Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei B. B. dėl uzufrukto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas J. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei B. B. dėl uzufrukto į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamasis plotas 20,01 kv. m., kitus statinius – tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iki ieškovo gyvenimo trukmės nustatymo. Patikslintas ieškinys priimtas, byloje atliekami pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai.

2. 2017 m. kovo 15 d. teisme gautas atsakovės B. B. atsiliepimas į patikslintą ieškinį, kuriuo ji prašo nutraukti civilinę bylą Nr. 2-2239-641/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi teismas priėmė pakartotinai pateiktą ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas teismo įsiteisėjusiu sprendimu. Nurodė, kad: ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus anksčiau civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014 pateiktam patikslintam ieškiniui, kuriuo ieškovas prašė nustatyti uzufruktą į ginčo nekilnojamąjį turtą iki jo gyvenimo trukmės; minėtoje byloje šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė; minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovui buvo suteikta uzufrukto teisė naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir jis įsipareigojo išsikelti iš atsakovei nuosavybės teise priklausančios namų valdos nuo 2016 m. vasario 1 d. per trijų dienų terminą; minėta nutartimi ieškovui buvo išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Aptarto pasekoje atsakovė mano, jog ieškinio dalykas jau yra išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014, todėl iš naujo tokio ieškinio reikalavimo nagrinėti negalima.

3. Atsakovė taip pat prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pareiškiant tapatų ieškinį teisme – paskirti 4000,00 Eur baudą, 50 procentų baudos skiriant atsakovei ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog: ieškovas, žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014 išsprendė jo ieškinį dėl uzufrukto nustatymo ginčo turtui, ir kad tas pats ginčas tarp tų pačių šalių ateityje nebegali būti nagrinėjimas teisme, pakartotinai pateikė ieškinį, tuo sukeldamas didelius nepatogumus atsakovei; ieškinį pareiškė teisme po to, kai 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje atsakovė išsiuntė ieškovui paštu prašymą išsikelti su asmeniniais daiktais iki 2017 m. vasario 4 d. iš atsakovei nuosavybės teise priklausančios namų valdos, 2017 m. vasario 7 d. atsakovė išregistravo VĮ Registrų centre ieškovo uzufrukto teisę, 2017 m. vasario 15 d. atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį dėl ieškovo iškeldinimo iš atsakovei priklausančios namų valdos; ieškovas ignoruoja Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį, nevykdo atsakovės teisėtų prašymų išsikelti iš jai priklausančios namų valdos ir tokiu būdu vilkina teismo nutarties vykdymą, yra neteisėtai užėmęs svetimą namų valdą ir neleidžia atsakovei į ją patekti, naudotis žeme, pastatais.

Dėl bylos nutraukimo.

6. Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismui iškėlus bylą, pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, tai teismas tokią bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai pagal tokį ieškinį iškeltą civilinę bylą būtų galima nutraukti, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau išnagrinėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu.

7. Palyginus civilinių bylų Nr. 2-233-641/2014 ir Nr. 2-2239-641/2017 šalis nustatyta, kad bylų šalys anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl uzufrukto nustatymo ir šiuo metu nagrinėjamoje civilinė byloje dėl uzufrukto nustatymo yra analogiškos.

8. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Ankstesnėje civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014 buvo prašoma nustatyti J. D. uzufruktą iki jo gyvenimo trukmės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčas vyko dėl to paties turto, kuriam analogiško uzufrukto ieškovas J. D. prašo ir civilinėje byloje Nr. 2-2239-641/2017 pareikštu patikslintu ieškiniu, t. y. ieškovo pareikšto ieškinio dalykas iš esmės yra analogiškas civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014 pareikštam ir išnagrinėtam ieškinio dalykui ir yra nukreiptas į jau įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) revizavimą, nes civilinėje byloje Nr. 2-2239-641/2017 pareikšto ieškinio reikalavimo tenkinimas ar netenkinimas reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimą ir jo pakeitimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytas ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas, nes uzufrukto į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamasis plotas 20,01 kv. m., kitus statinius – tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – nustatymo iki ieškovo gyvenimo trukmės klausimas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014 priimta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, įgijusia res judicata galią, todėl bet koks reikalavimas vėl nustatyti uzufruktą į ginčo nekilnojamąjį turtą iki ieškovo gyvenimo trukmės reiškia tapataus reikalavimo pareiškimą.

9. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Iš J. D. pareikšto ieškinio matyti, kad iš esmės yra nurodomos ne naujos aplinkybės, o iš naujo analizuojamos ir ginčijamos ankstesnėje byloje Nr. 2-233-641/2014 jau nagrinėtos faktinės aplinkybės. Šios aplinkybės patvirtina, kad reiškiamas ieškinys yra tapatus ieškiniui, dėl kurio jau yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį.

10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad teisme iškelta civilinė byla pagal tapatų ieškovo ieškinį, kuris jau yra išnagrinėtas teisme įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinti šalių taikos sutartį, todėl civilinė byla Nr. 2-2239-641/2017 nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl baudos skyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

11. Atsakovė prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – pareiškiant tapatų ieškinį teisme – paskirti 4000,00 Eur baudą, pusę jos sumokant atsakovei bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Asmuo, siekdamas apginti savo teises, turi teisę kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Taigi savo teisėmis ieškovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo, ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti, t. y. negali jomis piktnaudžiauti, naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis žalos padaroma ne tik šaliai, bet ir valstybei, nes tokiais atvejais nepagrįstai eikvojama teismo ir dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas.

13. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo) faktą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

14. Išanalizavęs bylose pareikštus ieškinius, juose išdėstytus ieškovo reikalavimus ir teismo sprendimus (nutartis), teismas daro išvadą, kad ieškovas, žinodamas, jog ginčas dėl ieškinio dalyko yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-233-641/2014 įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, ir pakartotinai teisme pareikšdamas tapatų ieškinį dėl uzufrukto nustatymo, t. y. akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį ir pasielgė nesąžiningai. Toks elgesys negali būti toleruojamas, todėl pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes – baudą. Įvertinus tai, jog už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovas yra baudžiamas pirmą kartą, atsižvelgus į ieškovo turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skiriama 600,00 Eur baudą, 50 procentų baudos (t. y. 300,00 Eur) sumokant atsakovei, o likusią baudos dalį – 300,00 Eur į valstybės biudžetą (CPK 95 straipsnis).

15. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas konstatuoja, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 50,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis), todėl 50,00 Eur suma priteistina iš ieškovo atsakovei (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsniu, 107 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 3 dalimi, 295 straipsniu, teismas

nutaria:

civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovei B. B. dėl uzufrukto nustatymo nutraukti.

Ieškovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už nesąžiningai pareikštą tapatų ieškinį piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, paskirti 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 euro centų) dydžio baudą, įpareigojant 50 procentų paskirtos baudos, t. y. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 euro centų), sumokėti per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o likusią 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 euro centų) baudos dalį per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti į valstybės biudžetą.

Išaiškinti J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kad nustatytu laiku nesumokėjus baudos, vykdomasis dokumentas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Priteisti iš J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti, jog asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į baudą paskyrusį teismą su prašymu ją panaikinti ar sumažinti.

Nutartis dalyje dėl bylos nutraukimo per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.