Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Jusmiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Delikana“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, kai viena iš sutarties šalių atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir likusią mokėtiną sumą pervedė į kitos šalies sąskaitą, o pastaroji įskaitymo nepripažįsta ir reikalauja atsiskaitymo už parduotas prekes. Taigi, ieškovas ir atsakovas nagrinėjamame ginče nevienodai vertina šalių teisinius santykius ir tarpusavyje sudarytų sandorių teisinę reikšmę.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

4. Pagal trišalių sutarčių 5.2 punktus pirkėjas (atsakovas) turėjo atsiskaityti su pardavėju (ieškovu) per 3 darbo dienas nuo momento, kai pirkėjas gaus pardavėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus. Ieškovas 2018 m. birželio 14 d. pateikė atsakovui 2018 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUS18066 ir prašymą, kad pats atsakovas įskaitytų pagal faktūras gaunamas lėšas įsipareigojimams lizingui padengti. Atsakovas 2020 m. birželio 17 d. atsakyme bankroto administratoriui nurodė, kad jokie sandoriai (t. y. ir joks įskaitymas) nebuvo sudaryti, mokėjimai pagal minėtas sutartis taip pat neatlikti.

6. Pagal trišalių sutarčių 5.3 punktą pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti ieškovui 5.2 punkte numatytą kainą vienu bankiniu pavedimu į pardavėjo (ieškovo) banko sąskaitą, nurodytą trišalėse sutartyse arba į kitą sąskaitą, kurią atskiru pranešimu raštu nurodytų pardavėjas. Trišalių sutarčių 8.7 punkte numatyta, kad sutarčių sąlygos gali būti keičiamos ir (ar) sutartis gali būti pildoma tik abipusiu šalių rašytiniu susitarimu. Keičiant trišalių sutarčių sąlygas ar pildant sutartį, šalys sudaro papildomą rašytinį susitarimą, kurį patvirtina savo parašais ir antspaudais, jeigu antspaudus privalo turėti pagal įstatus. Atsakovas privalėjo su ieškovu atsiskaityti sutartyse numatytu būdu, t. y. atlikdamas pavedimą į ieškovo sutartyje nurodytą sąskaitą, nes ieškovas nenurodė kitos savo sąskaitos. Taigi, atsakovo prievolė atsiskaityti ne tik nebuvo įvykdyta įskaitymu, bet ir negalėjo būti įvykdyta įskaitymo būdu, nes toks būdas neatitinka pirkimo pardavimo sutarčių sąlygų (8.7 ir 5.3 punktai). Ieškovo vadovo 2018 m. birželio 14 d. prašymas (kuris nebuvo įvykdytas), kad atsakovas pats įskaitytų, nepakeitė sutarties sąlygos (kainos dalį sumokėti į ieškovo sąskaitą) dėl atsiskaitymo.

7. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2019 m. vasario 23 d., todėl po šios nutarties įsiteisėjimo reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra tvirtinami teisme ir jie yra vykdomi laikantis Įmonių bankroto įstatymo ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatytos tvarkos ir eiliškumo. Nei bankrutuojanti įmonė, nei jos kreditoriai po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo negali pažeisdami kitų kreditorių teisių, įstatyme nustatytą tvarką ir eiliškumą, įskaitinėti skolas ir kt.

8. Pagal trišalių sutarčių 5.4 punktą pirkėjui (atsakovui) nesumokėjus kainos sutartyje nustatyta tvarka, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui (ieškovui) 0,05 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal trišalių sutarčių 5.2 punktą atsakovas turėjo apmokėti 2018 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą per 3 darbo dienas, 38 487 EUR sumą pervesdamas į ieškovo sąskaitą. Atsakovas šios savo prievolės neįvykdė, todėl turi mokėti 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 19,24 EUR per dieną. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, ieškovas prašo priteisti delspinigius už 180 dienų iki ieškinio pareiškimo, t. y. 3 463,20 EUR (19,24 x 180 d.).

