- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-4038-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58377-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- D. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2018 m. gruodžio 10 d., apie 01.45 val., Vilniuje, Rinktinės g., ties pastatu Nr. 55, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio pagalba nustatytas 2,39 promilių girtumas).
Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d. vakare nuvyko į svečius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Svečiuose pradėjo gerti alkoholį, gėrė viskį. Kelintą valandą pradėjo gerti alkoholį tiksliai laiko nurodyti negali, bet jau buvo vakaras. Dviese išgėrė butelį 1 litro talpos viskio. Kiek buvo valandų kai baigė gerti viskį, nežino, nekreipė dėmesio. Nutarė važiuoti į namus. Kadangi buvo išgėręs daug alkoholio, dėl buvusio girtumo kas vyko tiksliai neprisimena. Ir būtent dėl buvusio didelio girtumo sėdo už vairo būdamas neblaivus, nes šiaip niekuomet nevairuoja automobilio jei būna išgėręs alkoholio. Jo veiksmams įtakos turėjo išgertas didelis kiekis alkoholio. Dėl buvusio girtumo nelabai prisimena kaip važiavo vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet norėjo parvažiuoti į namus. Taip pat dėl buvusio girtumo tiksliai neprisimena ir negali nurodyti vietos kur jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kaip elgėsi sustabdytas policijos pareigūnų, ką kalbėjo, ar sutiko, kad būtų patikrintas blaivumas, neprisimena. Jis tik pamena tai, jog jam būnant policijos komisariate apie 5 valandą pareigūnas pasiūlė pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko ir alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas. Pareigūnas pasakė, kad tokios būklės jo negali išleisti iš komisariato. Jį iš policijos komisariato nuvežė į Priklausomybės ligų centrą. Kadangi jis dar buvo girtas, be to supyko, kad jo neišleido iš komisariato kai patikrino girtumą, jautėsi apgautas, todėl atvežtas į Priklausomybės ligų centrą atsisakė pūsti į alkotesterį ir atsisakė duoti kraują girtumo nustatymui. Tačiau kaltę dėl pareikšto įtarimo, kad vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdams neblaivus pripažįsta pilnai ir labai dėl to gailisi. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo būdamas neblaivus yra UAB „V“ nuosavybė ir jis šį automobilį nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. nuomojasi iš šios įmonės. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 58, 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. (P. B.) parodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d., dirbant su vyriausiuoju patruliu J. Č., tarnybiniu automobiliu važiuodami Rinktinės gatve, apie 01.45 val., ties pastatu Nr. 55 pamatė įtartinai manevruojantį ir bandantį prisiparkuoti automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pamatę šį įtartinai manevruojantį, tai į priekį tai atgal važiuojantį automobilį, nutarė patikrinti vairuotoją, įtarė jog jis gali būti neblaivus. Sustabdžius tarnybinį automobilį priėjo prie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame automobilyje prie vairo sėdėjo vyriškis. Paprašius pateikti dokumentus, vairuotojas jokių dokumentų nepateikė, sakydamas jog neturi nei savo, nei automobilio dokumentų. Bendraujant su vairuotoju nuo jo buvo juntamas sklindantis alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akivaizdžiai matėsi jog jis yra girtas. Automobilio vairuotojas pasakė tik savo vardą D.. Pasiūlius alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, vairuotojas kategoriškai atsisakė tikrintis. Taip pat jis atsisakė vykti į Priklausomybės ligų centrą ir duoti kraują girtumo nustatymui. Kadangi sustabdytas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas elgėsi agresyviai, nevykdė reikalavimų, dėl to jam buvo uždėti antrankiai. Asmenybės nustatymui automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas buvo pristatytas į Pirmąjį policijos komisariatą kur buvo nustatyta vairuotojo asmenybė, kaip paaiškėjo automobilį vairavo D. S. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždarytas į saugomą aikštelę. Vairuotojui D. S. už padarytą pažeidimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nuo automobilio sustabdymo apie 01.45 val. vairuotojas D. S. buvo su jais ir jie jį pastoviai stebėjo maždaug iki 04.30 val. būdami Pirmajame policijos komisariate. Būdamas policijos komisariate D. S. taip pat atsisakė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą, nors kelis kartus jam buvo siūloma pasitikrinti blaivumą. Be to, D. S. atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus. Pristatytas į komisariatą vairuotojas D. S. apie 03.00 val. buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą ir buvo toliau stebimas per vaizdo kameras. Nei po sustabdymo, nei pristatomas, nei jau būdamas Pirmajame policijos komisariate D. S. jokio alkoholio negėrė. Jie su vyriausiuoju patruliu J. Č. apie 04.30 val. baigė forminti įvykį ir išvyko iš Pirmojo policijos komisariato, o vairuotojas D. S. liko sulaikytas laikino sulaikymo patalpoje išblaivinimui (b. l. 28). