Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. P., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti negautas.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdį paskelbta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka. Proceso dalyviai apie teismo posėdį papildomai informuoti teismo pranešimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad palikėjas J. P. mirė būdamas santuokose su M. P., turėjo du vaikus pareiškėją M. P. ir suinteresuotą asmenį G. P.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad palikėjas katu su sutuoktine nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad mirus tėvui J. P. būtent jo sutuoktinė M. P. rūpinosi palikėjui priklausiu turtu: ji liko gyventi tuose pat namuose, kur gyvenome kartu su sutuoktiniu, naudojosi visomis namo patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, santuokoje įsigytame žemės sklype augino daržoves, prižiūrėjo sodą ir nuimdavo derlių, draudė turtą, mokėjo mokesčius. M. P. (duomenys neskelbtini) teisiškai neįforminusi sutuoktinio palikimo priėmimo. Pareiškėjas po mamos mirties kreipėsi į Kauno rajono 4-ajį notaro biurą ir pateikė pareiškimą palikimui priimti.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš pareiškime ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. P. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, jog pareiškėjo motina priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti po sutuoktini mirties, neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Nustatyta, kad pareiškėjo motina M. P. po sutuoktinio J. P. mirties likusį palikimą – ir toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausiusioje namų valdoje, nekilnojamąjį turtą faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo mokesčius. Šie faktiniai veiksmai patvirtina, kad pareiškėjo motina M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. P., mirties (duomenys neskelbtini), priėmėjos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusio sutuoktinio turtą.

Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, jis galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo patikslintas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktinio valdymo būdu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.