12. Atsakovas niekada nepatvirtino, kad įskaitymas nebuvo atliktas, nes iš atsakovo 2020 m. birželio 17 d. atsakymo ieškovui matyti, jog jame apie įskaitymą ir apie šalių įsipareigojimus pagal trišalių sutarčių sąlygas apskritai nebuvo kalbama, to nebuvo klausiama ir ieškovo 2020 m. birželio 11 d. paklausime atsakovui. Atsakovas minėtu 2020 m. birželio 17 d. atsakymu nurodė, kad teisiniai santykiai dėl turto su ieškovu klostėsi tik lizingo sutarčių pagrindu, turėdamas omenyje, kad jokios kitos lizingo sutartys su ieškovu (naujos lizingo sutartys) nebuvo sudarytos.

13. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė visus argumentus ir motyvus, nurodytus ieškovo ieškinyje.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

15. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1114-413/2019 (šiuo metu – Nr. eB2-410-413/2020) ieškovui UAB „Jusmiga“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ (šiuo metu pavadinimas - UAB „Admivista“).

16. Ieškovas UAB „Jusmiga“ ir atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2016 m. vasario 1 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. 201602F-51 dėl vilkiko Volvo FH42T, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 1 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. 201602F-52 dėl vilkiko Volvo FH42T, identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 2 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. 201602F-53 dėl puspriekabės KOEGEL SNCO 24, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 2 d. pasirašė lizingo sutartį Nr. 201602F-54 dėl puspriekabės KOEGEL SNCO 24, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – lizingo sutartys).

17. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui, susidūrus su finansinėmis problemomis, ėmus vėluoti vykdyti mokėjimus pagal lizingo sutartis, bendru šalių sutarimu buvo nuspręsta perleisti lizingą (galimybę lizingo būdu įgyti transporto priemones) ieškovo pasiūlytam trečiajam asmeniui UAB „Delikana“. Tuo tikslu 2018 m. gegužės 14 d. tarp UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Jusmiga“ ir UAB „Delikana“ buvo pasirašytos trišalės pirkimo pardavimo sutartys Nr. PPS/201805F-1340, Nr. PPS/201805F-1341, Nr. PPS/201805F-1342, Nr. PPS/201805F1343 (tekste – trišalės sutartys), pagal kurias atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nusipirko iš ieškovo UAB „Jusmiga“ du vilkikus ir dvi puspriekabes (aptartas lizingo sutartyse), kurias pagal naujas lizingo sutartis perdavė valdyti ir naudotis UAB „Delikana“.

18. Pagal pirkimo pardavimo sutarties Nr. PPS/201805F-1340 punktą 5.2 atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 15 246 EUR, pagal pirkimo pardavimo sutarties PPS/201805F-1341 punktą 5.2 – 15 246 EUR, pagal pirkimo pardavimo sutarties Nr. PPS/201805F-1342 punktą 5.2 – 3 993 EUR, pagal pirkimo pardavimo sutarties Nr. PPS/201805F1343 punktą 5.2 – 3 993 EUR. Iš viso pagal visų keturių trišalių sutarčių 5.2 punktus atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 38 487 EUR. Kitą kainos dalį pagal minėtų trišalių sutarčių 5.1 punktą turėjo sumokėti trečiasis asmuo UAB „Delikana“.

19. Ieškovas 2018 m. birželio 14 d. išrašė ir pateikė atsakovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUS18066 bendrai 64 130 EUR sumai bei prašymą, kad atsakovas įskaitytų pagal šią faktūrą gautas lėšas ieškovo įsipareigojimams atsakovui.

20. Pagal trišalių sutarčių 5.2 punktus pirkėjas turėjo atsiskaityti su pardavėju per 3 darbo dienas nuo momento, kai pirkėjas gaus pardavėjo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus.

