Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-08-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-2308-506/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
A8.-2308-506/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01788-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Advokatai
Deividas Soloveičikas
Kategorijos
  • 9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2308-506/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01788-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.15.; 21.9.9.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui advokatui Deividui Soloveičikui (Deividui Soloveičik), institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Viešųjų pirkimų tarnybos, – atstovei Eglei Korkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje protokolas surašytas A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 184 straipnsio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. 2018-02-01 10.30 val. S. Konarskio g. 49, Vilniuje, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini), perkančioji organizacija) Mažos vertės pirkimų komisijos (toliau ir – komisija) pirmininke, turėdama pareigą užtikrinti, kad parengtų pirkimo dokumentų turinys atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, skelbime apie pirkimą, pirkimo sąlygose ir pirkimo techninėje specifikacijoje nenurodė, kokių konkrečių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įsigyjamos (nenurodė gamintojo, modelio, turimų prekių kiekio ir kitų prekių techninių savybių, galinčių įtakoti pasiūlymo kainą ir tiekėjo sprendimą dalyvauti viešajame pirkime), techninėje specifikacijoje nenurodė jokių turimos įrangos techninių parametrų, o nurodė informaciją, kuri yra išskirtinai susijusi su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu prekių buvimo vietoje, pirkimo sąlygose nenustatė jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę, balsuodama už sprendimą pritarti tokioms pirkimo sąlygoms, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, taip pat balsuodama už sprendimą pritarti pirkimo sąlygoms, kai pirkimo dokumentuose apmokėjimas už perkamas paslaugas reglamentuotas nesivadovaujant kainodaros taisyklėmis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatas bei neįgyvendino 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau ir – VPT) 2018-07-27 už šią administracinę veiką A. U. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VPT-ANR_P-1-2018 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje. VPT protokole konstatuotus pažeidimus pagrindė 2018-06-27 Pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-862 (toliau ir – išvada) nustatytais pažeidimais. (14-16 b. l.)