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame pranešime papildomai nurodyta, kad iš automobilio išlipęs vairuotojas negalėjo apstovėti ant kojų, svirduliavo (b. l. 6, 7).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. parodė, kad dirba įmonėje UAB „V“ direktoriumi. Įmonė užsiima automobilių nuoma ir 2018 m. rugsėjo 3 d. jų įmonė D. S. išnuomavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomavo pagal nuomos sutartį, kurią pasirašė jis pats kaip įmonės vadovas ir D. S.. Pagal nuomos sutartį D. S. įmonei „V“ kiekvieną mėnesį sumokėdavo po 450 EUR ir nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. jis pastoviai naudojosi automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. iš jų įmonės „V“ automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojosi kaip privatus asmuo ir jis nežino ar D. S. šį automobilį naudojo darbo tikslais, ar tiesiog išsinuomavo važinėtis. Apie tai, kad 2018 m. gruodžio 10 d. D. S. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis jų įmonei priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo tik tuomet, kai 2018 m. gruodžio 10 d. ryte jam paskambino policijos pareigūnai ir apie tai pranešė. Apie šio įvykio aplinkybes nieko nežino ir parodyti negali. Pagal nuomos sutartį automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastoviai naudojosi D. S., jis tik kiekvieną mėnesį arba bankiniu pavedimu arba atvežęs grynuosius pinigus sumokėdavo už automobilio nuomą. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įmonės UAB „V“ nuosavybė, o automobilis buvo išnuomotas pagal automobilio nuomos sutartį klientui. Pateikė pasirašytą nuomos sutartį (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios nuomos sutarties matyti, kad tarp UAB „V“ atstovo D. N. ir D. S. 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis (b. l. 25-26).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 10 d., apie 02:26 val. į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą pagal ROIK-0118000665859 buvo pristatytas neblaivus D. S., kuris vairavo automobilį. Policijos komisariate pasitikrinti girtumą nesugebėjo, buvo patalpintas į pristatytų asmenų patalpą kad išsiblaivytų. Sulaikytas buvo nuolatos stebimas per vaizdo kameras. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir administracinis sulaikymas ir apie 3 val. asmuo patalpintas į laikino sulaikymo patalpą. Apie 05:42 val., prieš išleidžiant buvo patikrintas sulaikyto asmens girtumas. Jam nustatytas 2.39 promilių girtumas. Asmuo buvo pastoviai stebimas ir tik kelis kartus buvo išėjęs į tualetą (b. l. 8).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 10 d., 05.42 val. D. S. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (b. l. 37). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 38). Alkotesterio instrukcijoje nurodyta, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 gali pateikti apskaičiuotą alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis taikant numatytą koeficientą (etilo alkoholio masė kraujo tūryje arba kraujo masėje, esant 20° C ir 1013 hPa. Pateikiant šiuos duomenis, alkoholio koncentracija kraujyje perskaičiuojama iš alkoholio koncentracijos iškvėptame ore taikant koeficientą 2100) (b. l. 39-51).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 308 matyti, kad kaltinamasis D. S. 2018 m. gruodžio 10 d., apie 7.10 val. pristatytas į medicinos įstaigą atsisakė duoti kraujo tyrimui, todėl išvada nebuvo pateikta, asmuo taip pat atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu. Akte papildomai užfiksuota, kad nuo asmens buvo jaučiamas alkoholio kvapas, jis sunkai koncentravo dėmesį, kalba buvo sulėtinto tempo (b. l. 52).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „V“ (b. l. 9).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ (2010 m.) kaina Lietuvoje 6 220 EUR (su PVM) (b. l. 10).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką BK 281 straipsnio 7 dalies formuluotė, kurioje nurodoma konkreti organizmo terpė, kurioje nustatomas alkoholio kiekis, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu. Taigi medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018).