21. Išrašas iš atsakovo vidinės buhalterinės apskaitos sistemos rodo, kad 2018 m. birželio 14 d. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atliko ieškovo įsiskolinimo pagal trišales sutartis ir atsakovo įsipareigojimo ieškovui (mokėtinų sumų pagal trišalių pirkimo pardavimo sutarčių 5.2 punktą) įskaitymą, kurio ieškovas nagrinėjamoje byloje nepripažįsta.

22. Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui 1 508,42 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Invoice No. JUS18066, Act No. 201805F-1343“ (t. y. ieškovo 2018 m. birželio 14 d. išrašyta ir pateikta atsakovui PVM sąskaita faktūra Nr. JUS18066 bendrai 64 130 EUR sumai). Išrašas iš atsakovo internetinės bankininkystės tvirtina, kad buvo pervestas likutis (skirtumas tarp ieškovo įsiskolinimo atsakovui – 36 969,58 EUR ir atsakovo mokėtinos pagal trišalį susitarimą sumos – 38 478 EUR) pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas šį mokėjimo pavedimą ir jame nurodytą sumą priėmė.

23. Pagal trišalių sutarčių 5.4 punktą, pirkėjui nesumokėjus kainos sutartyje nustatyta tvarka, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,05 proc. delspinigių, skaičiuojamų nuo nesumokėtos kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną.

24. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2020 m. birželio 17 d. pateiktame atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovo administratoriui 3 punkte nurodė, kad tarp UAB „Jusmiga“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ buvo pasirašytos tik lizingo sutartys Nr. Nr. 201602F-51, Nr. 201602F-52, Nr. 201602F-53, Nr. 201602F-54. Kitų sandorių tarp UAB „Jusmiga“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ nebuvo.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

25. Ieškovas teisingai nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalyje).

27. Kaip minėta, ieškovas UAB „Jusmiga“, atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir trečiasis asmuo UAB „Delikana“ 2018 m. gegužės 14 d. sudarė keturias pirkimo pardavimo sutartis dėl dviejų vilkikų ir dviejų puspriekabių pardavimo (tekste – trišalės sutartys). Pagal šių trišalių sutarčių 5.2 punktus pirkėjas (atsakovas) turėjo atsiskaityti su pardavėju (ieškovu) per 3 darbo dienas nuo momento, kai pirkėjas (atsakovas) gaus pardavėjo (ieškovo) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus. Ieškovas 2018 m. birželio 14 d. pateikė atsakovui 2018 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą JUS18066 ir prašymą, kad pats atsakovas įskaitytų pagal faktūras gaunamas lėšas įsipareigojimams lizingui padengti.

28. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, jog ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko. Taigi, įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

29. Teismų praktikoje akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos - tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; kt.).

30. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo - pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).

31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nurodytoje normoje nenurodyti visi pareiškimo ar pranešimo kitai šaliai būdai ar formos ir detali tvarka, t. y. joje nurodytos principinės įskaitymo nuostatos, kurių esmė yra ta, kad prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Tai reiškia, kad įstatyme nenustatyta privaloma įskaitymo sandorio forma ir šį sandorį sudarančių asmenų (šalių) valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o, jei įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).

32. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal trišalių sutarčių 5.2 punktus pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui, kurioje nurodė visą 2 vilkikų ir 2 puspriekabių kainą - 64 130 EUR. Pagal trišalių sutarčių 5.2 punktus atsakovas turėjo sumokėti ieškovui dalį šios kainos, t. y. 38 487 EUR sumą (15 246 EUR + 15 246 EUR + 3 993 EUR + 3 993 EUR), o kitą dalį turėjo sumokėti trečiasis asmuo UAB „Delikana“. Ieškovas, pateikdamas atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 64 130 EUR sumai, atsakovo 38 487 EUR skolos ieškovui neįskaitė, o paprašė, kad tai padarytų pats atsakovas (2018 m. birželio 14 d. ieškovo prašymas atsakovui).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovas tvirtina, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui įskaitymo neatliko, nes ieškovas negavo jokio pranešimo apie atliktą įskaitymą, priešingai, pats atsakovas pranešime patvirtino, kad jokie sandoriai (taip pat ir įskaitymo) nebuvo sudaryti. Atsakovas laikosi pozicijos, kad įskaitymas buvo atliktas bendru šalių susitarimu, kurį patvirtina ieškovo prašymas mokėtinas lėšas pagal sąskaitą užskaityti ieškovo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis dengimui. Taigi, atsakovas nesutinka su ieškovo argumentais, kad įskaitymas nebuvo atliktas, ir teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kadangi ją patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai.