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. U., nesutikdama su išvadoje nurodytais pažeidimais, pateikė rašytinius paaiškinimus. (8-10 b. l.) Dėl vertinimo išvados II dalies 3 punkte nustatytų pažeidimų ji nurodė, kad nepriklausomai nuo ankstesnių pirkimų objekto ir garantinių įsipareigojimų apimties, įrangos sudėtingumas ir naudojimo paskirtis lemia, jog perkančioji organizacija, siekdama efektyviai naudoti įrangą, turi būti įsigijusi specializuotas priežiūros ir palaikymo / tvarkymo paslaugas, todėl paslaugos įsigijimas nedubliavo garantinės įrangos apsaugos ir sudarė prielaidas efektyviai ir racionaliai naudoti įsigytą įrangą, tai yra, ne pažeidė, o užtikrino VPĮ 17 straipsnyje nurodytus pirkimo tikslus. Nurodė, jog šiuo atveju perkančioji organizacija, siekdama nepažeisti VPĮ 37 straipsnio reikalavimų dėl konkretaus gamintojo (nors rinkoje yra labai ribotas gamintojų, gaminančių tokią įrangą skaičius), neįvardino perkančiosios organizacijos įsigytos įrangos gamintojo; be to, vertinant pirkimo techninę specifikaciją buvo akivaizdu, jog šiuo atveju įsigyjamos paslaugos yra skirtos perkančiosios organizacijos turimos ir įsigytos įrangos aptarnavimui, todėl perkančioji organizacija turėjo galimybes įvertinti siūlomų paslaugų tinkamumą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimui; informacija dėl turimos įrangos nebuvo konfidenciali, buvo skelbiama viešai, o ankstesniame pirkime laimėjusio tiekėjo pasiūlymas bei sutartis buvo viešai paskelbti CVP IS. Tiekėjai yra profesionalūs šios rinkos dalyviai, kas reiškia, jog žino, kokia viešųjų pirkimų informacija yra skelbtina ir kur ji yra viešinama. Prie pirkimo buvo prisijungę 3 tiekėjai ir jiems nebuvo kilę klausimų dėl pastarojo pirkimo sąlygų, šių sąlygų niekas neginčijo. Pažymėjo, kad viešojo pirkimo komisijos sudėtis buvo skirtinga, ji pati perkančiojoje organizacijoje darbą pradėjo tik 2017 metų lapkritį ir nebuvo atsakinga už iki jos darbo pradžios įvykdytų (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų peržiūrą ir susipažinimą. Ji objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti ankstesnio pirkimo situacijos, nes nė vienas iš komisijos narių, pirkimo iniciatorių nesuteikė jokios papildomos informacijos ruošiantis ir vykdant pirkimo procedūras, todėl aplinkybės dėl ankstesnio pirkimo vykdymo procedūrų nesudaro pagrindo traukti ją administracinėn atsakomybėn. Dėl vertinimo išvados II dalies 4 punkte nustatytų pažeidimų A. U. pažymėjo, kad kad įranga savo pobūdžiu yra itin sudėtinga, perkančiajai organizacijai neįmanoma įvardinti jos sudėtinių dalių ar dažniausiai pasitaikančių gedimų, kuriuos tiekėjai turėtų įvertinti, nurodydami atskirus įkainius. Mano, jog dėl šios specifikos šiuo atveju perkančioji organizacija galėjo rinktis taikyti tokią kainodarą, kuri buvo įtvirtinta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija, spręsdama dėl kainodaros nustatymo, atsižvelgė į tai, kad šios srities tiekėjai, būdami savo srities žinovai / ekspertai, rengdami pasiūlymus turi realias ir geresnes galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali realiai įsivertinti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo atveju proporcinga rizika, tenkančia tiekėjams, būtų galima pripažinti, nustatant ir fiksuoto įkainio taisyklę, apibrėžiant tam tikrą pirkimo objekto mato vienetą (<...>, laiką, <...> ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Kainodaros taisyklių 5.1 punktas paslaugų pirkimų atveju leidžia taikyti mišrią kainodarą, todėl pirkimo atveju dėl pirkimo objekto specifikos galėjo būti pasirinkta taikyti fiksuoto įkainio kainodara pagal fiksuotos kainos analogiją, kai tiekėjas įsivertina paslaugos teikimui reikalingus kaštus ir pasiūlo įkainį už paslaugas per tam tikrą laikotarpį. Pabrėžė, kad pirkimo sutarties 23 ir 24 punktuose nurodytos sąlygos turėtų būti taikomos skaičiuojant paslaugų vertę pagal laikotarpį, kuriuo buvo vėluojama paslauga, tai yra, paslaugos vertė gali būti paskaičiuojama pagal techninio aptarnavimo ir priežiūros paslaugų teikimo sutrikimų laikotarpio trukmę proporcingai pasiūlytai paslaugų kainai. Apskritai, perkančioji organizacija turi teisę reikalauti (įskaitant, sulaikyti mokėjimus už paslaugas) nuostolių atlyginimo, patirtų dėl vėlavimo teikti paslaugas ir negalėjimo naudotis įranga. Dėl šios priežasties mano, kad sutartyje numatytos sąlygos užtikrina pakankamą perkančiosios organizacijos interesų apsaugą, o sankcijų/atsakomybės sistema neturėtų būti siejama ir tapatinama su kainodaros sąlygomis. Tačiau, atsižvelgus į VPT pateiktus pastebėjimus, ateityje numato taikyti kitokią ir VPT rekomendacijas atitinkančią kainodarą. Mano, kad sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, turėtų būti įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens vaidmuo ir įtaka tiek nagrinėjamame pirkime, tiek ir ankstesniame pirkime, o taip pat administracinio nusižengimo sudėties sąlygos (jų nebuvimas). Prašo įvertinti, kad darbą perkančiojoje organizacija pradėjo tik 2017 metų lapkritį, todėl ankstesniuose pirkimuose nedalyvavo, o taip pat turėjo ribotas galimybes vertinti ankstesnio pirkimo metu sudarytos sutarties vykdymo informaciją ir pasirengimo pirkimui duomenis. Ji, kaip viešųjų pirkimų komisijos narė, buvo atsakinga už viešųjų pirkimo teisinius procedūrinius aspektus. Pagal perkančiojoje organizacijoje patvirtintas ir galiojančias viešųjų pirkimų organizavimo taisykles pirkimo iniciatorius yra atsakingas už rinkos tyrimo, paraiškos ir techninės specifikacijos rengimą. Taip pat pirkimo sąlygas tvirtino Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė, kai tuo tarpu viešųjų pirkimų komisija vykdo raštiškas perkančiosios organizacijos užduotis ir atlieka pirkimą pagal patvirtintas sąlygas (VPĮ 19 straipsnis). Atsižvelgus, kad Pirkimų vertinimo išvadoje nurodomame sprendime aiškiai įvertinta, jog perkančiosios organizacijos atžvilgiu konstatuojamas pažeidimas yra susietas su ankstesnio 2016 metais vykdyto pirkimo rezultatais (vertinimo išvados IV dalis), kai ji pati perkančiojoje organizacijoje dar nedirbo, neturėtų būti laikoma, kad ji kaltais veiksmais pažeidė VPĮ ar nulėmė išvadoje nurodytus sprendimus, kurių atžvilgiu pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos. Nesant jos kaltės ir priežastinio ryšio, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už išvadoje nustatytus veiksmus. Administracinių nuobaudų dėl viešųjų pirkimų neturėjo, todėl ši charakterizuojanti aplinkybė turėtų būti taip pat įvertinta, atsižvelgiant jau vien į tai, kad pats šis bylos nagrinėjimas yra ją sudrausminanti ir pamokanti procedūra, kuri paskatino dar labiau gerinti viešųjų pirkimų vykdymą, ir nėra tikslingumo taikyti ANK 184 straipsnio 1 dalį, jog būtų pasiekti viešųjų pirkimų pažeidimų prevenciniai ir administracinės atsakomybės tikslai.