Kaltinamasis D. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. D. S. kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymai, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad D. S. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio matuokliu „Alcotest 6810“ nustatytas 2,39 promilių girtumas). Nors kaltinamasis atsisakė duoti kraują laboratoriniam tyrimui, įvertinus tai, kad alkotesterio, kurį naudojo policijos pareigūnai nustatyti asmens girtumą, techninės galimybės leidžia nustatyti alkoholio kiekį kraujyje, byloje esančius liudytojo parodymus bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis, kad D. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, kaltinamojo medicininės apžiūros metu nustatytą klinikinę būklę, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų visuma, net ir nenustačius alkoholio koncentracijos kraujyje, yra pakankama išvadai, jog vairavimo metu D. S. nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promilės alkoholio, ko užtenka kilti baudžiamajai atsakomybei. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. S. veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis D. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, poveikio priemonėmis (teisių atėmimu ir turto konfiskavimu) ir jų dydžiu sutiko. Prašė baudos mokėjimą išdėstyti 18 mėnesių laikotarpiui (b. l. 76-77, 78).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. D. S. savo paskutinės apklausos metu kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, vis tik jo elgesys ikiteisminio tyrimo metu nuoširdžios atgailos nepatvirtina, kaltinamasis iš pradžių vengė blaivumo patikrinimo bei kategoriškai atsisakė duoti kraujo tyrimui. D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. S. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėse (b. l. 70-71, 73), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 74-75), vykdo individualią veiklą, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 MGL dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai D. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos sumokėjimo dalimis (išdėstymo). Taigi D. S. prašymas, išdėstyti skirtiną baudą dalimis, negali būti tenkinamas. Vis tik teismas konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis kaltinamajam, įvertinus skiriamos baudos dydį, gali būti nustatytas 16 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kaltinamojo prašomas nustatyti 18 mėnesių laikotarpis yra nepagrįstai ilgas. Kaltinamasis nepateikė jokių jo sunkią materialinę padėti pagrindžiančių įrodymų.
D. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. S. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau yra baustas už kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl D. S. negalima charakterizuoti kaip išimtinai teigiamo kelių eismo dalyvio, vis tik, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant D. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Prokuroras taip pat prašė taikyti kaltinamajam D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtas automobilis priklauso UAB „V“, o kaltinamasis šiuo automobiliu naudojasi nuomos sutarties pagrindu. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. D. S. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs stipraus alkoholinio gėrimo sėdo už automobilio vairo, būdamas vidutinio girtumo būklės, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos, t. y. 6 220 EUR, konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. gruodžio 10 d., 02.26 val. iki 2018 m. gruodžio 10 d., 15.35 val., t. y. vieną dieną (b. l. 34, 36), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64) ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 66-67, 68) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, D. S. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 10 d., 02.26 val. iki 2018 m. gruodžio 10 d., 15.35 val., (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 48 MGL (2 400 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešiolika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 12 d.
Išieškoti iš D. S. valstybės naudai 6 220 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, o kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per šešiolika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.