34. Iš 2018 m. birželio 14 d. ieškovo prašymo atsakovui turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui pagal lizingo sutartis ir prašo šį įsiskolinimą įskaityti (užskaityti) iš už pardavimą pagal PVM sąskaitą faktūrą JUS 18066 gaunamų lėšų pagal UAB „Jusmiga“ įsipareigojimus lizinge. Iš atsakovo pateikto išrašo iš jo (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) buhalterinės apskaitos sistemos matyti, kad įskaitymas buvo atliktas. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad įskaitymo reikalavo pats ieškovas, pateikęs prašymą atsakovui, su kuriuo atsakovas sutiko, šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, reikavimai buvo vienarūšiai (prievolių dalykas – pinigai), reikalavimai galiojo ir buvo vykdytini.

35. Tai, kad apie įskaitymą ieškovas buvo informuotas (tikėtina, kaip teigia atsakovas, telefonu, nes ši aplinkybė byloje nebuvo paneigta, be to, susitarimas dėl įskaitymo buvo abipusis) ir toks įskaitymas ieškovui buvo priimtinas, matyti ir iš to, kad atsakovo 2018 m. birželio 20 d. atliktu mokėjimo pavedimu pervestą 1 508,42 EUR sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Invoice No. JUS18066, Act No. 201805F-1343“ (t. y. ieškovo 2018 m. birželio 14 d. išrašyta ir pateikta atsakovui PVM sąskaita faktūra Nr. JUS18066 bendrai 64 130 EUR sumai), ieškovas priėmė, o ieškovo bankroto byloje Nr. eB2-410-413/2020 atsakovas nėra kreditoriumi (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

36. Šiuo atveju aplinkybė, kad pagal trišalių sutarčių 5.3 punktą pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti ieškovui 5.2 punkte numatytą kainą vienu bankiniu pavedimu į pardavėjo (ieškovo) banko sąskaitą, nurodytą trišalėse sutartyse arba į kitą sąskaitą, kurią atskiru pranešimu raštu nurodytų pardavėjas (ieškovas), nėra teisiškai reikšminga, kadangi paties ieškovo prašymu ir atsakovo sutikimu buvo atliktas įskaitymas, o, atliekant 2018 m. birželio 20 d. mokėjimo pavedimą dėl 1 508,42 EUR sumos pervedimo ieškovui, ir pilnai atsiskaityta su ieškovui pagal trišales sutartis, kas vertintina kaip trišalių sutarčių sąlygos pakeitimas šalių susitarimu, kas iš esmės atitiko trišalių sutarčių 8.7 punkto nuostatas.

37. Taigi, atsakovo pateikti dokumentai, faktinės aplinkybės ir 2018 m. gegužės 14 d. trišalių sutarčių nuostatos akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo prievolė atsiskaityti buvo įvykdyta įskaitymu ir toks atsiskaitymo būdas buvo pasirinktas šalių susitarimu ir iš esmės atitiko trišalių sutarčių sąlygas. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus sutartis (lizingo) ir trišales sutartis (pirkimo-pardavimo), atsakovas ieškovui neturėjo ir jokių kitų mokėjimų jam niekada nėra atlikęs. Priešingų aplinkybių ieškovas nenurodo.