Teismo posėdyje VPT atstovė Eglė Korkutė palaikė Pirkimų vertinimo išvadas, nurodė, kad protokole konstatuoti pažeidimai buvo padaryti, už juos atsakinga yra A. U.. Prašė skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Teismo posėdyje A. U. laikėsi pozicijos, išsakytos tiek jos rašytiniuose paaiškinimuose bylos tyrimo metu, tiek teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes nepadarė administracinio nusižengimo. Jei teismas nenustatytų pagrindų ir teisenos nenutrauktų, prašė skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Deividas Soloveičikas nurodė, kad nė vienoje VPĮ normoje nėra nurodytas konkretus įpareigojimas viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti prekių pavadinimus, gamintojus ar kitas charakteristikas. Priešingai, įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis, tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba. Jeigu techninėje specifikacijoje būtų nurodytas gamintojas, modelis, tai kaip tik apribotų konkurenciją ir pažeistų įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, tai yra, tik konkretaus gamintojo atstovas galėtų dalyvauti pirkime, tačiau būtų eliminuojami kiti tiekėjai, kurie turi teisę pardavinėti prekes arba tiesiog būtų jas įsigiję iš gamintojų ir galėtų perparduoti (paralelinė prekyba) ir pan. Netgi tuo atveju, jeigu būtų reikalavimas nurodyti, koks yra vežimėlių gamintojas ar koks yra vežimėlių modelis, šią informaciją (duomenys neskelbtini) paskelbė viešai, ir kiekvienas viešųjų pirkimų dalyvis, kaip savo srities profesionalas, žino, jog visos viešųjų pirkimų sutartys yra prieinamos viešai www.cvpp.lt internetinėje svetainėje. Vykdant vežimėlių pirkimą viešojo pirkimo sutartis buvo paskelbta nurodytoje interneto svetainėje. Sutartyje buvo tiksliai nurodyta, koks yra vežimėlių gamintojas ir modelis. Atstovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) kaip perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015), todėl komisijos nariai, įskaitant A. U., turėjo teisę nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kurios visiškai užtikrintų (duomenys neskelbtini) kaip perkančiosios organizacijos poreikius. A. U. neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų ANK 184 straipsnio 1 dalyje, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. VPT kvalifikuojamas tariamas pažeidimas yra tik tarnybos subjektyvi nuomonė, vertinimas, kaip galėtų būti formuluojamos pirkimo sąlygos, tačiau ne imperatyvus VPĮ reikalavimas. Šis reikalavimas nėra įtvirtintas nei VPĮ normose, nei pačios VPT parengtoje ir paskelbtoje Kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje. Negalima administracinė atsakomybė už nuomonės, kuri nėra teisės aktas, tariamą neįgyvendinimą. Konkurso sąlygų 3.1.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su techninės specifikacijos reikalavimais, todėl, nustačius, jog techninės specifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti, taip pat turi būti konstatuota, kad kvalifikacijos reikalavimas buvo teisėtas. Nesant nusižengimo sudėties prašo laikyti, kad VPT nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ir ji turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto, 635 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Taip pat traukiamo atsakomybėn asmens atstovas nurodė, kad kaip neteisėti A. U. veiksmai buvo nustatyti, jog pirkimo sąlygų 2 priede nustatytoje pasiūlymo formoje tiekėjai turėjo nurodyti pasiūlymo kainą metams, kas, VPT nuomone, prieštarauja Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos 2017 m. birželio 28 d. VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95 10 punkto nuostatoms. A. U. veiksmai nepažeidžia VPĮ, nes buvo vykdomas mažos vertės pirkimas dėl robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų. Šio pirkimo vertė 16000 eurų. Tokios vertės pirkimai neturi ne tik jokios įtakos Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkai, bet taip pat Lietuvos Respublikos ar netgi (duomenys neskelbtini) biudžetui. Šių paslaugų įsigijimas ir jų vertė nesukelia jokios žalos nurodytiems Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) interesams, todėl A. U. veiksmai vien dėl jų mažareikšmiškumo neturėtų būti administracinio nusižengimo teisenos dalyku. Be to, mažos vertės pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika nėra privalomai taikomas teisės aktas. Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimo atveju pirkimo komisijos nariai, tarp jų ir A. U., šia metodika neprivalo (nors gali) vadovautis. Pati tarnyba priėmė teisės aktą, kuriame nurodyta, jog jis neprivalomas mažos vertės pirkimų atveju, tačiau vėliau pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl to, jog komisijos nariai priėmė sprendimą nesivadovauti šiuo teisės aktu. Net jei būtų pripažinta, jog metodika taikytina, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti VPT nurodytą 10 punktą, kuriame įtvirtintas fiksuoto įkainio metodas. (duomenys neskelbtini) pirko robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugas. Robotizuoti kamerų vežimėliai yra itin sudėtingi įrenginiai, kuriuos sudaro net dviejų skirtingų grupių objektai: įrenginiai ir programinė įranga. Vežimėlių sudėtis yra gana komplikuota, sudedamųjų dalių yra itin daug, todėl išvardinti visas dalis yra objektyviai neįmanoma, neadekvatu, sudėtinių dalių išvardinimas neatitiktų proporcingumo principo, atsižvelgus, jog vykdomas mažos vertės pirkimas. Kitaip sakant, visų robotizuotų kamerų vežimėlių sudedamųjų dalių išvardinimas bei kiekvienos sudedamosios dalies įkainio nurodymas, kaip tai vertina VPT, būtų neproporcingas, neatitiktų paties pirkimo apimties, reikalautų nerealių administracinių resursų viską aprašant pirkimo sąlygose. Pažymėjo, jog perkamos paslaugos buvo susijusios ne tik su sudedamųjų dalių pakeitimu naujomis dalimis, tačiau taip pat su programinės įrangos klaidų šalinimu, aptarnavimo paslaugomis (nurodytos techninėje specifikacijoje). Komisijos nariai objektyviai negalėjo pateikti nei baigtinio klaidų, kurios gali atsirasti programinėje įrangoje, sąrašo bei reikalauti pateikti jų įkainius, nei nurodyti visų aptarnavimo paslaugų baigtinio sąrašo bei reikalauti pateikti įkainius. Jeigu būtų pateiktas toks sąrašas, o atsiradusi klaida nebūtų į jį įtraukta, tuomet (duomenys neskelbtini) turėtų įsigyti paslaugas ir išleisti lėšas papildomai (VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nesant įmanoma nustatyti mato vienetų, komisija teisėtai pasirinko fiksuotos kainos (metinio mokesčio) metodą. Atstovas prašė administracinio nusižengimo teiseną A. U. nutraukti, tačiau, jei teismas nenustatytų tam pagrindų, prašė A. U. skirti minimalią nuobaudą – įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad A. U. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančioje Pirkimų vertinimo 2018-06-27 išvadoje Nr. 4S-862 VPT nurodė nustatytus pažeidimus: VšĮ (duomenys neskelbtini)2016-08-29 atliko Robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais (toliau ir – vežimėliai) pirkimą (toliau ir – pirkimas Nr. 1); VPT nustatė, kad perkančioji organizacija, 2016-10-20 sudarydama pirkimo sutartį, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija iki 2017-07-01) 24 straipsnio 9 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, taip pat 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad būtent šie pažeidimai suponavo sąlygas kilti pažeidimams, nagrinėjamiems šioje byloje ir padarytiems atliekant vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimą (toliau ir – pirkimas Nr. 2).

