Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-900-163/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2A-900-163/2013
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01243-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
UAB „Perdanga“, UAB „Palangos perliukas“
Ieškovas
BUAB „Medrida“
Kategorijos
  • 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-900-163/2013Teisėja R. Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-01243-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 34.5; 44.5.1; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alonos Romanovienės, teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Rimvidos Zubernienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Perdanga“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Medrida“ ieškinį atsakovams UAB „Perdanga“ ir UAB „Palangos perliukas“ dėl piniginių reikalavimų perdavimo-perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti sutartis negaliojančiosmis ab initio ir taikyti restituciją, priteisiant Ieškovui reikalavimo teisę į UAB “Perdanga”, priteisiant iš atsakovo UAB “Perdanga” 100302,34 Lt ieškovo BUAB “Medrida” naudai, priteisti iš atsakovų 6 procentų delspinigius nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo tinkamo įvykdymo. Nurodė, kad 2011 m. sausio 7 d. UAB “Medrida” ir atsakovai UAB „Perdanga” bei UAB “Palangos perliukas” pasirašė trišalį susitarimą dėl piniginių reikalavimų perdavimo-priėmimo sutarties Nr.3. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad atsakovas UAB “Palangos perliukas” yra skolingas 9302,34 Lt UAB “Medrida” už atliktus darbus, o UAB “Medrida” yra skolinga atsakovui UAB “Perdanga” už pirktas prekes 9302,34 Lt. Po šio sutarties pasirašymo ieškovas sumažina atsakovo UAB “Palangos perliukas” įsiskolinimą 9302,34 Lt sumai, o atsakovas UAB Perdanga” sumažina ieškovo įsiskolinimą tai pačiai sumai. 2011 m. birželio 21 d. tos pačios šalys vėl pasirašė trišalį susitarimą dėl piniginių reikalavimų perdavimo-priėmimo sutarties Nr.14. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad atsakovas UAB “Palangos perliukas” yra skolingas UAB “Medrida” už atliktus darbus ne mažiau kaip 91000 Lt, o UAB “Medrida” yra skolinga atsakovui UAB “Perdanga” už pirktas prekes. Pagal šią sutartį ieškovas sumažina atsakovo UAB “Palangos perliukas” įsiskolinimą 91000 Lt, o atsakovas UAB Perdanga” sumažina ieškovo įsiskolinimą 91000 Lt. Pagal minėtą sutartį buvo numatyta, kad nors atsakovas “Palangos perliukas” yra skolingas ieškovui, tačiau skolą moka ne tiesiogiai ieškovui, bet vienam iš ieškovo kreditorių – UAB “Perdanga”. Teigė, kad ieškovas sudarė sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, šie sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, apie ką žinojo ar turėjo žinoti. Ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie ginčijamus sandorius sužinojo po bankroto bylos iškėlimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-01-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino BUAB “Medrida”, UAB Perdanga” bei UAB “Palangos perliukas” 2011 m. sausio 7 d. piniginių reikalavimų perdavimo-priėmimo sutartį Nr.3, negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažino BUAB “Medrida” UAB Perdanga” bei UAB “Palangos perliukas” 2011 m. birželio 21 d. piniginių reikalavimų perdavimo-priėmimo sutartį Nr.14, negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikė restituciją ir priteisė iš UAB Perdanga” 100 302,34 Lt BUAB „Medrida“ naudai. Priteisė iš UAB Perdanga” šešis procentus delspinigių nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-16) iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš UAB Perdanga” 3006,05 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) į valstybės pajamas. Nurodė, kad ginčijamų sandorių ieškovas su atsakovais neprivalėjo sudaryti, tai daryti jo neįpareigojo jokie norminiai aktai, teismo sprendimai, vienašaliai įsipareigojimai ar kt. Ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises, nes UAB “Medrida” jau turėjo finansinių sunkumų, negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo faktiškai nemoki, kas matyti iš eilės šiai įmonei pritaikytų turto areštų aktų. Nurodė, kad tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Teismas konstatavo, kad UAB „Medrida“ skolos ne puse, bet visiškai viršijo bendrovės turto vertę. Net ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iš keleto kreditorių išskiriamas vienas su juo visiškai atsiskaitoma. Konkrečiu atveju buvo atsiskaityta su vienu iš didžiausių kreditorių. Toks skolininko veiksmas reiškia jo nesąžiningumą. Nurodė, kad UAB „Medrida“ skolos ne puse, bet visiškai viršijo bendrovės