38. Aukščiau aptartą vertinimą pagrindžia ir faktinės aplinkybės, kad nei ieškovas po trišalių sutarčių sudarymo ir įskaitymo bei pavedimo, nei atsakovas niekada nereiškė vienas kitam jokių pretenzijų, nors, vertinant tuometę ieškovo finansinę situaciją (bankroto bylos duomenys iš teismų informacinės sistemos LITEKO), ieškovas tikrai būtų reikalavęs iš atsakovo nedelsiant sumokėti sąlyginai didelę sumą pinigų, o atsakovas reiškęs pretenzijas arba kreditorinį reikalavimą bankroto byloje dėl įsiskolinimo pagal lizingo sutartis padengimo. Taigi, tiek faktinės aplinkybės, tiek minimi įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie įskaitymo atlikimą, kurį jis pats ir inicijavo, todėl jokių kitų mokėjimų (be 2018 m. birželio 20 d. pavedimo) iš atsakovo neturėjo gauti. Dėl to teismas daro vienareikšmišką išvadą, kad abi šalys buvo įsitikinusios, jog tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, nes tokia buvo jų valia ir susitarimas, todėl po pavedimo atlikimo jų tarpusavio teisiniai santykiai pasibaigė, atsakovui atlikus įskaitymą bei pavedimu sumokėjus likusią skolos dalį ieškovui.

39. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas pats savo 2020 m. birželio 17 d. atsakyme ieškovo administratoriui patvirtino, jog įskaitymas nebuvo atliktas, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės ir netgi paties ieškovo nurodyto pranešimo turinio. Kaip matyti iš atsakovo 2020 m. birželio 17 d. atsakymo ieškovui, jame apie įskaitymą ir apie šalių įsipareigojimus pagal trišalių sutarčių sąlygas apskritai nėra kalbama, nes to ir nebuvo klausiama ieškovo 2020 m. birželio 11 d. paklausime atsakovui. Iš minėto atsakovo 2020 m. birželio 17 d. atsakymo turinio matyti, kad jame kalbama apie tai, kad teisiniai santykiai dėl turto pagal lizingo sutartis su ieškovu klostėsi tik lizingo sutarčių pagrindu ir jokios kitos sutartys su ieškovu (naujos lizingo sutartys) nebuvo sudarytos.

40. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovas (iki bankroto bylos iškėlimo), tiek atsakovas buvo suinteresuoti įskaitymo atlikimu, kuris abiem šalims priimtinu teisiniu būdu išsprendė iki tol buvusį ginčą dėl netinkamai vykdomų lizingo sutarties sąlygų. Šiuo atveju, tikėtina, kad po ieškovo bankroto bylos iškėlimo, ieškovo bendrovės valdymą perėmęs nemokumo administratorius UAB „Admivista“, nevisiškai tinkamai įvertino ieškovo ir atsakovo teisinius santykius bei tarpusavyje sudarytų sandorių teisinę reikšmę, kas lėmė ieškinio pateikimą atsakovui šioje byloje.

41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolė atsiskaityti pagal trišalių sutarčių 5.2 punktus - sumokėti 38 487 EUR transporto priemonių kainą yra įvykdyta (ieškovui tinkamai pranešta ir žinoma apie atliktą įskaitymą, atsakovo atliktą galutinį mokėjimą ieškovas yra priėmęs), nėra pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovo ieškovui 38 487 EUR skolą.

42. Nesant teisėto pagrindo tenkinti ieškinį dalyje dėl pagrindinės skolos priteisimo, nėra pagrįsto pagrindo tenkinti ir išvestinius ieškovo reikalavimus dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, nes tik tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų sumą - netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnis) ir privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Nurodytos aplinkybės šiuo atveju nekonstatuotinos.

43. Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tokios išlaidos galėtų būti priteistos atsakovui iš ieškovo, tačiau atsakovas nepareiškė prašymo ir nepateikė jo patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jusmiga“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.