Perkančiosios organizacijos vadovo 2017-07-14 įsakymo Nr. 1RA-125 3 punkte nurodyta, kad yra patvirtinama Mažos vertės pirkimų komisija (toliau ir – komisija), kurios pirmininkas – Viešųjų prkimų tarnybos vadovas. (51-52 b. l.). Tuo pačiu įsakymu patvirtintas Mažos vertės pirkimų komisijos darbo reglamentas, kurio I dalies 5 punkte nurodyta, kad komisija veikia (duomenys neskelbtini) vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus; tarp kitų komisijos funkcijų reglamento 8.7. punkte nustatyta, kad komisija „peržiūri parengtus (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų tarnybos mažos vertės pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus“. (58 b. l.)

2018-01-30 komisijos protokole Nr. 3VP-7-1 nurodyta, kad vienbalsiai nutarta Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimą vykdyti skelbiamos apklausos būdu (29 b. l.), o 2018-02-01 komisijos protokole Nr. 3VP-7-2 nurodyta, kad buvo svarstomas klausimas dėl vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimo sąlygų patvirtinimo, nutarta pritarti pirkimo sąlygų papildymui kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjams ir teikti LRT Administrvimo ir veiklos vystymo departamento vadovei jas tvirtinti. (30-31 b. l.)

2018-02-02 Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovė patvirtino Skelbiamos apklausos sąlygas Robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimui, pagal šias sąlygas pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS (19 b. l.), pirkimo objektas apibūdintas ir reikalavimai jam nustatyti techninėje specifikacijoje. Tuo tarpu techninėje specifikacijoje pateikti reikalavimai, susiję išskirtinai su nustatytų gedimų registravimu, reagavimo laiku, naujų dalių pristatymu ir, galimai, remonto paslaugų teikimu prekės buvimo vietoje. (28 b. l.)

Teismas sutinka su Pirkimų vertinimo išvada, kurioje konstatuota, kad nesilaikat VPĮ reikalavimų, techninėje specifikacijoje nepagrįstai nenurodyti turimos įrangos techniniai parametrai (gamintojas, modelis), kas rodo pirkimo dokumentų neišsamumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Iš VPĮ 3 straipsnio formuluotės matyti, kad VPĮ principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas yra perkančioji organizacija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgje Nr. AC-38-1 (toliau ir – apžvalga) yra akcentuojama, kad būtent viešųjų pirkimų principai – tos imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jos elgesio modelis VPĮ neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje. Kasacinio teismo konstatuota, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje IDT Biologika GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009, ir joje nurodytą praktiką). Viešųjų pirkimų principų taikymas, kaip viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės pagrindas, išryškėja teisminės viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės stadijoje, kur teisės aiškinimo pagrindu atskleidžiami tam tikri taikomo principo turinio elementai ir jų esmė. Apžvalgoje akcentuojama, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan., ir kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu.