turto vertę. Net ir būdamas nemokus, jeigu įstatymai nedraudžia, skolininkas turi teisę sudaryti sandorius ir vykdyti atsiskaitymus, bet neturi teisės sudaryti pranašumo nė vienam kreditoriui. Sąžiningo elgesio tokioje situacijoje neatitinka toks atvejis, kai iš keleto kreditorių išskiriamas vienas su juo visiškai atsiskaitoma. Taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Teismas laikė, kad konstatavus, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės (nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių), ieškovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, tiek ieškovas, tiek atsakovai nebuvo sąžiningi, remiantis CK 6.66 straipsniu yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir remiantis CK 6.145 str. taikyti restituciją. Nurodė, kad teismo sprendimas nesukelia teisinių pasekmių atsakovui UAB „Palangos perliukas“, todėl netesybos priteistinos tik iš atsakovo UAB „Perdanga“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB "Perdanga" prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-01-15 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas sprendimu grįsdamas UABN "Medrida" faktinį nemokumą apsiribojo faktinėmis aplinkybėmis nevertindamas areštų masto, 2011-01-19 pradelstų įsipareigojimų sumų. Teismas sprendime pasisakydamas dėl UAB "Medrida" nemokumo, nenurodė kurio laikotarpio įmonės balansiniais duomenimis remiasi. Teismas nepagrįstai nemokumą aiškina nevertindamas pradelstų įsipareigojimų santykio su įmonės turto verte. Nurodo, kad teismo motyvas dėl ne pirmą kartą tarp tų pačių šalių nagrinėtų analogiškų bylų teisiškai nereikšmingas nustatinėjant UAB "Medrida" nemokumą ginčo laikotarpiu nuo 2010-05-27 iki 2011-10-19, nes ginčijamos sumos nebuvo įtrauktos į pradelstų įsipareigojimų sumą. Teismo nurodytos aplinkybės dėl UAB "Medrida" nemokumo nesutampa su ginčijamų sandorių sudarymo momentais. Teismo motyvas, kad pats ginčo sutarčių sudarymo faktas įrodo, jog atsakovams buvo žinoma apie ieškovo nemokumą, nes priešingu atveju nebūtų jokio reikalo sudaryti ginčo sandorius, prieštarauja sutarties laisvės principui, už UAB Perdanga patiektą produkciją ginčo laikotarpiu atsiskaityta ne tik pasirašant ginčo trišales sutartis, bet ir atlikti tiesioginiai mokėjimai 137 000 Lt sumai, ir tai atitiko įprastą verslo praktiką. Be to, ginčo sutartys buvo sudarytos iki bankroto bylos iškėlimo, po ginčo sutarčių sudarymo UAB "Medrida“ finansinė padėtis pagerėjo. Nurodo, kad UAB "Medrida" turėdama įsiskolinimų kreditoriams už 899 159,70 Lt padidino savo turtą nuo 475 913,84 Lt iki 701 070,71 Lt, sumažino savo įsipareigojimus, t. y. skolas nuo 899 159,70 Lt iki 588 447,94 Lt, nenutrūkstamai vykdė savo pagrindinę veiklą ir sugebėjo atlikti mokėjimų už 3 211 259 Lt. Mano, kad teismas nagrinėjamoje byloje netyrė įmonės faktinio nemokumo sudarant ginčo sandorius, nenustačius įmonės faktinio nemokumo, neaišku, kokiais pagrindais buvo pasisakoma dėl kitų actio Pauliana sąlygų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB "Medrida" prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijamu atveju teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB "Medrida" turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ginčijamų sandorių sudarymo dienai. Nurodo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo 2011-10-19 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalimi, kuria konstatuotas teisinis ieškovo mokumo faktas restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslais, teismas pagrįstai nustatinėjo faktinį ieškovo nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo momentu, t. y. ieškovo negalėjimą laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimų visiems savo kreditoriams, Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įmonei esant nemokiai, turint daug kreditorių buvo visiškai atsiskaityta su vienu didžiausių kreditorių, o iš kitų buvo atimta galimybė bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, kuriuos jie turėjo reikšti restruktūrizavimo, o vėliau bankroto byloje. Teigia, kad apeliantas nenurodė, jog didžiąją dalį atliktų mokėjimų sudarė darbo užmokesčio mokėjimas įmonės darbuotojams, taip pat atsiskaitymai su Valstybinio socialinio draudimo fondu bei Valstybine mokesčių inspekcija. Nurodo, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumažėjo kreditorinių reikalavimų, tačiau šis argumentas nėra susijęs su nagrinėjama byla ir neturėtų būti vertinamas. Taip pat nurodo, kad iš teismo nutarties matyti, kad 2010 metais ieškovo veikla buvo nuostolinga, pagal 2011-07-31 metinės finansinės atskaitomybės duomenis turto vertė sudarė 701 071 Lt , o įsipareigojimai 899 160 