- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- I-5157-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08058-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Trečiasis asmuo
- D. J., J. M., G. M., VĮ Registrų centrui
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Arvydui Juškai, atsakovo atstovui Almantui Masioniui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. J., J. M. ir G. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prašymą atsakovei VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, D. J., J. M. ir G. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo (b. l. 36-44, 113-124): 1) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 307 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. VILRS-1880 „Atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre“; 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje J. M., D. J. ir G. M. paveldėjo po K. M. mirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 25-94/94 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-2465/1994 pagrindu Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nurodant šio žemės sklypo patikėtinę - Nacionalinę žemės tarnybą.
Prašyme paaiškino, kad kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą prašydama įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę bei Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) patikėjimo teisę į žemės sklypą motyvuodama tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-05-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 25-94/94 buvo pripažinta, kad 1993-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra negaliojanti, bei tuo, kad likviduotų apskričių viršininkų administracijų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs gautą prašymą ir kartu su prašymu pateiktą Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-05-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 25-94/94, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 2 ir 7 punktais, 2013-10-14 priėmė sprendimą Nr. VILRS-1880 atsisakyti tenkinti prašymą, nes į žemės sklypą įregistruota K. M. įpėdinių nuosavybės teisė 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sprendime nepaaiškino, kokie dokumentai ir kokių reikalavimų neatitinka, bei kokių galimybių registruoti nuosavybės teises įstatymai nenumato. Minėtą sprendimą apskundė VĮ Registrų centro Centriniam registratoriui, kuris 2013-11-26 sprendimu Nr. 307 paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė iš esmės kitus motyvus, kuriais remiantis atsisakoma įregistruoti daiktinę teisę. Centrinio registratoriaus sprendimas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nors teritorinis registratorius sprendime nurodė atsisakymo registruoti daiktines teises pagrindą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus, tačiau Centrinis registratorius sprendimu Nr. 307 paneigė šiuos teisinius pagrindus, pripažindamas, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 1994 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 25-94/94 panaikino 1993 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išvardintų pagrindų, kuriais remiantis atsisako registruoti daiktinę teisę, nenurodė. Nesant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje išvardintų pagrindų, Centrinio registratoriaus sprendimas Nr. 307 atsisakyti registruoti daiktines teises nėra pagrįstas jokia teisės norma. Centrinis registratorius nenustatė objektyvių duomenų, nurodydamas sprendimo priėmimo teisinį pagrindą iš esmės pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė registruoti Lietuvos valstybės nuosavybės teisę į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei šio atsisakymo tinkamai nemotyvavo, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, vertindama VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimą Nr. VILRS-1880, neišanalizavo atsisakymo įregistruoti minėtą daiktinę teisę faktinius ir teisinius pagrindus, nepateikė aiškaus ginčo situacijos vertinimo ir tuo pačiu iš esmės neišsprendė ginčo situacijos dėl atsisakymo įregistruoti Lietuvos valstybės nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) registre. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus sprendime Nr. 307 nepateikta informacija, ar žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) byloje yra saugomi Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutartis, o tuo atveju, jeigu šie teismo sprendimai byloje yra, dėl kokių priežasčių jie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Pažymi, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-09-06 išrašo 7.1 punkte yra nurodytas juridinis faktas - įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojanti 1993 m kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp Vilniaus rajono valdybos ir K. M., taip pat nurodyta, kad įrašas galioja nuo 2013-04-09. Toks įrašas reiškia, kad K. M. nuosavybės teisė pasibaigė šio juridinio fakto pagrindu, tačiau minėtos pažymos 4.4 punkte nurodyta, kad savininko K. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistravimo pagrindas - 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad įstatymuose įtvirtintas Lietuvos Respublikos teismų sprendimų privalomumo principas neturėtų būti sąlyginis ir priklausomas nuo neteisėtai išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kaip yra traktuojama nagrinėjamo ginčo atveju. Civilinio kodekso nuostatos ir kasacinio teismo išaiškinimai visų pirma reiškia, jog paveldėtojai gali paveldėti tik tas mirusio fizinio asmens turtines teises, kurias miręs asmuo pats turėjo ir negali paveldėti tų teisių, kurių neturėjo ar negalėjo turėti miręs asmuo. Pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui 1994 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 25-94/94 panaikinus 1993 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 1994 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-2465/1994 Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimą palikus nepakeistą, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tapo valstybės nuosavybe ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (1994-06-27) nebepriklausė K. M., yra pagrindas konstatuoti, kad J. M., D. J. ir G. M. negalėjo paveldėti turto, kuris palikėjui - K. M. jau nebepriklausė, nes įpėdiniai paveldi tik tas teises, kurias turėjo palikėjas. Taigi, K. M. turto paveldėtojų - J. M., D. J. ir G. M. paveldėjimo sandoris dalyje, kurioje jie paveldėjo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra niekinis ir negalioja. Kadangi 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotas niekinio sandorio pagrindu, šis paveldėjimo teisės liudijimas šioje dalyje taip pat yra niekinis ir negalioja. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Atsižvelgiant į tai, kad J. M., D. J. ir G. M. negalėjo paveldėti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti panaikinta 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios pagrindu K. M. turto paveldėtojų - J. M., D. J. ir G. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o vadovaujantis teismo sprendimu turėtų būti panaikintas ir atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į prašymą (b. l. 50–53) su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą atsakovas paaiškino, kad NTR centrinio duomenų banko (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinio išrašo duomenimis K. M. nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota 1993-03-24 Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, kurį pagal tuo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimu Nr. 316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų ir kt.) reikalavimus tvarkė Žemės tvarkymo departamento, o nuo 1995-01-01 iki 1998-01-01 Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (miestų ir rajonų žemėtvarkos tarnybos) 1993-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Vadovaujantis NTR įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nuo 1998-01-01 buvo perrašomi į NTR, šio registro nuostatų, patvirtintų 1998-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 85, nustatyta tvarka. Archyvinėje žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) saugoma žemės sklypo plano kopija, 1998-10-09 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėtojų J. M., D. J. ir G. M. 1998-10-09 prašymas įregistruoti žemės sklypą (teises į jį) minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir Nekilnojamojo turto (žemės sklypų), registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, parengti 1998-10-12, patvirtinantys, kad šių asmenų nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota lygiomis dalimis (po 1/3 dalį). Pažymi, kad nei Nekilnojamojo turto (žemės sklypų), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas 1993-04-15, išrašuose, nei archyvinėje byloje duomenų apie Vilniaus rajono teismo 1994-05-30 sprendimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994-06-27 nutartį, kuriais panaikinta 1993-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pačių dokumentų nėra. Esminė skundžiamame teritorinio registratoriaus 2013-10-14 sprendime Nr. VILRS-1880 nurodyta pareiškėjos prašymo netenkinimo priežastis yra kitų asmenų - K. M. turto paveldėtojų - J. M., D. J. ir G. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimas nenuginčyto ir galiojančio dokumento - 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio norma preziumuoja, jog visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-05-30 sprendimu (civilinės bylos Nr. 25-94/94), įsiteisėjusiu 1994-06-27, nuginčytos 1993-03-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo tuometiniame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre duomenys ne tik kad nebuvo pakeisti institucijos, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja, bet ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka perduoti nuo 1998-01-01 įsteigtam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris juos keisti ir tvarkyti gali tik įstatymų jam suteiktų įgaliojimų ribose. Nacionalinės žemės tarnybos 2013-09-24 prašymo tenkinimas būtų susijęs su trečiųjų asmenų NTR įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų teisių išregistravimu. Pareiškėja nėra pateikusi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentų, patvirtinančių trečiųjų asmenų, kurių nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos, teisių pasibaigimą, nes kaip teisingai pažymėjo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-11-26 sprendime Nr. 307, Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994-05-30 sprendimas savaime nedaro negaliojančiu vėlesnio nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypą juridinio pagrindo - trečiųjų asmenų nuosavybės teisę patvirtinančio 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruota šių asmenų nuosavybės teisė į žemės sklypą. Pareiškėjai nenuginčijus 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinti Nacionalinės žemės tarnybos prašymą įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę bei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į žemės sklypą nėra juridinio pagrindo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, o pareiškėja turėjo teisę bendrosios kompetencijos teisme ginčyti dabartinių žemės sklypo savininkų nuosavybės teisės įgijimo teisinį pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė). Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 15 str.), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str.). Bendrosios kompetencijos teismų kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė, todėl turi apimti ir tuos atvejus, kai ginčas yra ne tik administracinio pobūdžio (CPK 26 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 21 str. 2 d., bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nagrinėjamu atveju yra keliamas mišrus ginčas. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro sprendimus yra administracinio pobūdžio, reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 1998-10-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) – civilinio pobūdžio. Vertinant bylos aplinkybių visumą matyti, kad jos sudaro juridinių faktų sudėtį, sukūrusią civilines teisines pasekmes, kurias pareiškėja ir siekia paneigti. Nors byloje ginčijami ir administraciniai aktai, tačiau vyraujančiais pripažintini civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p. nustato, kad tuo atveju, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d., 2 d., 70 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 105 str., 106 str. teismas
nutarė:
Bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, D. J., J. M. ir G. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.