotų kurį nors policijos pareigūną, nors matė, kad vienas iš pareigūnų buvo susižalojęs (nusibrozdinęs ranką), taip pat neneigia, kad sūnus nesileido ramiai sulaikomas (b. l. 38).
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties slaugos specialistu. 2019 m. liepos 25 d. dirbant kartu su vairuotoju R. K., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini), vaikinui sutrikusi psichika. Atvykus į įvykio vietą, bendravo su pranešėja, kuri paaiškino aplinkybes. Netrukus atvyko policijos ekipažas. Pranešėjai paskambino vyras, pasakė, kad sūnus yra prie parduotuvės „Maxima“. Policijos ekipažas iš karto nuvyko į nurodytą vietą, jis su vairuotoju iš paskos. Atvykus į įvykio vietą pamatė ant grindinio veidu į žemę gulintį E. U., kuris jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Priėjęs pastebėjo, kad E. U. rankos su antrankiais, kojos taip pat surakintos. Tačiau ir surakintomis kojomis E. U. vis tiek dar bandė muistytis. Jo akivaizdoje E. U. pradėjo galva daužyti į grindinį, todėl iš automobilio atnešė pagalvę ir padėjo po E. U. galva. Padedant vairuotojui ir policijos pareigūnams suleido E. U. raminamųjų. Nematė jokių E. U. suduotų smūgių nei vienam iš policijos pareigūnų, atvyko tuomet, kai E. U. jau buvo sulaikytas. Tačiau E. U. gulėdamas ant grindinio elgėsi neramiai – muistėsi, bandė išsilaisvinti, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. E. U. yra aukštas, tvirto kūno sudėjimo, sulaikyti ir nulaikyti E. U. policijos pareigūnams buvo nelengva. Vienas iš policijos pareigūnų skundėsi juosmens ir kojos skausmais, atsiradusiais po E. U. sulaikymo. Žino, kad policijos pareigūnas dėl to turėjo kreiptis į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jų automobilis vaizdo stebėjimo kamerų nei viduje, nei išorėje neturi. Kaip E. U. buvo sulaikomas policijos pareigūnų nematė nei jis, nei vairuotojas (b. l. 42).
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas J. K. (b. l. 46).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti iškvietimo į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir įvykio vietoje nustatyti duomenys (b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).
Šalies argumentai
E. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės, kurios iš esmės analogiškos jo duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2519/2019(01) patvirtina, kad D. B. nustatyti odos nubrozdinimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje bei kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kraujosruva kairio dilbio nugarinio paviršiaus odoje, padaryti minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ar plokštumomis, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griūvant ir minėtomis kūno sritims atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Dėl padarytų sužalojimų jų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 24-25).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-318/2019 patvirtina, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. U. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). 2019 m. liepos 25 d. 14.30 val. E. U. apžiūrėtas psichiatro VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nustatyta, kad dominavo trumpalaikis emocijų ir nuotaikos sutrikimas po subjektyviai emociškai reikšmingos situacijos būnant neblaiviam (b. l. 54).
Mokėjimo pavedimo duomenys patvirtina, kad V. U. 2019 m. spalio 23 d. atlygino 76,54 Eur žalą PSDF už nukentėjusiojo D. B. gydymą (b. l. 68-69).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019 m. liepos 25 d., apie 14.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, vengdamas sulaikymo pasipriešino Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui D. B. – pastūmė jį, dėl ko pareigūnas nukrito, po ko, ne mažiau dviejų kartų spyrė koja į šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį, nes jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui.
Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Nors kaltinamajam neblaivumas alkotesteriu nustatytas nebuvo, tačiau iš karto po įvykio jis buvo apžiūrėtas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur jam buvo nustatyta diagnozė, nurodant, kad E. U. buvo neblaivus. Be to, alkoholio vartojimo faktą patvirtino ir pats kaltinamasis, bei liudytojai V. U. ir M. U., todėl teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
E. U. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 90-92).
Nukentėjusysis D. B. informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95). Prieštaravimų nepareiškė.
Skirdamas bausmę E. U., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl pasipriešinimo veiksmų buvo padaryta žala, kurią jis atlygino), į kaltinamojo asmenybę (jauno amžiaus, dirba, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimumui (BK 46 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. U. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
E. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 76,54 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo D. B. gydymo išlaidų, kurį 2019 m. spalio 23 d. V. U. atlygino (b. l. 61-62, 68-69), todėl procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 76,54 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
1) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis);
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.