Lt, todėl teismo argumentas, kad UAB "Medrida" skolos ne puse, bet visiškai viršijo bendrovės turto vertę yra visiškai pagrįstas. Teigia, kad ieškovo sutikimas dėl bankroto bylos iškėlimo reiškia, kad ieškovas pripažino, jog visi įsipareigojimai yra pradelsti. Taip pat nurodo, kad ieškovas turi ir kitų kreditorių, kad yra teisminių ginčų, tačiau elgdamasis nesąžiningai bei pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių interesus sudarė ginčijamus susitarimus, todėl teismas pagrįstai laikė apeliantą nesąžiningu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad 2011 m. sausio 7 d. UAB “Medrida” ir atsakovai UAB Perdanga” bei UAB “Palangos perliukas” pasirašė trišalį susitarimą dėl piniginių reikalavimų perdavimo-priėmimo sutarties Nr.3, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas UAB “Palangos perliukas” yra 9302,34 Lt skolingas UAB “Medrida” už atliktus darbus, o UAB “Medrida” yra skolinga 9302,34 Lt atsakovui UAB “Perdanga” už pirktas prekes 9302,34 Lt (b.l.12). 2011 m. birželio 21 d. tos pačios šalys vėl pasirašė trišalį susitarimą dėl piniginių reikalavimų perdavimo-priėmimo sutarties Nr.14, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas UAB “Palangos perliukas” yra skolingas UAB “Medrida” už atliktus darbus ne mažiau kaip 91 000 Lt, o UAB “Medrida” yra skolinga atsakovui UAB “Perdanga” už pirktas prekes. Pagal šią sutartį ieškovas sumažino atsakovo UAB “Palangos perliukas” įsiskolinimą 91 000 Lt, o atsakovas UAB Perdanga” sumažina ieškovo įsiskolinimą 91 000 Lt (b. l. 13). 2011-10-19 pagal ieškovo UAB “Medrida” direktoriaus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB “Medrida” iškėlimo, šiai įmonei Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Šioje nutartyje nurodyta, kad UAB “Medrida” 2010-2011 metais sudarytos ir vykdomos statybos darbų sutartys. Įmonės veikla 2010 metais buvo nuostolinga – 340 146 Lt nuostolis, 2011 m. pirmame pusmetyje uždirbo 379 Lt pelno. 2011-07-31 įmonės turto vertė 701 071 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų 899 160 Lt.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės (nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių), ieškovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo, tiek ieškovas, tiek atsakovai nebuvo sąžiningi, todėl remiantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatyto UAB "Medrida" mokumo 2011-07-31 metinės atskaitomybės duomenis: pradelstų įsipareigojimų 348 388 Lt santykis su turto verte 701 071 Lt lygus 49,69 procentai, taigi UAB "Medrida" 2011-07-31 dienai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusę įmonės balansą įrašyto turto vertės (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nustatinėjant UAB "Medrida" mokumą ginčo laikotarpiu nuo 2010-05-27 iki 2011-10-19 neįvertintos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina UAB "Medrida" mokumą, nes UAB "Medrida" atliktų atsiskaitymų ginčo laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2011-10-26 suma yra 3 211 259 Lt. Sutiktina su apelianto argumentais, kad vertinant įmonės balansų duomenis iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB "Medrida" finansinė padėtis pagerėjo: mokėtinos sumos ir įsipareigojimai padidėjo 119 278,35 Lt, turtas padidėjo 225 156,87 Lt sumai (b. l. 141-151).

Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai (ĮRĮ 7 str. 4 d.). ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant, atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą, tarp jų – teismo išvada, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Po ginčijamų sandorių sudarymo Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-19 įsiteisėjusia nutartimi iškelta UAB „Medrida“ restruktūrizavimo byla ir nustatytas UAB "Medrida" mokumas. 2011-07-31 metinės atskaitomybės duomenimis UAB "Medrida" 2011-07-31 dienai pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taip pat pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos duomenimis nustatyta, kad UAB "Medrida" per laikotarpį nuo 2011-07-31 iki 2011-10-19 sumažino įsipareigojimus ir skolas 310 711,73 Lt sumai.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo vertinimo administratoriui ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Plėtodama actio Pauliana taikymo praktiką pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. Taip pat dėl sąžiningumo sąlygos pažymėtina, kad UAB "Medrida" ir UAB "Perdanga" siejo nevienkartiniai santykiai, prekės UAB "Medrida" buvo tiekiamos nuosekliai, nedidelėmis apimtimis, tai matyti iš UAB Perdanga"2010-2011 metų PVM sąskaitų sąrašų.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėTeisėjai Žydrūnas BertašiusRimvida Zubernienė