A. U. protokole inkriminuotas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo pažeidimas. Teismų praktikoje skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Minėtoje apžvalgoje atkreiptas dėmesys, kad viešojo pirkimo procedūrų viešumas, kaip šių procedūrų skaidrumo prielaida, svarbi, be kita ko, ir tiekėjų informatyvumo aspektu, tai yra, skaidrumo principas reikš perkančiosios organizacijos pareigą tiekėjams suteikti pakankamai informacijos, įskaitant pirkimo sąlygas, jų išaiškinimus, reikalingus perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančiam pasiūlymui, bei informacijai, susijusiai su konkretaus tiekėjo pasiūlymo įvertinimu, pateikti. Skaidrumo principas reiškia (ir lemia) perkančiosios organizacijos veiksmų nuspėjamumą (prognozuotumą), supaprastintų pirkimų srityje – ir perkančiosios organizacijos pareigą pagal VPĮ paskelbti supaprastintų pirkimų taisykles, pagal kurias bus rengiamos pirkimo sąlygos ir vykdomi pirkimai. Dėl to supaprastintų pirkimų taisyklės turi būti ne tik žinomos tiekėjams, bet ir suprantamos bei aiškios.

Jei tam tikrais atvejais objektyviai neįmanoma tiksliai apibrėžti pirkimo objekto, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose gali įtvirtinti kainodaros taisykles. Bet kokiu atveju pirkimo sąlygos, kiek tai priklauso nuo perkančiosios organizacijos, privalo būti kuo aiškesnės ir tikslesnės. Akivaizdu, kad atliekant bet kurį viešąjį pirkimą privalomoji pirkimo dokumentų informacija turi apimti bendruosius pirkimo objekto reikalavimus (prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai) ir specialiuosius (techninė specifikacija).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-02-01 A. U. balsavo už sprendimą pirkti aukščiau aptartų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugas (pirkimas Nr. 2). Tačiau nei skelbime apie pirkimą, nei pirkimo sąlygose, nei techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kokių konkrečių prekių (prekės) priežiūros ir tvarkymo paslaugos yra įgyjamos. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad tik tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini), kuris teikė pasiūlymą ir galiausiai sudarė sutartį pateikti prekes (pirkimas Nr. 1), galėjo žinoti, kokių prekių priežiūros ir tvarkymo paslaugas perkančioji organizacija ketina įsigyti atlikdama pirkimą Nr. 2.

VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. A. U. inkriminuota, kad neįgyvendino šios pareigos, nes pažeidė VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nusižengimo protokolą surašiusi institucija pagrįstai nustatė, jog tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini), atlikus pirkimą Nr. 1, už prekės garantijos laikotarpį sutarė 16000 eurų be PVM kainą. O pirkimo Nr. 2 pasiūlyme už iš esmės tapačias 12 mėnesių paslaugas tekėjas nurodė 15900 eurų be PVM kainą.

Aukščiau minėtame komisijos darbo reglamente aiškiai apibrėžtos komisijos narių pareigos, viena jų – „peržiūrėti parengtus (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų tarnybos mažos vertės pirkimo dokumentus, kad jų turinys atitiktų viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus“. Tai reiškia, kad kiekvienas komisijos narys, prieš balsuodamas už pateiktą pasiūlymą, turi įsitikinti, jog tvirtinamų dokumentų turinys neprieštarauja įstatymui. Akivaizdu, kad A. U. tuo neįsitikino, nes pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų vertę ir patikrinti siūlomų paslaugų kainos pagrįstumą. Komisija, vadovaujama A. U., neatsižvelgė, kad tiekėjo pasiūlymo kaina yra nepagrįstai didelė. Esant tokokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra akivaizdus VPĮ (redakcija nuo 2017-07-01) 35 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimas.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų nustatytų įrodymų visumą, nesutinka su A. U. ir jos atstovo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, kad atsakomybėn traukiamo asmens administracinėje veikoje nėra nusižengimo sudėties. Minėta, kad teismų praktikoje kategoriškai laikomasi nuostatos, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas kelti klausimą dėl atsakomybės. Sutiktina, kad nagrinėjamo nusižengimo šaknys siekia laikotarpį, kai A. U. dar nedirbo perkančiojoje organizacijoje ir jos kaltės dėl ankstesnių pažeidimų nėra, tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad ji nesielgė rūpestingai ir atsakingai, nevykdė pareigos laikytis įstatymų reikalavimų nuo to laikotarpio, kai būtent jai ši pareiga atsirado, todėl ji už pažeidimus privalo atsakyti.

