Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos B. M. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: S. S., K. S. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškimą priėmė, nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams pateikti ir civilinę bylą skyrė nagrinėti 2020 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

2020 m. lapkričio 26 d. teisme registruotas suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesikreipė į notarą dėl palikėjo turto paveldėjimo valstybės vardu ir suinteresuotas asmuo neprieštarautų juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jeigu civilinėje byloje būtų surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą.

Suinteresuotas asmuo S. elektroniniu laišku informavo teismą, kad neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Suinteresuotas asmuo S. S., kuriam apie nagrinėjamą bylą ir apie teismo nustatytą terminą atsiliepimui pateikti, buvo pranešta 2020 m. lapkričio 21 d. per žmoną J. S., tačiau iki teismo posėdžio atsiliepimas nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Kadangi P. S. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, taikytinos 1964 metų civilinio kodekso normos (toliau – 1964 m. CK), reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama.

Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek 2000 m. CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. birželio 10 d. Jonavos rajono trečiojo notaro biuro notaro Z. B. liudijimo matyti, kad po P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta.

Iš 2020 m. gegužės 18 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (toliau ir – pažyma) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. S. turėjo tris seses L. A., gimusią (duomenys neskelbtini) ir mirusią (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusią (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusią (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m gegužės 16 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad P. S. mirė būdamas išsituokęs ir vaikų neturėjo.

Iš 2020 m. birželio 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. A. turėjo sūnų V. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir mirusį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad P. S. sesuo J. S. turėjo sūnų S. S.. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad P. S. sesuo A. S. turėjo sūnų K. S..

Iš 2020 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad: 1) 83 400/167 000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui S. S. (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 20 850/167 000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui K. S. (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 20 850/167 000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4) 41 900/167 000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso P. S. (įregistravimo pagrindas – 1995 m. gruodžio 22 d. Apskrities valdytojo sprendimas Nr. 46-2599). Nekilnojamojo turto registro duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Nuomos sutartimi K. S. ir B. M. išnuomojo savo žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), o taip pat 2019 m. vasario 20 d. nuomos sutartimi S. S. išnuomojo savo žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kurių niekas iš suinteresuotų asmenų neužginčijo, ir aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja po dėdės P. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) rūpinosi kaip savo likusiu dėdės turtu, sutvarkė likusius dėdės asmeninius daiktus, nuotraukas, pasiėmė jo asmeninius dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, rūpinosi ir rūpinasi iki šiol likusiu dėdės žemės sklypu, dėdę palaidojo ir iki šiol prižiūri jo kapus, kas reiškia, jog ji, būdama dėdės P. S. penktos eilės įpėdinė, per įstatyme numatytą terminą priėmė mirusio P. S. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su jo turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

B. M. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po dėdės P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.