Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 50 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir pareigas;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas 1 metams ir 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant jam pareigas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje buvo sugadintas automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis stiklas ir kairės pusės galinis sparnas. A. K. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis su kastuvu trenkė į transporto priemonę, taip pat neneigė, kad galėjo mesti plastikinį butelį su užšalusiu vandeniu į minėtą automobilį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusioji D. S., iš dalies netiesiogiai – liudytoja R. K., kurios buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip pat įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2024 m. vasario 2 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas ir pridėta fotolentelė, Bendrojo pagalbos garso įrašas, kurio apžiūra padaryta 2024 m. kovo 28 d. Kitų objektų apžiūros protokolu. Taigi nėra abejonių, kad A. K. savo veiksmais sugadino svetimą turtą – D. S. priklausantį automobilį.

A. K. pareikštame kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis sugadino 884,51 Eur vertės svetimą turtą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad, nustatant sugadinto turto vertę, buvo vadovautasi D. S. 2024 m. birželio 27 d. pateikta automobilio Audi Q7, (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 11 d. remonto sąmata (b. l. 122–123). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-806/2023). Minėtoje remonto sąmatoje yra išskiriamos dvi grupės – detalės ir darbai. Prie detalių priskirti (dažai, gruntas, papildomos medžiagos ir stiklas (naudotas)). Tuo metu prie darbų priskirti – išrinkimo ir surinkimo darbai, lyginimo darbai, paruošimas dažymui, dažymas ir stiklo perklijavimas. Remdamasis minėta teismų praktika, teismas pripažįsta, kad automobilio Audi Q7, (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 11 d. remonto sąmatoje nurodytos darbų su šia transporto priemone vertės nepatenka į BK 187 straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos dalyką. Todėl A. K. pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nepagrįstai inkriminuota automobilio darbų vertė, kuri byloje būtų reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio priteisimo (šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas). Pripažintina, kad A. K. sugadinto svetimo turto vertė yra iš viso 332,75 Eur (275 Eur ir 57,75 Eur PVM), o tai yra 6,65 MGL dydis, kuris neviršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytos 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, pagal kurią kaltininko nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą (BK 187 straipsnio 3 dalis). Teismas kvalifikuoja kaltinamojo veiksmus pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, nei pareikštame kaltinime, teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai buvo įspėti apie tai. Teigti, kad šiuo atveju buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, nėra pagrindo.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. K. veikė tyčia.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K. 2024 m. vasario mėn. 2 d. apie 14 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė metaliniu sniego kastuvu „Fiskars“ į nukentėjusiosios D. S. priklausančio automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį stiklą, taip jį apgadino, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, netrukus grįžęs į savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia per tvorą metė į automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 l talpos plastikinį butelį su užšalusiu vandeniu, taip pataikė į automobilio kairės pusės galinį sparną ir jį įlenkė (apgadino), taip bendrais veiksmais sugadino nukentėjusiajai D. S. priklausantį 332,75 Eur vertės turtą.

A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Sugadinto turto vertė – 332,75 Eur.

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. anksčiau šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 99–108). Jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal ankstesnį nuosprendį. Kaltinamasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 94–98). Jis dabartiniu metu nedirba (b. l. 163). A. K. gydytas (duomenys neskelbtini), jam diagnozuota: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą – 24 parų arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, vidurkis – 27,5 paros arešto bausmės).

Kaip minėta, A. K. padarė nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo, paskirto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, laikotarpiu. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su nauja bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs. Todėl šiuo metu teismas nebendrina kaltinamajam paskirtos bausmės su kitu neįsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausme, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos A. K. paskirtos bausmės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. K. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą. Visų pirma, pasakytina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės, kuri subendrinta, be kita ko, su arešto bausme (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. teismo baudžiamąjį įsakymą). Taigi kaltinamasis nėra nuteistas arešto bausme pirmą kartą BK 75 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, pasakytina, kad A. K. anksčiau net šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo pagal kitą nuosprendį metu. Teismas teigiamai vertina, kad A. K. paskutiniu metu nevartoja alkoholio, geria psichiatro paskirtus vaistus, ketina įsidarbinti. Kita vertus, negalima ignoruoti ir to fakto, kad kaltinamasis po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. vasario 2 d.) keturis kartus baustas administracine tvarka – 2024 m. vasario 28 d. nutarimu už 2024 m. vasario 2 d. už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir policijos pareigūnų įžeidinėjimą; 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu – už 2024 m. vasario 26 d. nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą; 2024 m. balandžio 30 d. nutarimu už 2024 m. kovo 26 d. neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje; 2024 m. birželio 4 d. nutarimu už 2024 m. gegužės 2 d. smulkią vagystę (b. l. 94–98). Taigi kaltinamasis toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tokios išvados nepaneigia, kad jis sumoka paskirtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus. Taigi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimas neatitiks bausmės tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tokio sprendimo priėmimui esminės reikšmės neturi tai, kad A. K. nustatyti tam tikri psichikos sutrikimai. Be to, tai, kad A. K. nauju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu buvo atidėtas bausmės vykdymas, savaime teismo neįpareigoja atidėti jam šioje byloje paskirtą arešto bausmę.

V. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82–83). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Byloje nustatyta, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, be kita ko, su metaliniu kastuvu. Akivaizdu, kad kaltinamasis tiesiogiai panaudojo šį daiktą nusikalsdamas, todėl tai laikytina nusikalstamos veikos įrankiu. Todėl šis daiktas konfiskuotinas.

1) sunaikinti 5 l talpos plastikinį butelį, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k. (2024 m. balandžio 11 d. aktas Nr. PD-00000034321), kaip mažareikšmį daiktą (b. l. 56);

2) palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje A. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

A. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti metalinį kastuvą, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k. (2024 m. balandžio 11 d. aktas Nr. PD-00000034321), kaip nusikalstamos veikos įrankį.

1) sunaikinti 5 l talpos plastikinį butelį, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliavimo skyrių, esantį Vilniaus r., Nemenčinės II k. (2024 m. balandžio 11 d. aktas Nr. PD-00000034321), kaip mažareikšmį daiktą;

2) palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su jame esančiu garso įrašu kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) A. K. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 66 360 132, e. p. ina.dikciene@kalejimai.lt;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.