Nesutiktina ir su argumentu, kad VPT vertinimo išvada yra tik subjektyvi nuomonė. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti institucija, kuri prižiūri kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų; tai valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus bei savo nuostatus. Be kitų funkcijų, ji vykdo VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų ir sudarytų pirkimo sutarčių sąlygų įsigyjant reikiamų prekių paslaugų ar darbų ir kaip užtikrinamas tinkamas viešųjų pirkimų planavimas, pirkimo sutarčių vykdymas, taip pat vertina pirkimo sutarčių įvykdymo rezultatus. Šią instituciją įstatymų leidėjas įgaliojo tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus (ANK 589 straipsnis). Viešųjų pirkimų tarnyba yra subjektas, galintis konstatuoti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju ši institucija nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o šių duomenų pagrįstumą ir teisėtumą ANK nustatyta tvarka patikrina teismas. Remdamasis aukščiau aptarais įrodymais teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad komisija, kurios pirmininkė buvo A. U., nepagrįstai nesiėmė veiksmų patikrinti, kiek teisėta yra pirkimo sutartis, pagal kurią buvo įvykdytas pirkimas Nr. 1, ir sąmoningai pratęsė ankstesnių pažeidimų grandinę.

Nesutiktina taip pat su argumentu, jog administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta ir dėl A. U. veiksmų mažareikšmiškumo, nes paslaugų įsigijimas ir jų vertė nesukėlė jokios žalos. Iš ANK 184 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti, kad jis padarė šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad komisija, kurios pirmininke buvo A. U., pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalių, 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. Vien šio fakto pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, jokie padariniai nėra būtini. Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 12 straipsnyje numatyta, kokios veikos yra mažai pavojingos. Nors konkretūs kriterijai nusižengimui pripažinti mažiau pavojingu nėra nurodyti, tačiau šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tam tikrų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas padariusiam asmeniui. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas tokių veikų ir į šį sąrašą administraciniai nusižengimas, numatytas ANK 184 straipsnyje, nepatenka, kas reiškia, jog nėra net formalaus pagrindo A. U. nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą ir dėl to nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Kaip nepagrįstus teismas vertina ir atmeta argumentus, jog mažos vertės pirkimui Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau ir – metodika), patvirtinta 2017-06-28 VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95, nėra privalomai taikomas teisės aktas. Iš tiesų, metodikos 1 punkte nurodyta, jog mažos vertės pirkimuose pirkimo komisijos nariai metodika gali, bet neprivalo vadovautis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog protokolą surašiusi institucija A. U. veiksmus kaip nusižengimą kvalifikavo ne todėl, kad pirkimo komisija nesivadovavao metodika, o todėl, kad pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti jokie kriterijai, leidžiantys įvertinti tiekėjo siūlomų paslaugų dalies vertę, dėl ko neįvykdė pareigos siekti, kad pirkimo objektui įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

Teismas daro išvadą, kad A. U. padarė nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad A. U. nėra bausta administracinėmis nuobaudomis, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji dirba, jos darbo laikotarpis perkančiojoje organizacijoje nusižengimo padarymo metu buvo gana trumpas, o atliekamų pareigų pobūdis neabejotinai reikalavo gilesnės praktinės patirties. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. U. už nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas, numatytas minėto straipsnio sankcijoje. Teismas sprendžia, kad paskyrus Agnei urbelionytei būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

A. U., gimusią 1986-01-26, pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 184 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja