Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-952-1023/2016 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Prienų rajono savivaldybei, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui J. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai – 0,8800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,8300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,4400 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., į kuriuos patenkama per bendro naudojimosi kelią, kuris yra tarp atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir M. R. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.2015 m. balandžio mėnesį ieškovas negalėjo patekti į jam priklausančius žemės sklypus, nes bendro naudojimo kelią rado suartą bei apsėtą. Ieškovas negalėdamas patekti į jam priklausančius žemės sklypus prarado teisę gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo V. B. 723,73 Eur negautų pajamų (negautų tiesioginių išmokų) ir 372,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. B. ieškovo J. V. naudai 723,73 Eur nuostolių (negautų pajamų), 822 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo V. B. 9,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl galimybės naudotis bendro naudojimosi keliu 2015 metų pradžioje. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytą 5 m pločio bendro naudojimosi kelią Nr. 3 jis suarė, pripažino, kad tuo suartu keliu niekas negalėjo pravažiuoti. Atsakovas taip pat pripažino, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodyto kelio Nr. 1 jis dalį suarė, tačiau nesutiko su tuo, kad Žalos nustatymo ataskaitoje nurodytu keliu Nr. 2 ieškovas neturėjo galimybės pravažiuoti, nurodydamas, kad tas kelias yra ne jo žemėje. Teismas atsakovo argumentą, kad bendro naudojimo kelias Nr. 2 yra ne jo žemėje atmetė kaip nepagrįstą, nes iš pateiktų žemės sklypų planų nustatė, jog minėtas ginčo 5 m pločio vietinės reikšmės kelias, gretimybės 2-3-1, ribojasi būtent su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 10ŽN-18-(14.10.73), tiek 2015 m. gegužės 19 d. Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne, tiek šiais dokumentais paremtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 10SS-24-(14.10.45.) „Dėl žemės užgrobimo“ konstatuota, kad šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris užsėtas atsakovo, kelias pravažiavimui netinkamas. Šalys pripažino, kad kita galimybė ieškovui patekti į minėtus žemės sklypus egzistavo, tačiau ieškovo teigimu aplinkiniais keliais privažiavimas sudarytų 30 km, o atsakovo teigimu tai sudarytų 1,5 km pagrioviu. Teismas konstatavo, kad esant vietinės reikšmės valstybiniams keliams naudotis galimybe privažiuoti iki žemės sklypų aplinkiniais keliais ar pagrioviu būtų neracionalu ir nelogiška. Aplinkybes, kad ginčo vietinės reikšmės keliai buvo suarti, patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. M.. Teismas konstatavo, kad atsakovas suarė ginčo vietinės reikšmės, bendro naudojimo kelius, tokiu būdu pažeidė pareigą laikytis tokio atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, atliko neteisėtus veiksmus.Teismas nustatė, kad ieškovas tiksliai apskaičiavo ir įrodymais pagrindė savo negautų pajamų dydį ir realumą. Ieškovas negautų pajamų dydį įrodinėjo remdamasis rašytiniais įrodymais: sąskaitos išrašu, 2012 m. birželio 8 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų, Žalos nustatymo ataskaita, kurios atsakovas neginčijo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas įrodė esant visas tris sąlygas, būtinas negautų pajamų pagrindimui: ieškovas nuosavybės teise valdė žemės sklypus, vykdė juose ūkinę veiklą, teikė paraiškas dėl išmokų gavimo, pajamas ieškovas buvo numatęs gauti iš anksto; ieškovas pagrįstai pajamas tikėjosi gauti, nes jam pagal teiktas 2011 ir 2012 metais paraiškas buvo skirtos išmokos už pasėlius; pajamų ieškovas negavo dėl atsakovo suartų valstybinių vietinės reikšmės kelių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Byloje nebuvo apklausta žemės sklypo, su kuriuo ribojasi bendro naudojimo kelias, savininkė M. R., todėl nebuvo išsiaiškinta, ar ji naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu ir kokiu būdu naudojosi, jei kelias buvo suartas bei visiškai nepravažiuojamas, ar jai nebuvo padaryta žala, ar ieškovas dirbo žemės sklypą, ar ieškovas turėjo galimybę patekti į jam priklausančius nuosavybės teise sklypus.Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, ar tarp šalių buvo pažeistas bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas.Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su žemės sklypų nuoma. Šios aplinkybės apelianto nuomone, patvirtintų, kad ieškovas neketino ir nenorėjo dirbti žemės, juo labiau plėsti ekologinį ūkį.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas dėl suarto kelio neturėjo galimybės pateikti paraiškos, nes kelias buvo atstatytas 2015 m. liepos 1 d., o 2015 m. paraiškos išmokoms gauti turėjo būti pateikiamos iki birželio 15 d. Teismas nagrinėdamas bylą netyrė aplinkybių susijusių su ekologinio ūkio vykdymu ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis dėl paramos perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo. Teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl ieškovo galimybės pasinaudoti kitais dviem keliais Nr. 2 ir Nr. 3. Atsiliepime į atsakovo V. B. apeliacinį skundą ieškovas J. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovui 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą privalėjo liudytoja apklausti M. R.. Atsakovui buvo sudaryta galimybė pristatyti į teismo posėdį savo liudytojus, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kelią sutvarkė iki 2015 m. liepos 1 d. Teigiama, kad kelias tapo pravažiuojamas tik tuomet, kai atsakovas rudenį nuėmė derlių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas negalėjo patekti prie savo žemės sklypų ir jų negalėjo pateikti paraiškos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl negautų pajamų atlyginimo ir įrodymų vertinimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl negautų pajamų priteisimo iš atsakovo. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo negautas pajamas - tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, nes ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (suarto ir užsėto bendro naudojimo kelio) negalėjo patekti į jam priklausančius žemės sklypus, juos dirbti bei apsėti ir tokiu būdu prarado teisę gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas. Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio ir konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų – suarto bendro naudojimo kelio. Tačiau apeliantas (atsakovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad buvo nevisapusiškai įvertintos bylos aplinkybės (ar ieškovas turėjo galimybę patekti į jam priklausančius nuosavybės teise sklypus, ar ieškovas turėjo realią galimybę vykdyti ekologinį ūkį, ar jis turėjo šiam ūkiui plėsti reikalingus dokumentus (sertifikatus), ar turėjo susipirkęs kokias nors ekologines kultūras (ekologinius kviečius).Negautų pajamų faktas yra glaudžiai susijęs su negautų pajamų realumo vertinimu. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Apeliantas, ginčydamas negautų pajamų realumą nutarties 15 punkte nurodytais argumentais, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad ieškovas įrodė visas sąlygas, būtinas negautų pajamų pagrindimui. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2012/2013 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal paraišką 12-1011616388-A1-1 ieškovui pervedė 996,17 Lt, pagal 2011 m. gegužės 31 d. pateiktą paraišką buvo skirta 1925,23 Lt. Taigi, minėti duomenys patvirtina, kad ieškovas gaudavo tiesiogines išmokas už pasėlius, nes vykdė jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ūkinę veiklą. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pavėluotai paraiška galėjo būti pateikta iki gruodžio 1 d., ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, net nebandė teikti paraiškos, nepateikė jokių dokumentų, kad ieškovui buvo atsisakyta priimti paraišką, todėl jo reikalavimas atlyginti nuostolius yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Bylos duomenimis nustatyta ir apeliantas pripažino, kad kelias buvo atstatytas 2015 m. liepos 1 d. 2015 m. paraiškos išmokoms gauti turėjo būti pateikiamos iki birželio 15 d. o pavėluotai iki liepos 1 d. Ieškovas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių dėl atsakovo veiksmų – suarto ir užsėto kelio kreipėsi 2015 m. balandžio 24 d. ir išnagrinėjus šį skundą nustatyta, kad šiaurės vakarinės sklypo dalies kraštu eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris užsėtas atsakovo, pravažiavimui kelias netinkamas ir kiti žemės savininkai negali privažiuoti iki savo žemės sklypų, atsakovas įpareigotas pašalinti pažeidimą - sutvarkyti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę. Kadangi pavasario sėjos darbai vykdomi balandžio–gegužės mėn., o 2015 m. balandžio mėn. šių darbų ieškovas negalėjo atlikti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, darytina išvada, kad ieškovui neapsėjus žemės sklypų iki 2015 m. birželio 15 d. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovas negalėjo pateikti paraiškos nei laiku, nei pavėluotai. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad keliu pravažiuoti nebuvo galimybės, neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes dėl ieškovo galimybės pasinaudoti kitais dviem keliais Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau pagrįstai sprendė, kad esant vietinės reikšmės valstybiniams keliams naudotis galimybe privažiuoti iki žemės sklypų aplinkiniais keliais ar pagrioviu būtų neracionalu ir nelogiška. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, padyti priešingas išvadas nėra teisinio pagrindo ( CPK 178 straipsnis).Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Apibendrinant išdėstytą argumentaciją apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas yra teisingas, apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo V. B. ieškovui J. V. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.